Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Įžymiam Lietuvos vandensvydininkui, dviejų SSRS tautų spartakiadų (1963 m. ir 1967 m.) dalyviui, sovietiniam ir Lietuvos diplomatui, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo deputatui, signatarui, buvusiam Europarlamentarui Justui Vincui Paleckiui sausio 1 dieną sukanka 80 metų.
Ir sulaukęs garbingo amžiaus jubiliatas žvalus, fiziškai aktyvus: daug plaukioja, žaidžia tenisą, vaikščioja ir sako, kad savo gyvenimo neįsivaizduoja be sporto.
„Jeigu šiandien sportą atimtų iš mano, 80-mečio, gyvenimo, netekčiau labai daug. Sportas – tai gyvenimas, džiaugsmas, didžiulė atgaiva.
Laukiu tos dienos ir valandos, kada galėsiu pasportuoti. Vilniuje triskart per savaitę žaidžiu tenisą. Labai daug vaikščioju, per dieną nueinu apie 10 kilometrų. Viską susumavus, per savaitę nueinu (įskaitant ir teniso žaidimą) maždaug 65-70 kilometrų.
Dirbdamas Didžiojoje Britanijoje ambasadoriumi, Londone į darbą ir įvairius susitikimus stengdavausi eiti tik pėsčiomis.
Suskaičiavau, kad per penkerius metus iš Londono į Vilnių ir atgal nuėjau apie puspenkto tūkstančio kilometrų“, – prisimena jubiliatas.
Jis negalėtų gyventi ir be plaukimo. Nuo gegužės iki rugpjūčio J.V.Paleckis plaukioja ežeruose ir jūrose. „Sūnus prie ežero turi vasarnamį, tai per sezoną ten nuvažiuoju tris-keturis kartus ir tame ežere, kuris yra gal 250 metrų pločio, plaukioju pirmyn-atgal“, – sako jubiliatas.
Savo jubiliejų J. V. Paleckis sutinka Palangoje, kur ne kartą šventė ir Naujuosius metus.
Su draugais jis žaidė tenisą renovuotoje sporto salėje Vytauto gatvėje ir gyrė pakeistas grindis bei apšvietimą.
„Paprastai žaidžiu su gerokai jaunesniais už save. Vilniuje žaidžiu viename klubų, kuriame mes dviese esame aštuoniasdešimtmečiai.
Sportas, pradedant vandensvydžiu, man gyvenime davė labai daug ir visa tai stengiausi perteikti savo vaikams bei anūkams.
Kai kuriems tai padariau sėkmingai, o kai kuriems nelabai, bet prie vandens, užsigrūdinimo pripratinau visus.
Visiems būtinai reikia plaukioti, stiprinti savo sveikatą“, – tikina Justas Vincas.
Prisiminęs savo vandensvydžio karjerą, jis sako, kad pragyveno tikrai daug, bet aktyviai vandensvydį žaidė kokius penkerius metus.
Dukart Lietuvos čempionas ir daugkartinis prizininkas paskaičiavo, kad, bežaidžiant vandensvydį ir susumavus visas valandas, vandenyje jis praleido daugiau nei metus.
„Tai nėra daug, tačiau sportas mane išmokė būti komandoje, smarkiai praplėtė akiratį.
Vandensvydis ir šiandien mano širdyje. Su dideliu džiaugsmu ir dėkingumu prisimenu tuos komandos draugus, su kuriais žaidžiau.
Pabendraujame, susiskambiname, pagerbiame anapilin išėjusius.
Ilgai rinkausi, kuris sportas man labiausiai prie širdies. Pas Bronę Balaišienę lankiau stalo tenisą, pas Joną Pavilionį – irklavimą, pas Juozą Ūdrą – fechtavimą.
Tačiau tose sporto šakos ilgai neužsibuvau. Užsikabinau vandensvydyje“, – prisiminė J. V. Paleckis.
Jo vaikystės ir paauglystės svajonė buvo žaisti vartininku. Justas Vincas puikiai prisimena, kaip S. Nėries vidurinėje mokykloje, kurioje mokėsi, turėjo prasidėti mokyklos tarpklasinės rankinio varžybos ir jis turėjo ginti klasės vartus.
„Visą naktį negalėjau užmigti, įsivaizdavau, koks bus mano, vartininko, debiutas. Tačiau rytą atsikėlus, lauke buvo prisnigę … Mano debiutas neįvyko.
Perskaičiau daug knygų apie vartininkus, kol galop mano svajonė išsipildė. Belankant vienuoliktą klasę, Vilniuje 1959-aisiais buvo pastatytas plaukimo baseinas.
Vienas iš klasiokų manęs paklausė, ar moku plaukti. Atsakiau, kad taip. Jis pakvietė atstovauti mokyklai miesto mokyklų vandensvydžio pirmenybėse ir žaisti vartininku.
Iš to didelio džiaugsmo atsakiau, kad, jeigu būsiu vartininkas, pėsčiomis nueisiu iki Kauno.
Pasibaigus pirmenybėms treneris Domas Šulcas paklausė, ar nenorėčiau treniruotis, kadangi turiu gerą reakciją.
Pradėjau treniruotis ir žaisti vartininku“, – prisimena jubiliatas.
J. V. Paleckis vandensvydį pradėjo žaisti tada, kai savo sportinę karjerą jau buvo bebaigiantis Stasys Krasauskas. Tačiau su juo dar teko pažaisti ir gėrėtis jo žaidimu.
Jubiliatas su dideliu malonumu prisimena Vilniaus „Delfiną“, kuriam atstovavo ir 1964-1965 metais tapo Lietuvos čempionu.
„Tai buvo ypač intelektuali komanda: be Stasio Krasausko, dar žaidė Rimas Tonkūnas, Leonas Klimavičius, Eduardas Sprindys, Romas Batūra. Vilniaus rinktinėje pakeičiau baigiantį sportuoti vartininką Leoną Klimavičių“, – prisimena jubiliatas.
Dabartinis „Delfino“ klubo narys Nerijus Papaurėlis neabejoja, kad J. V. Paleckis buvo geriausias to laikmečio Lietuvos vartininkas, sėkmingai atstovavo šalies rinktinei dvejose SSRS tautų spartakiadose.
Su aktyviuoju vandensvydžiu J. V. Paleckis atsisveikino 1967-aisiais, būdamas 24 –erių. Būtų dar mielai žaidęs, tačiau išvažiavo studijuoti.
„Pagal savo užsidegimą galėjau žaisti iki 30 ir daugiau metų. Tačiau taip susiklostė aplinkybės.
Mano aktyvaus sportavimo metais stipriausia komanda buvo susibūrusi Kaune. Kartais kauniečius pavykdavo nugalėti, tačiau dažniausiai pralaimėdavome.
Turiu daug draugų kauniečių. Su jais baseine konkuruodavome, buvome aršūs varžovai, o po varžybų – puikūs draugai, nebuvo jokio priešiškumo. Su Jonu Čirūnu iki šiol palaikau glaudžius ryšius.
Per įvairius Lietuvos vandensvydžio jubiliejus visada malonu susitikti savo kovų bendražygius, ypač vartininkus. Užplūsta tiek daug prisiminimų, įspūdžių, lyg tų metų ir nebūtų buvę.
Džiaugiuosi, kad Lietuvos vandensvydis nemirė, nežlugo, o stojasi ant kojų ir visai neblogai atrodo tarptautinėje arenoje“, – sako jubiliatas.
***
Sveikiname!
Garbingo 80 metų jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikiname vieną iškiliausių per visą Lietuvos vandensvydžio istoriją vartininkų, buvusį Vilniaus „Delfino“ žaidėją
Justą Vincą Paleckį.
Jūsų pavyzdys rodo, kad aktyviai sportuojant ir daug laiko praleidžiant treniruojantis galima pasiekti ir didelių aukštumų pačiose svarbiausiose gyvenimo srityse.
„Delfino“ vandensvydžio klubas didžiuojasi, kad Jūs mums atstovavote ir mūsų klube tobulėjote.
Jubiliejaus proga Jums linkime stiprios sveikatos, besipildančių planų, ranka pasiekiamos sėkmės, energijos, jėgų ir laimės!
Vilniaus vandensvydžio sporto klubas „Delfinas
