Marytė Marcinkevičiūtė
Penktadienį Vilniaus širdyje, prie Arkikatedros, į 35-ojo tradicinio tarptautinio estafetinio bėgimo distanciją buvo išlydėti „Baltijos kelio“ dalyviai.
Prieš 36 metus, 1989-ųjų rugpjūčio 23 dieną, daugiau nei 2 milijonai žmonių iš trijų Baltijos valstybių susikibo rankomis į gyvą grandinę – Baltijos kelią.
Tai buvo tylus, bet galingas žingsnis į laisvę, kuris suvienijo lietuvius, estus ir latvius, o pasauliui priminė, jog šios tautos nori būti laisvos.
Estafetiniu bėgimu dabar atkartojamas tas kelias – tik šįkart ne stovint susikibus rankomis, o bėgant vieni šalia kitų.
Žingsnis po žingsnio, kilometras po kilometro bėgikai neš prasmingą Baltijos vienybės žinią nuo Vilniaus iki Talino.
Palydėtuvėms išsirikiavo 38 šio istorinio bėgimo dalyviai iš Lietuvos (34), Estijos (3) ir Latvijos (1). Per keturias dienas jiems teks įveikti apie 650 km šių šalių teritorijose.
Tarp dalyvių – Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas kaunietis Vidmantas Dobrovolskas, vilnietis Aidas Ardzijauskas, kauniečiai Aurimas Skinulis, Audrius Badganavičius, Renata Jatužienė, Aurelija Kisieliūtė, kelmietis Ernestas Vedeikis, jonavietis Antanas Girčys, panevėžietis Romas Jasinskas, kiti.
Didelis išbandymas lauks vilnietės Renatos Čepkauskės, kauniečių Kotrynos Juškaitės, Donato Kursevičiaus, Giedriaus Tamulaičio ir Vito Gapševičiaus, šiauliečių Dalios Lukošienės ir Ramunės Pociuvienės, jonaviškio Tado Survilos, Kauno rajono bėgiko Virgilijaus Maštaičio, kuriems šis bėgimas bus pirmasis.
Visi bėgimo dalyviai buvo pasipuošę specialiai pagaminta vienoda sportine apranga – žali sportiniai marškinėliai, juodos kelnaitės ir baltos kojinės su šio bėgimo simbolika.
SVEIKINIMAI. Išlydint bėgikus į kelią, sveikinimo žodį pirmiausiai tarė Švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Kęstutis Bartuškevičius.
„Yra žodžių, kurių tikrąją prasmę supranti tik tada, kai žiniai, kokia kaina už juos buvo sumokėta. Vienas tokių žodžių – laisvė.
Prieš 37 metus laisvė buvo svajonė, viltis ir drąsa. 1989-ųjų rugpjūčio 23-iąją Lietuvos, Latvijos ir Estijos žmonės susikibo rankomis ir sudarė gyvą grandinę nuo Vilniaus iki Talino.
Jie stovėjo vienas šalia kito tam, kad pasaulis pamatytų, kuo mes tikėjome visa širdimi – Baltijos tautos nori būti laisvos.
Tai buvo ne tik rankų, bet ir žmonių širdžių grandinė. Ir šiandien mes ją tęsiame.
Bėgimas turi ypatingą prasmę. Bėgdamas žmogus negali sustoti ties tuo, kas buvo, jis juda pirmyn.
Kiekvienas žingsnis reikalauja pastangų, kiekvienas kilometras primena, kad niekas svarbaus gyvenime neduodama veltui.
Galbūt todėl, šis bėgimas yra toks prasmingas Baltijos keliui, nes laisvė taip pat yra kelias, ją reikia saugoti ir branginti, perduoti vaikams ir anūkams“, – kalbėjo K. Bartuškevičius.
Jis 27-ą kartą bėgime dalyvaujančiam pasvaliečiui Zenonui Balčiauskui perdavė Švietimo, mokslo ir sporto ministrės simbolinę dovaną – Lietuvos vėliavą.
Vilniaus savivaldybės vicemerė Donalda Meiželytė, nors dabar ir atostogauja, tačiau pripažino, jog negalėjo praleisti progos šeštą kartą ateiti išlydėti bėgikų į Baltijos kelią.
„Tokios gražios tradicijos pasaulis nėra matęs, jau 35-ą kartą vyksta estafetinis bėgimas per tris Baltijos šalis, parodantis, kokie mes esame stiprūs, kokia brangi yra laisvės kaina“, – kalbėjo D. Meiželytė.
Žaismingai nusiteikusi vicemerė netgi užtraukė Kipro Mašanausko dainą „Kokia nuostabi, Lietuva esi“ ir pakvietė prisijungti visus bėgimo dalyvius bei svečius.
„Sveikinu naujai gimusį „Baltijos kelio“ estafetės chorą! Su daina ir gera nuotaika – pirmyn į tikslą“, – džiaugėsi D. Meiželytė.
Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentas Bronislavas Vasiliauskas pasidžiaugė, kad šis prasmingas bėgimas sujungia praeitį su dabartimi ir apgaubia kiekvieną, kas pagarbiai prisimena tą istorinę dieną.
Draugijos vardu jis dėkojo svečiams, atvykusiems išlydėti bėgikų, o sportininkams linkėjo gero kelio ir oro.
Kunigas Ričardas Doveika palaimino bėgikus bei kryželius ir tarė: „Dar kartą suplakė trijų Baltijos valstybių vieninga širdis. Tikėjimo, pagarbos, atminties, istorijos ir visos mūsų bendrystės širdis.
Jūs bėgsite keliu, kuriuo kadaise žmonės nebėgo, bet stovėjo susikibę rankomis.
Stovėjo todėl, kad pasaulis pamatytų, jog neįmanoma pavergti žmogaus dvasios, jei jo širdyje išlieka tiesa, orumas ir laivės troškimas.
Nuoširdžiau linkiu, kad jūsų bėgimas lai tampa gyva atminties malda, be keršto, bet su tiesa, be neapykantos, bet su atsakomybe.
Neįkalinta praeityje, bet nukreipta į ateitį. Bėkite ne nuo istorijos, bėkite jos atminimui.
Bėkite už žmogaus orumą, už taiką ir laisvę, Lietuvą, Latviją ir Estiją, už teisę tautoms pačioms kurti savo gyvenimą.
Tegul Dievas laimina kiekvieną jūsų žingsnį“.
Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidentas Vidmantas Dobrovolskas nuoširdžiai padėkojo svečiams už gražius sveikinimus ir linkėjimus bei jiems įteikė sportinius marškinėlius ir simbolinius atminimo medalius.
GILUS ĮRAŠAS ŠIRDYJE. Pasak Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidento V. Dobrovolsko, šiam bėgimui labai kruopščiai pradėta ruoštis jau prieš tris mėnesius.
Buvo derinami klausimai su ambasadomis Estijoje ir Latvijoje, Lietuvos miestų ir rajonų savivaldybėmis, pro kurias vyks bėgimas.
„Patirties turime daug, bet darbų buvo užtektinai. „Baltijos kelias“ – tai ne varžybų bėgimas, tempas nedidelis, vienas kilometras bus įveikiamas per 5-6 minutes.
Dalyvius suskirstėme pagal pajėgumą. Pagrindinis mūsų tikslas – ne lenktyniauti, o atkartoti Baltijos kelią.
Šis tradicinis renginys gimė 1992-aisiais tuomečio pirmojo Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos prezidento Romo Bernoto iniciatyva.
„Baltijos kelias“ bėgikams – gilus įrašas širdyje. Vieni šiame pagarbos bėgime dalyvauja jau ne pirmą kartą, Lietuvoje jie gerai žinomi, o kiti – debiutuos ir kiekvienas kilometras šiame kelyje jiems bus aukso vertės.
Kiekvienas dalyvis per dieną vidutiniškai nubėgs apie 20-30 kilometrų, o visa komanda – apie 200 km. Bėgikai patikrinti, užgrūdinti.
Estafetės scenarijus paprastas: įveikus atitinkamus kilometrus, jie perduos estafetę kitiems, lips į autobusą, truputį pailsės ir lauks, kol vėl ateis eilė bėgti toliau.
Pirmoji nakvynė mūsų lauks Pasvalyje, antroji – Valmieroje (Latvija), o trečioji – prie Raplos, 45 km į pietus nuo Talino“, – pasakoja šio bėgimo siela ir organizatorius V. Dobrovolskas, kuris 25 kartą bėga kartu su visais.
Reikėtų pažymėti, kad iš pradžių bėgimo „Baltijos kelias“ distancija buvo trumpesnė.
Tačiau per pastaruosius trejus metus distancija pailgėjo apie 80 km ir nusidriekė tikruoju Baltijos keliu, kuriame stovėjo susikibę trijų Baltijos šalių žmonės.
Anksčiau buvo bėgama tris, o dabar keturias dienas ir bus finišuojama pirmadienį apie 12 valandą Taline prie parlamento.
Keturias dienas bėgikus lydės ne tik ilgi kilometrai, bet ir susitikimai su pakeliui esančių miestų, miestelių bei bendruomenių žmonėmis.
BĖGIMŲ REKORDININKAS. Šio bėgimo rekordininkas – Pasvalio rajone, Ustukiuose, gyvenantis 72-erių Zenonas Balčiauskas, kuriam bėgimas bus jau 27 -as.
Jis – pavydėtinos energijos žmogus, įkūrė bėgimo mėgėjų ir sveikos gyvensenos klubą „Vėtrą” ir jam porą dešimtmečių vadovavo.
Z. Balčiauskas bėgimą propaguoja daugiau nei keturis dešimtmečius ir dabar teigia, kad jis „Baltijos kelią“ įveikė tikrai daugiau nei 27 kartus, bent taip rodo jo ranka rašytas dienoraštis.
„Tačiau šiemetinis bėgimas man, ko gero, bus pats sunkiausias. Balandžio mėnesį pasigavau virusą, sutriko mano vestibuliarinė sistema, praradau koordinaciją.
Net keturis mėnesius negalėjau bėgioti, juos turėjau išbraukti iš savo gyvenimo.
Nusilpus organizmui dar prikibo Laimo liga, gavau plaučių uždegimą. Tačiau didelių pastangų dėka pavyko atsigauti, bėgimui pasiruošiau, nes gerai nepasiruošus, jame nėra ko dalyvauti, ir nusprendžiau stoti į startą.
Tą 1989 metų rugpjūčio 23 dieną su savo draugais, giminėmis, mokiniais Pasvalyje stovėjau Baltijos kelyje, rankų susikabinimas ir gyva grandinė man dar ir šiandien akyse“, – sako Z. Balčiauskas.
Jam dar labai brangus ir pagarbos bėgimas „Gyvybės ir mirties keliu“ nuo Antakalnio kapinių iki Televizijos bokšto Vilniuje, minint Laisvės gynėjų dieną.
Į šį bėgimą pasvalietis atveždavo ir savo mokinius, kai iki 2024-ųjų mokykloje dirbo fizinio ugdymo mokytoju.
„Tai istorija, ką iškovojome – negalime užmiršti. Tai gyva istorijos pamoka ir simbolinis ryšys tarp skirtingų kartų.
Šiame bėgime jaučiu ir didelę atsakomybę, nes šiandien pasiekus Pasvalį būsime pamaitinti koše ir arbata, o „Šilo“ viešbutyje nakvosime. Kažkiek buvo reikalinga ir mano pagalba“, – pasakoja Z. Balčiauskas.
Pasvalietis – ne tik prisiekęs bėgikas, bet ir aistringas šaulys bei šokėjas, šoka Pasvalio folkloro kolektyve „Rags“ bei Joniškėlio senjorų kolektyve.
Istorinio bėgimo išvakarėse jis dalyvavo „Rags“ šokių repeticijoje, o ankstų penktadienio rytą jau buvo Vilniuje, Arkikatedros aikštėje.
Kartu su juo buvo dar vienas „Vėtros“ klubo narys – Juozas Baliūnas, kuriam šis bėgimas jau 17-as.
Panevėžietis R. Jasinskas bėgime dalyvauja 18-ą kartą, latviui Peteriui Cabeliui „Baltijos kelias“ – 13-as, kauniečiui Jonui Juškai ir kelmiečiui Kęstui Krinciui – 11- as, o kelmiečiui E. Vedeikiui – 10-as.
Tarptautinis estafetinis bėgimas „Baltijos kelias“ yra Nacionalinės fizinio aktyvumo programos, skirtos masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti, dalis. Programą įgyvendina Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, ji finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis.
