Neretai silpnesnio imuniteto žmonėms orų kaita atsiliepia sąnarių skausmu, ar įvairiomis virusinėmis ligomis. Orams šąlant ir saulės spinduliams sunkiau prasiskverbiant pro debesis žmonės pradeda stokoti vitamino D, dėl ko gali prastėti emocinis fonas, atsirasti irzlumas bei nuovargis. Tačiau to dalinai galima išvengti į pagalbą pasitelkus sveiką mitybą.
Gydytojas-dietologas Edvardas Grišinas patarė, kokiu maistu ar papildais praturtinus mitybos racioną į Lietuvą atkeliaujančius vėsesnius orus galima pasitikti geresne savijauta.
„Jei žmogus vasaros metu jautėsi gerai ir pamiršdavo kiekvieną dieną išgerti vitaminą D, pamiršdavo suvartoti Omega-3 riebalų rūgštis, tai atėjus šaltesniems orams jis tą turi daryti kasdien, kad palaikytų organizme esančias atsargas ne tik fiziologinėse, bet aš pavadinčiau, net ir superfiziologinėse ribose. Darytis kraujo tyrimus, pažiūrėti ar pakanka vitamino D. Jei ne, pradėti vartoti papildus. Jei asmuo valgo mažai žuvies, pradėti vartoti omega trys riebalų rūgštis, kad eikozapentaeno ir dokozaheksaeno riebalų rūgščių jis gautų nors apie 2,5-3 gramus.
Kitų mikroelementų – cinko, vitamino C, mano manymu, galima gauti su pilnaverte mityba. Žinome, jog žmonės labiau linkę sirgti peršalimo ligomis, jei jie užsiimdami įvairiomis veiklomis kalorijų sudegina daugiau nei suvartoja. Esant kalorijų deficitui silpsta imuninė sistema, todėl reikėtų maistą dėlioti protingai arba labiau saugotis neperšalti.
Ar būtų žiema, ruduo ar vasara mes negalime kliautis vien oru ir tuo, kad subjektyviai galbūt yra jaučiamasi gerai. Vieną dieną galima jaustis gerai, o kitą – savijauta gali pablogėti. Todėl kiekvieno rodiklio sekimas ir įvertinimas ar yra gaunamos visos maistinės medžiagos nepriklausomai nuo metų sezono yra labai svarbu, ypač mėgėjui sportininkui ar fiziškai aktyviam žmogui, kuris sportuoja 3-5 kartus per savaitę“, – paaiškino medikas.
Anot E.Grišino, žmonės labai mažai valgo riebių žuvų.
Pavyzdžiui, silkė yra tradicinė Lietuvos žuvis, bet galima rinktis ir kitų šalių žuvis, tarkime sardines. Jos yra geras omega rūgščių, vitamino D, kalcio šaltinis. Jei organizmui reikia kalcio, o pieno produktų yra vartojama nedaug, gerai pasisavinamo kalcio galime gauti iš žuvų, turinčių mažus kauliukais, kurie gali būti suvalgomi kartu su pačia žuvimi.
Jei mes galime kiekvieną dieną valgyti mėsą, kodėl negalime kasdieną valgyti žuvies? Žuvų valgymas kiekvieną dieną, mano manymu, duos dar didesnės naudos žmogui, nei tai būtų mėsos vartojimas. Žinoma, visuomet negausime kokybiškiausios žuvies ir tai yra blogai, bet tapati situacija yra ir su mėsa. Kokybiškos mėsos gavimas yra truputį apsunkintas, todėl vidurio ieškojimas tarp geriausio produkto gavimo ir mažiausios žalos mūsų sveikatai yra labai akcentuotinas. Jei žmogus gali iš patikrintų ūkių nusipirkti ekologišką mėsą ar žuvį, tikrai paraginčiau tai padaryti“, – sakė gydytojas-dietologas.
„Kepenėlių vartojimas apskritai yra užmirštas, nors tai, mano manymu, yra mikroelementų auksas žmogaus sveikatai. Jei mes kalbėsime apie tuos, kurie yra linkę į anemiją (geležies stoka), kurių mityboje trūksta mikroelementų, tikrai labai raginčiau pradėti dažniau vartoti natūralų mikroelementų šaltinį kepenėles. Taip pat, tyras, geros kokybės alyvuogių aliejus, pačios alyvuogės, avokadai irgi būtų tikrai pravartūs produktai kiekvieno žmogaus mityboje.
Jei kiaušiniai dėl savo cholesterolio yra rekomenduojami valgyti kiekvieną dieną, aš nemanau, kad kepenėlių vartojimas kasdien, įvertinant visą žmogaus mitybą ir maistinių medžiagų poreikį, galėtų būti stipriai apribotas.
Vėlgi, nereikėtų jų valgyti visą parą, bet nemanau, kad 100-150 gramų kepenėlių per dieną galėtų pakenkti žmogaus organizmui. Žinoma, asmuo kasdieną jų nevalgys, nes tai yra labiau delikatesinis maistas, bet vartojamos nors vieną kartą į savaitę, ypač šaltuoju metų laiku, kepenėlės tikrai galėtų būti naudingos kiekvienam žmogui.
Mes negalime išskirti vieno produkto, kuris būtų ypač naudingas, nes visi maisto produktai ir juose esantys elementai veikia sinchroniškai. Todėl kol mes palaikysime įvairovę ir sinchroniją, žinosime, kad gavome pilną spektrą reikiamų maistinių medžiagų“, – kalbėjo E.Grišinas.
Sportas.info
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
