Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Labai sėkmingai naująjį sezoną pradėjo 29-erių lengvaatletis alytiškis Donatas Dundzys, kuris Dubajuje per „Grand Prix“ serijos varžybas F37 klasėje, kurioje varžosi sportininkai sunkiai valdantys vieną kūno pusę, iškovojo du aukso medalius.
Rutulio stūmimo sektoriuje antruoju bandymu jis 37 cm pagerino savo asmeninį rekordą (13 m 80 cm), pasiektą 2019 m. „Grand Prix“ varžybose Paryžiuje, o diską nusviedė 43 m 14 cm.
Tokijo paralimpinių žaidynių metais tai gana viltingi rezultatai, priartinę alytiškį prie didžiausios svajonės kovoti dėl paralimpinių apdovanojimų.
Dvyliktus metus sportininką treniruojantis Jonas Baltrušaitis teigė, kad pasiekti tokius puikius rezultatus jiems padėjo tai, kad sausio mėnesį Lietuvos paralimpinis komitetas rinktinės lengvaatlečiams surengė treniruočių stovykla Turkijoje.
„Sąlygos buvo idealios, su mumis buvo kineziterapeutas, kuris sportininkams padėjo atsigauti po sunkių treniruočių. Donatas įvykdė normatyvą, tačiau viskas priklausys nuo sportininkų reitingų. Per varžybas Dubajuje auklėtinis pateikė rimtą paraišką vykti į Tokijo paralimpines žaidynes, kurios vyks rugpjūčio 24-rugsėjo 5 d. Jis pastarųjų dvejų metų pasaulio geriausiųjų rutulio stūmikų reitinge dabar yra šeštas.
Paralimpinėms kovoms rengiamės ypač rimtai, Donatas pasiekia puikius rezultatus per treniruotes ir tai leidžia tikėtis, kad jam šią vasarą galėtų paklusti ir 14 m 50 cm rezultatas.
Tokijuje toks rezultatas, manau, garantuotų vietą finale ir galimybę kovoti dėl aukštos vietos.
Paralimpinis sportas tapo labai profesionalus, čia bet kas čempionais netampa ir medalių nelaimi. Tokijuje bus ypatingai didelė konkurencija ir atkakli kova dėl medalių“ , – neabejoja J. Baltrušaitis.
Artimiausioje alytiškio programoje – du svarbūs startai: balandį – Italijoje planuojamas „Grand Prix“ serijos etapas, birželį – Europos čempionatas Lenkijoje.
Jėgas D. Dundzys bandys ir Lietuvos čempionate, kuris, kaip ir praėjusiais metais, vyks kartu su sveikaisiais sportininkais, kitos varžybos.
Svariausias savo pergales iškovojote rutulio stūmimo sektoriuje: 2015 metais tapote IWAS pasaulio jaunimo žaidynių čempionu, 2016-aisiais per Europos čempionatą, 2017 metais pasaulio ir 2018 metų Europos neįgaliųjų čempionatuose pelnėte bronzos medalius. Ar disko metimas – tik pagalbinė jūsų rungtis, kaip dažnai joje bandote jėgas?
Man disko metimo rungtis yra antroji, bet diską mėtau visose varžybose, dažniausiai įvykdau pasaulio ir Europos čempionatų normatyvus.
Tik šį kartą iki Tokijo žaidynių normatyvo man dar šiek tiek trūksta. Tikėjau normatyvą įvykdyti Dubajuje, bet žiemą neturėjau sąlygų mėtyti diską.
Nuvykus į Dubajų, sektoriaus danga mums buvo neįprasta, labai slidus nušlifuotas ir dar nudažytas sektorius. Europoje tokios dangos niekur nebuvome matę.
Kaip jūs prieš 12 metų atsidūrėte trenerio Jono Baltrušaičio grupėje?
Prieš tiek metų pirmą kartą mane mama atvedė prie Dailidės ežerelio, kur treneris prie pylimo turi įsirengęs metimų sektorių ir čia treniruoja metikus.
Treneris man davė pačiupinėti rutulį ir diską, pakvietė treniruotis kartu. Tie įrankiai man iš karto prilipo, su jais nesiskiriu iki šių dienų.
Turiu būti ypač dėkingas savo mamai, nes, jeigu ne sportas, tai net ir nežinau, ką šiandien daryčiau – gal net visai nevaikščiočiau, o sėdėčiau vežimėlyje.
Man didelis pavyzdys buvo Atėnų paralimpinių žaidynių bronzinis prizininkas Algirdas Tatulis, kurį irgi treniravo Jonas Baltrušaitis.
Nors man su šiuo įžymiuoju sportininku ilgai neteko treniruotis, nes jau buvo bebaigiantis savo karjerą, o aš tik pradėjęs, tačiau jis mane ypatingai motyvavo, kad sporto dėka galiu gyventi visaverčiai.
Ar ilgai ieškojote savosios rungties, ar ją suradote iš karto?
Rutulys man geriau sekasi ir labiau tinka prie mano neįgalumo.
Stumdamas rutulį jaučiuosi stabiliau nei mesdamas diską. Disko metikams reikalinga didesnė koordinacija, todėl man daug sunkiau išsilaikyti sektoriuje.
Tačiau disko metimo rungtis man – irgi miela, joje neblogai sekasi.
Kas nutiko, kad tapote neįgalus?
Toks gimiau ir nuo vaikystės su tuo susitaikiau. Mamos dėka save atradau sporte, į jį laiku nukreipė, nes buvau gan judrus vaikas.
Stipriai mane palaiko ir tėtis bei sesutė Milda. Turiu būti dėkingas ir savo draugams, kurie man suteikia daug vilties ir optimizmo, sakydami, jog esu normalus žmogus, kaip ir jie.
Ambicijų nestokojate ne tik sporte, baigėte Alytaus profesinį rengimo centrą ir įgijote automechaniko specialybę. Gal ją jau pritaikote ir praktikoje?
Labai domiuosi šia profesija, daug ką išmanau apie techniką. Tačiau man vienam sunku remontuoti automobilį. Bet patarimų, kaip jį prižiūrėti, negailiu savo draugams. Ir pats stengiuosi, kad mano automobilis visada būtų techniškai tvarkingas ir švarus.
Patekti į Tokijo paralimpines žaidynes – jūsų trečiasis bandymas. Nepatekote į Londoną ir Rio de Žaneirą. Kaip galvojate, ar trečias kartas nemeluos, o jeigu vėl teks nusivilti, ar surasite jėgų toliau sportuoti?
Šį kartą apie tai net negalvoju, tikslas vienas – tik Tokijo paralimpinės žaidynės. Noriu jose ne tik dalyvauti, bet ir garbingai atstovauti Lietuvai.
Per svarbiausias metų varžybas nuolat būnate su savo treneriu, kuris jums yra savotiškas talismanas, o jeigu rungtyniauti tektų be jo – kaip jaustumėtės ir ar nukentėtų rezultatai?
Tiesiog net ir nežinau, to beveik neteko patirti. Visada gerai, kai treneris yra šalia: su juo galiu pasikalbėti, pajuokauti, man būna psichologiškai ramiau prieš varžybas.
Varžybų metu prie trenerio galiu prieiti ir gauti vertingus jo trumpus patarimus, kurie ypač praverčia.
2018 metais tapote geriausiu Alytaus neįgaliuoju sportininku, kuo buvote paskatintas ir ar tas pripažinimas jums suteikė daug motyvacijos?
Alytaus savivaldybė įteikė premiją už aukštus sporto rezultatus. Jai esu dėkingas už tai, kad vasarą prieš svarbiausias varžybas man neatsisako organizuoti mokomųjų treniruočių stovyklų.
Kur jūsų galimybių riba, kokius rezultatus svajojate pasiekti?
Tą sunku nusakyti žodžiais, nes daug kas priklauso nuo sveikatos būsenos, nuo to, ar nekamuos traumos.
Norisi nuolat pasigerinti savo asmeninius metų rezultatus.
Ką veikiate laisvalaikiu, ar turite antrąją pusę?
Esu viengungis. Kai turiu didelių užmačių sporte, merginoms kol kas ne per daugiausiai lieka laiko.
Patinka su draugai nuvykti į gamtą, pažvejoti, vakarais pasėdėti prie laužo. Kaime turiu sodybą, joje yra kas veikti, darbų tikrai netrūksta.
Būtumėte laimingas, jeigu …
… jeigu paralimpinėse žaidynėse laimėčiau bet kokios spalvos medalį.
