Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Lietuvos šuolių į aukštį rekordininkas Rolandas Verkys, dabar gyvenantis Amerikoje, šiemet mini dvi sukaktis: kovo 17 d. jam sukanka 55-eri, o birželio 16 d. jo rekordui – 30 metų.
1991-aisiais per tarptautines varžybas Varšuvoje 25 metų vilnietis peršoko 2 m 34 cm ir pagerino Lietuvos rekordą, net 17 metų priklausiusį jo treneriui Kęstučiui Šapkai (2 m 25 cm) ir užfiksuotą Romoje per Europos čempionatą, kai šis pelnė sidabro medalį.
R. Verkiui pasiektas Lietuvos rekordas tada buvo trečias sezono rezultatas Europoje, aukščiau šoko tik Didžiosios Britanijos atstovas Daltonas Grantas (2 m 38 cm) ir rumunas Sorikas Matei (2 m 36 cm).
Sportininko treneris K. Šapka prisiminė, kad tada per varžybas Lenkijoje sektoriuje buvo likę du sportininkai: lenkas Arturas Partyka, peršokęs 2 m 32 cm, ir užėmęs antrą vietą, bei nugalėtoju tapęs R. Verkys.
DARBO ĮVERTINIMAS. „1989-aisiais Rolandas pakartojo mano rekordą, buvau įsitikinęs, kad jis pajėgus šokti dar aukščiau. Tai buvo mano darbo įvertinimas, supratau, kad su juo dirbame teisinga linkme“, – dabar sako legendinis šuolininkas į aukštį, dukart Europos čempionas, Miuncheno olimpinių žaidynių dalyvis K.Šapka.
Lietuvos rekordininkas R. Verkys – buvęs Kuršėnų sporto mokyklos auklėtinis. K. Šapkos šuolininkų grupėje jis atsidūrė po karinės tarnybos, kurioje praleido vienerius metus.
„Jau tada buvo matyti, kad jis – talentingas šuolininkas, nesunkiai įveikdavo 2 m 10 cm. Rolandas buvo gražiai sudėtas, savo fiziniais duomenimis kažkuo panašus į mane. Buvo šoklus, koordinuotas. Per treniruotes ypač daug dėmesio skyrėme technikos tobulinimui. Visą laiką galvojau, kad Rolandas dar ne vieną sykį gerins Lietuvos rekordus. Jam dėmesio skyriau tiek, kiek reikėjo“, – savo auklėtiniu tikėjo K. Šapka.
Tada šis legendinis šuolininkas į aukštį buvo ir SSRS šios rungties rinktinės vyr. treneris ir daug laiko praleisdavo treniruočių stovyklose.
Tačiau R. Verkio jis nepalikdavo vieno, pasikviesdavo į stovyklas. Pratybos su geriausiais SSRS šuolininkais jaunam sportininkui buvo ypač naudingos.
KRYŽKELĖ. Atkūros Lietuvos nepriklausomybę, labai sunkūs buvo pirmieji metai: blokada, šalti lengvosios atletikos maniežai.
Trūko sportinės aprangos, sudėtinga buvo gauti vizas į tarptautinius turnyrus.
Rolandas ieškojo būdų, kaip išgyventi tuos sunkumus ir pradėjo gabenti mašinas iš Vokietijos.
„Visa tai, žinoma, atsiliepė treniruotėms, jo sportinei firmai. Tačiau kito kelio nebuvo. Reikėjo kuo nors verstis, kad būtų galima oriau gyventi. Pirmaisiais nepriklausomybės metais daug kas metė sportą, kitur dirbti išėjo treneriai“, – prisiminė K. Šapka.
Treneriui ir jo auklėtiniui didele nežinomybe ir išbandymu tapo 1992 m. Europos uždarų patalpų čempionatas Genujoje (Italija).
Tarp 18 dalyvavusių šuolininkų R. Verkys užėmė septintą vietą, peršokęs 2 m 26 cm. „Galėjo geriau pasirodyti“, – dabar sako jo treneris.
Tada nugalėtoju tapo švedas Patrickas Sjobergas (2 m 38 cm), o sidabro ir bronzos medalius atitinkamai iškovojo rumunas Sorinas Matei (2 m 36 cm) ir Jugoslavijos atstovas Dragutinas Topičius (2 m 29 cm). Keturi šuolininkai, tarp jų ir vilnietis, peršoko 2 m 26 cm.
1993 m. R. Verkys pagerino Lietuvos uždarų patalpų rekordą – 2 m 27 cm. Tik 2015 m. šį rezultatą 1 cm Vilniuje pagerino Raivydas Stanys.
1998 m. R.Verkys laimėjo Žaliąją kortą ir kartu su žmona išvyko gyventi į JAV, kur Čikagoje vadovavo statybų verslui. Jo santykiai su K. Šapka nutrūko.
KAS PAGERINS REKORDĄ? Taigi, Lietuvos šuolių į aukštį rekordui – jau 30 metų.
Ir R. Verkys, ir K. Šapka buvo įsitikinę, kad rekordą galėjo pagerinti kaunietis R.Stanys.
Arčiausiai tikslo jis buvo 2012 m. per Europos čempionatą, kai peršoko 2 m 31 cm ir pelnė bronzos medalį.
K. Šapka prasitarė kad, kad šiuo metu šalyje nemato sportininko, galinčio šokti aukščiau nei buvęs jo auklėtinis, bet netrukus pridūrė: „Nors ką gali žinoti, viskas keičiasi. Bet tie, kurie rengsis gerinti rekordą, bus labai įsitempę, nervinsis, – mat jiems prieš akis bus Rolando Verkio rezultatas – 2 m 34 cm. Sportininkus ypač veiks psichologinis barjeras“.
Šiuo metu Lietuvoje yra du tikrai aukšto lygio šuolininkai – kaunietis Adrijus Glebauskas (asmeninis rekordas – 2 m 28 cm) ir šiaulietis Juozas Baikštys (2 m 24 cm), kurie dalyvavo šių metų Europos uždarų patalpų čempionate Lenkijoje. „Jeigu jie startavo Europos čempionate, vadinasi, yra geri“, – pastebėjo K. Šapka.
KONKURENCIJA. Pastaraisiais metais K.Šapka dirba Vilniaus miesto sporto centre, bet šuolininkų į aukštį jau netreniruoja – darbuojasi su trišuolininkais ir šuolininkais į tolį.
Į klausimą, kodėl jis pabėgo nuo mėgstamos rungties, pakomentavo trumpai: „Su krepšiniu konkuruoti labai sudėtinga. Tas, kuris gali gerai šokinėti į aukštį, puikiai tinka ir krepšiniui. O krepšinyje tie vyrukai sėdi ant atsarginių suoliuko ir gauna pinigų net ir nežaisdami“.
