Vasara – tai puikus metas sportuoti gryname ore, o pastarosiomis dienomis kiek nuslūgę karščiai fizinio aktyvumo šalininkus vėl kviečia burtis į parkus bei stadionus.
Apie šiltuoju metų laiku ypač populiarų sportą – bėgimą, pakalbėjome su savo jėgas ir Rio de Žaneiro olimpinėje trasoje išbandžiusiu maratonininku Remigijumi Kančiu, davusiu patarimų pradedantiems bėgioti.
Daugybė žmonių bėga skirtingai. O kaip reikėtų bėgti taisyklingai?, – paklausėme Remigijaus.
„Visų pirmiausia reikia atsipalaiduoti ir mėgautis pačiu bėgimu, kol kas negalvojant apie techniką. Aš linkęs manyti, kad pirmiausia reikia turėti ugnelę, kuri tave stumtų į priekį, ir dėl kurios tu norėtum bėgti, o jau vėliau – susiradus trenerį, jis tuos techninius dalykus ištaisys”, – teigė lengvaatletis.
Maratonininkas pastebėjo, jog priežasčių užsiimti bėgimu gali būti įvairių: „Pirmiausia, buvimas su draugais ar bendraminčiais, kurie bėgioja patys, taip įtraukdami į bėgimą ir tave. Antras variantas – kažkokio rezultato siekimas. Pavyzdys: noriu nubėgti 10 kilometrų – noriu ir įveikiu, tada norisi jau maratono. Trečia, žiūrėti į bėgimą kaip į relaksaciją ar meditaciją, kuri po sunkios darbo dienos leidžia atitrūkti nuo visko, ramiai pabūti su savo mintimis bėgant. Mane patį motyvuoja tam tikri rezultatai, skaičiai, matyti kaip jie kinta, man treniruojantis“.
Pradėjus bėgioti svarbu jausti savo galimybes ir planuojamą nubėgti atstumą rinktis atsakingai, nepuolant lygintis su kitais, daugiau patirties turinčiais bėgikais.
„Geriausia yra pasitarti su treneriu ir kartu susidėlioti tikslus. Taip būtų daug paprasčiau ir lengviau planuoti ateities startus bei pasirinkti šiuo metu tinkamą distanciją, kad neįvyktų persitreniravimas. Jei trenerio neturite, viską reikia daryti žingsnis po žingsnio, – kalbėjo Remigijus. – Pavyzdys: jei tik pradėjote bėgioti – pirmos varžybos turėtų būti ne daugiau 5 kilometrų. Vėliau, kai bent mėnesį pabėgiojote – 10 kilometrų. O jei treniruojatės du ar tris mėnesius, galima pabandyti ir pusė maratono bėgti“.
„Bet pasikartosiu dar sykį: geriausia būtų pasitarti su specialistu. Nebūtinai reikia turėti trenerį, tiesiog su juo padiskutuoti ir padėlioti planus, kaip pasiekti savo norimą tikslą. Tai galioja ir pradedantiesiams, ir pažengusiems. Pagalbos kartais reikia, jei iš savęs reikalauji daug daugiau negu reikėtų, reiškia savęs nepažįsti“, – pridūrė bėgikas.
Bėgimo entuziastai šiuo sportu užsiima kiaurus metus, todėl dėmesį reikėtų atkreipti ir į aprangą.
„Šiltuoju metų laiku: sportbačiai, šortai. Marškinėlius stengtis rinktis kuo lengvesnius ir šviesios spalvos: baltus, geltonus, nesirengti juodų. Taip pat kepuraitė, galima bėgti ir su akiniais nuo saulės. Svarbu, apsirengti kuo mažiau, ir kad ta apranga būtų kuo labiau pralaidi orui.
Šaltuoju metų laikotarpiu reikėtų investuoti į gerus termo drabužius, nesirinkti sintetinių. Turėti žiemines timpas, pirštines, kepurę, kaklajuostę, neperpučiamą striukę bei neperšlampamus batus. Dabar jau yra tokių batų, kurie pritaikyti ir per ledą, ir per sniegą bėgti. To pilnai pakanka, nebent žiemą būtų minus 20 laipsnių šalčio ir daugiau, tada reikėtų ir neperpučiamų kelnių.
Esmė apsirengimo žiemos metu yra tokia, kad išėjus į lauką turėtų jaustis vėsuma, neturi būti karšta, sušylame bebėgdami“, – patarimais dalinosi R. Kančys.
Sportas.info
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
