Aktyvų šiaurietiškojo ėjimo klubo „8 žingsniai“, vadovaujamą Irenos Gudiškienės, vasaros sezoną vainikavo trijų dienų išvyka į Latvijos pajūrį.
Atvykus buvo įsikurta keturviečiuose nameliuose, esančiuose vos keli šimtai metrų nuo pajūrio. Jūros bangose nuplovę kelionės nuovargį šiaurietiškojo ėjimo entuziastai išsiruošė į žygį Baltijos pajūriu.
Latvijoje Papės pajūris nusėtas akmenimis, todėl žingsniuojant per mažesnius ar didesnius akmenis buvo puiki mankšta čiurnos sąnariams ir kojų raumenims.
„Mus lepino puikus oras, saulė bučiavo skruostus, vėjas glostė plaukus, ausis džiugino bangų muzika.
Kiek tik akys užmato – vien jūra, smėlis ir akmenys, kopos, vėjo nugairintos pušys ir raudonuojančios erškėtrožės. Oi, kiek čia jų daug. Ir nė vieno žmogaus, visas pajūris priklausė mums. Šiaurietišku žingsniu praėjome 12 km, o atrodė, kad bene dvidešimt.
Ėjimas netolygiu paviršiumi, per smėlį, akmenukus gerai patreniravo kojų raumenis.
Po žygio buvo malonu panirti į gaivias jūros bangos. Nuovargio kaip nebūta“, – pasakoja klubo vadovė ir įkūrėja I. Gudiškienė.
Kitą rytą laukė dar viena aktyvi diena. Klubo nariai, pasimankštinę pajūryje ir pasimaudę, lėtu tempu pradėjo žygį pajūriu link Papės (12–15 km).
Buvo ir piknikas, ir maudynės. Entuziastai ėjo per šalia kopų esančias pievas, pušynus, miško takais, seno etnografinio Papės Ķoņu kaimo takais.
Jie neskubėjo eiti, nes norėjo į save gerti gamtos garsus, kvapus, gaivų pušų orą, nes prieš akis buvo visa diena.
„Tikra vyšnia ant torto mums buvo Senosios Ugnies šventė Papės pajūryje.
Kai horizonte geso saulė, gamta paniro į ramybę, pajūryje degė šimtai deglų, kurie vėliau įkūrė didžiulį laužą.
Žiežirbos šoko savo šokį, o mes gėrėjomės, kaip visos keturios gamtos stichijos papildo viena kitą – žemė, vanduo, ugnis ir oras“, – džiaugėsi klubo įkūrėja.
Sportiška išvyka buvo vainikuota žygiu pajūriu link Lietuvos. Atsisveikinę su svetinga Latvija, žygeiviai net nepajuto, jog jau žingsniuoja Lietuvos pajūriu Šventosios link.
Ir vėl lepino geras oras. Žingsnių šiaurietiškojo ėjimo mėgėjai neskaičiavo. Juk ne tai svarbiausia.
Svarbiausia jausti, kaip kojų raumenys dėkoja už kiekvieną žingsnį smėliu, kaip jie stiprėja, aktyvesnis širdies darbas ir medžiagų apykaita, kūnas prisigėręs gaivaus oro bei deguonies.
„Tokios išvykos yra ne tik fizinė nauda kūnui, bet tikras vaistas emocinei sveikatai.
Dar kartą panirę į Baltijos bangas, jautėme, kad grįžtame stipresni, užsigrūdinę ir dvasiškai ramesni.
Šiaurietiškojo ėjimo klubui „8 žingsniai“ sezonų nebūna – būna tik nauji maršrutai, nauji kilometrai ir dar daugiau žingsnių kartu.
Atsisveikinome su vasara, bet mūsų žingsniai nesustoja. Tęsime reguliarius užsiėmimus ir rudenį – kiekvieną savaitę vyksta dvi šiaurietiškojo ėjimo treniruotės Vilniuje.
Rudenį dar laukia trys žygiai: rugsėjį žygiuosime Plateliuose, spalį – Sirvėtos regioniniame parke, o lapkritį – Jonavos apylinkėmis.
Jau spalio mėnesį pradėsime planuoti kitų metų žygių šiaurietišku žingsniu maršrutus.
Visa tai leidžia mums būti aktyviems, fiziškai stipriems, sveikesniems ir mėgautis bendraminčių bendryste“, – klubo planus atskleidžia I. Gudiškienė.
