Marytė Marcinkevičiūtė
Ir Kaišiadorys jau turi savo maratoną. Pirmą sykį surengtose varžybose jėgas išbandė apie 700 bėgikų iš Latvijos, Vokietijos, Ukrainos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos, Kroatijos, Čekijos, Bosnijos ir Hercogovinos bei Lietuvos.
Kaišiadorių maratono idėja gimė balandžio viduryje per „Maratomanijos“ vadovo Valdo Šmaižio gimtadienio bėgimą Vingio parke.
Tarp būrio šio maratonų organizatoriaus bendraminčių trasoje kilometrus skaičiavo ir bėgimo mėgėjų klubo „Kaišiadorys bėga“ vadovė Nijolė Adukonienė.
Abiejų didelė aistra maratonui sugeneravo mintį, kad ir Kaišiadorims reikia turėti savo maratoną.
V. Šmaižio ir N. Adukonienės pomėgis virto tvirtu susitarimu – tiesiog trasoje jie sukirto rankomis ir davė pažadą, kad, jeigu kas nors dar prisidės, Kaišiadoryse gims dar viena graži tradicija – bėgimo maratonas.
Pagrindiniai pirmojo Kaišiadorių maratono organizatoriai – rajono savivaldybė, Švietimo ir sporto centras, bėgimo mėgėjų klubas „Kaišiadorys bėga” ir VšĮ „Maratomanija”, kuriam teko didžiausias renginio krūvis.
Renginiui pradėjo ruoštis nuo pavasario
„Kaišiadorys jau seniai garsėja kaip aktyvus ir sportiškas miestas, kuriame netrūksta nei sporto tradicijų, nei žmonių, mėgstančių judėjimą.
Todėl atėjo metas dar vienam svarbiam žingsniui – savo maratonui. Jam pradėjome rengtis nuo ankstaus pavasario.
Žinojome, kad tai bus ne tik bėgimo renginys, bet ir graži šventė miestui, jo žmonėms ir visiems, kurie mėgsta iššūkius, aktyvų laisvalaikį.
Sudarėme 8-9 aktyvių entuziastų organizacinį renginio komitetą, pradėjome skirstytis pareigomis ir kibome į darbus.
Geriausiems maratono ir pusmaratonio bėgikams įsteigėme piniginius prizus.
Pagaminome net 120 taurių nugalėtojams, ko niekada nebūdavo anksčiau, nes kiekvienoje distancijoje dar buvo kovojama ir dvejose amžiaus grupėse.
Iš pradžių galvojome rengti tik maratoną, tačiau atsiradus daug rėmėjų, šventei pasiūliusių savo produkciją, sudarėme naują varžybų programą.
Pačios pirmosios mintys sukosi apie tai, kad varžybose dalyvautų nors 300–400 bėgikų.
Tačiau kai paraiškų priėmimas įgavo pagreitį, tai patys nustebome tokiu dideliu bėgikų aktyvumu.
Džiaugiamės, kad kaišiadoriečių trasa prabilo devyniomis kalbomis ir labai norėtume, kad šis maratonas taptų tradiciniu bei vyktų kasmet.
Jeigu savo svajonę pavyktų įgyvendinti, mūsų pagrindinis siekis būtų – 1000 sportininkų ir dar gražesnis renginys “, – pasakoja pagrindinis šventės organizatorius V. Šmaižys.
Gražią iniciatyvą parodė ir 50 rajono savanorių, kurie irgi nemažai prisidėjo prie istorinių varžybų surengimo.
Bėgimo ir muzikos fiesta
Iškilmingas varžybų atidarymas įvyko jaukiausioje miesto dalyje – palaimintojo Teofilio Matulionio aikštėje priešais Kristaus Atsimainymo katedrą.
Sportininkus nuo scenos pasveikino ir renginį atidarė rajono savivaldybės meras Šarūnas Čėsna, kuris netrukus stojo į pusės maratono startą.
Katedros varpams suskambinus Lietuvos valstybės himną, buvo duotas bėgimo startas.
Programoje: vaikų 400 m, šeimų vienos mylios, taip pat 5 km, 10,6 km, pusės maratono (21,098 km) ir maratono (42,195 km) distancijos.
Buvo įtrauktas ir šiaurietiška ėjimas: 5 km, 10,6 km, 21,098 km nuotoliai.
Maratono distancijoje sportininkams teko įveikti 4 ratus, o pusmaratonio – du.
Pusmaratonio distancijoje savo jėgas bandė ir Kaišiadorių rajono savivaldybės Tarybos posėdžių sekretorius Justas Mišeikis.
Tie, kurie dalyvavo maratone, buvo ypač patenkinti išbandę savo jėgas, atradę Kaišiadoris ir tapę šio renginio dalimi.
Visi bėgikai džiaugėsi gražia, lygia varžybų trasa, kuri nusidriekė per miesto vietas, leisdama iš naujo atrasti šį išskirtinį Lietuvos kampelį.
Šią trasą dar liepos mėnesį patikrino pats V. Šmaižys, kuriam distancija patiko.
Per varžybas kas porą kilometrų buvo pastatytos 8 muzikos kolonėlės. Jų pulsas buvo toks stiprus, kad pajutę šį ritmą, keturi vietiniai gyventojai nepanoro tapti pasyviais stebėtojais ir netgi patys išsinešė savo muzikos kolonėles į gatvę.
Miestas buvo pilnas bėgikų ir muzikos, kuri tapo tiltu tarp sportininkų ir juos palaikančiųjų.
Šiemet „Maratomanija“ su partneriais surengė 20 solidžių maratonų, tačiau „Kaišiadorių maratonas 2026“ buvo pats gausiausias dalyvių skaičiumi.
Trasoje buvo įrengtos vandens ir maitinimo stotelės, kuriose sportininkams buvo dalinami gėrimai – vanduo, vaisvandeniai, vaisiai, sausainiai, užkandžiai. Maitinimo stotelės buvo įrengtos kas 5 km.
Greičiausias – karys iš Marijampolės
Į maratono distancijos startą stojo 79 sportininkai, kurių tik trys pasitraukė iš varžybų. Net 30 bėgikų įveikė savo pirmąjį maratoną.
Puikų rezultatą pasiekė ir nugalėtoju tapo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalione tarnaujantis Darius Petkevičius.
Šis daugkartinis įvairių distancijų Lietuvos čempionatų prizininkas aplenkė Andrių Jakševičių iš Radviliškio rajono Sidabravo (2.39:35) ir vilkaviškietį Žydrūną Stelmoką (2.41:59), kuris neseniai buvo laimėjęs VII Utenos hipodromo maratoną.
Dideliam kaišiadoriečių džiaugsmui, tarp moterų greičiausios buvo jų sportininkės Vytautė Budavičienė (3.26:29), kurios rezultatas tarp visų maratono bėgikų buvo 20-as, ir Danielė Verbickaitė (3.41:06).
Beje, V. Budavičienei tai buvo pirmasis maratonas ir toks sėkmingas. Trečia finišavo kaunietė Mintautė Stonkutė (3.45:08).
Pusmaratonio distancijoje tarp 173 dalyvavusių bėgikų visa nugalėtojų pakyla priklausė kauniečiams: pirmas – Vaidas Ramanauskas (1.16:18), antras – Gediminas Gaulius (1.16:28), o trečias – Gerardas Kvedaras (1.20:32).
Dešimta finišavo kaunietė Nomeda Narušaitienė, kuri nugalėjo moterų grupėje (1.32:40).
Prizininkėmis tapo vilnietės Aurelija Kuniauskienė (1.34:07) ir Vaiga Skaparaitė (1. 42:10).
10,6 km distancijoje pirmąsias vietas užėmė kaunietis Andrejus Dolgovas (35:13) ir vilnietė Ugnė Baltrušaitytė (45:40).
5 km distanciją greičiausiai įveikė kaišiadorietis Simas Latvaitis (21:50) ir kaunietė Asta Valiukonienė (25:17).
1 mylios bėgimo varžybose pergalėmis džiaugėsi kauniečiai Vytis Parfionovas (6:26) ir Elzė Karoblytė (6:53).
400 m distancijoje greičiausi buvo kaišiadoriečiai Jonas Petkevičius ir Elzė Simonaitytė, kurie nuotolį įveikė vienodu 2:31 rezultatu.
Akys raibo nuo gausybės prizų
Po finišo apdovanoti buvo ne tik varžybų laimėtojai ir prizininkai.
Į namus visi grįžo su pilnais maišais dovanų ir su išskirtiniais medaliais „Palik savo pėdsaką istorijoje!“.
Padėkota ir varžybų organizaciniam komitetui, jo žmonėms buvo įteikti sportiniai marškinėliai, kuriuose susiliejo Kaišiadorių dvasia, judesys, veržlumas ir unikali renginio energija.
Greičiausių kaišiadoriečių bėgikų prizai maratono distancijoje teko nugalėtojai V. Budavičienei ir ketvirtą vietą užėmusiam Lukui Budavičiui (2.50:58).
Vyriausias renginio dalyvis – 73-erių Kauno bėgimo mėgėjų klubo atstovas Vitalijus Rimša, dalyvavęs 5 km distancijoje.
Varžybų organizatoriams teko nemažai pavargti, kam gi skirti „Originaliausio kostiumo“ prizą.
Buvo sportininkų, kurie bėgo su moliūgais ant galvų, ugniagesių aprangomis, snieguolės ir įvairių žvėriukų kostiumais bei pan.
Pasak V. Šmaižio, džiugino kostiumų įvairovė – sportininkai bėgo ne tik dėl rezultatų, bet, kaip ir daugelyje pasaulio šalių, dėl šventinės atmosferos.
Nugalėtoja pripažinta Vievio bėgimo entuziasto Ričardo Kvedaravičiaus vadovaujama „Draugų aikštelė“, kuriai atstovavo keturi bėgikai.
Gausiausiai varžybose dalyvavo bėgimo mėgėjų klubas „Kaišiadorys bėga“ (apie 80 dalyvių).
Komandoms, surinkusioms daugiausia kilometrų per visas distancijas, buvo įteikta mero taurė.
Ji teko bėgimo mėgėjų klubui „Kaišiadorys bėga“. Antra – „Maratomanija“, trečias – Kauno bėgimo mėgėjų klubas.
