Pilnos arenos, milijonai žiūrovų, lemiamos rungtynių sekundės ir milžiniški lūkesčiai – taip dažnai įsivaizduojama profesionalaus sportininko kasdienybė. Tačiau už pergalių ir rekordų slypi kita medalio pusė. Tyrimai rodo, kad maždaug trečdalis elitinių sportininkų susiduria su nerimo ir depresijos simptomais.
Lietuvos NBA žvaigždės Jonas Valančiūnas ir Matas Buzelis, sako, kad norint varžytis aukščiausiame lygyje, vien kūno ir kontaktinių treniruočių nepakanka, privalu treniruoti ir atsparumą stresui.
„Mano mintys nuolat sukasi – galvoju apie kitas rungtynes, kitą iššūkį, apie tai, kas laukia toliau. Svarbu rasti efektyvių sprendimų, kurie padėtų nuraminti mintis ir išvalytų galvą. Nuo to, kaip išsimiegi, priklauso, kaip jausiesi kitą dieną“, – atsistatymo po didelio fizinio ir emocinio krūvio pažymi J. Valančiūnas.
14 metų NBA lankus drebinęs ir varžovus į neviltį varęs aukštaūgis iš Lietuvos net ir po alinančių sezonų už Atlanto vasaromis nerdavo į kitą, nacionalinį iššūkį. Jei kiti sportininkai vasarą skirdavo poilsiui ir atsistatymui, J. Valančiūnas būdavo vienas pirmųjų, kuris nė nedvejodamas jungdavosi prie nacionalinės rinktinės. Nes kaip pats ne kartą yra kartojęs: „Žaisti už Lietuvą – šventas reikalas“.
Pasak jo, intensyvumą jam padėjo išlaikyti per ilgą karjerą susiformavęs požiūris į treniruotes, gyvenimo discipliną ir kokybišką poilsį bei miegą. J. Valančiūnas neslepia, kad siekiant balanso, jis ne tik ieško, bet ir išbando atsistatymo po patirto streso priemones. Padeda ne tik ramybė, bet ir inovatyvūs technologiniai sprendimai, kaip „Pulsetto“, kurį žinomas krepšininkas reguliariai naudoja prieš miegą jau ne vienerius metus.
M. Buzelis: reikia išmokti gyventi su spaudimu
Nors kita Lietuvos krepšinio žvaigždė Matas Buzelis NBA sužaidė dar tik antrąjį sezoną, tačiau jaunasis talentas jau spėjo pažinti sudėtingąją sporto pusę. Jis pabrėžia, kad spaudimas profesionaliame sporte nėra išimtis – tai kasdienybė, prie kurios tenka prisitaikyti.
„Išmoksti jį priimti, išlikti dabarties akimirkoje ir sutelkti dėmesį į tai, kas svarbiausia. Tačiau tam reikia sprendimų, padedančių sulėtinti tempą, atsistatyti ir pasiruošti kitam iššūkiui“, – sako M. Buzelis.
Nors jam dar tik 21-eri, Lietuvos krepšininkas dar ankstyvoje karjeros stadijoje didelį dėmesį kreipia į sporto discipliną ir efektyvaus atsistatymo po didelio fizinio ir emocinio krūvio poreikį. Išbandęs klajoklio nervo stimuliavimo įrenginį, krepšininkas pažymėjo, kad šis sprendimas tapo malonia rutinos dalimi. Anot jo, profesionalaus sportininko tikslas nėra išvengti spaudimo. Tikslas – išmokti su juo gyventi.
„Smagu atrasti tai, kas padeda atsipalaiduoti, susigrąžinti dėmesio koncentraciją ir pasiruošti tam, kas laukia toliau – ar tai būtų rungtynės, treniruotė, ar atsistatymas“, – sako M. Buzelis.
Įtemptas grafikas
NBA sezonas trunka beveik aštuonis mėnesius. Komandos per sezoną sužaidžia 82 rungtynes, neretai keturias per šešias dienas, o tarp jų tenka perskristi per kelias laiko juostas. Sportininkai viešbučiuose praleidžia daugiau nei namuose, todėl kokybiškas miegas tampa viena svarbiausių pasirengimo dalių.
Tokioje aplinkoje organizmas beveik nuolat veikia padidėjusio budrumo režimu. Streso hormonai padeda mobilizuotis svarbiu momentu, tačiau jei ši būsena tampa nuolatine, pradeda kentėti miegas, koncentracija, reakcijos greitis ir atsistatymas po fizinio krūvio. Kitaip tariant, net ir puikiai pasirengęs kūnas negali parodyti geriausio rezultato, jei nervų sistema nespėja atsigauti.
„Jonas ir Matas – skirtingų kartų krepšininkai, tačiau susiduriantys su tuo pačiu iššūkiu sporto pasaulyje. Tačiau kuo anksčiau pradedame formuoti įpročius, kurti discipliną ir treniruoti savo nervų sistemą, tuo mažiau rizikų, susijusių su sveikatos sutrikimais ar traumomis, galime patirti ateityje. Tai svarbu ne tik profesionaliems sportininkams, bet absoliučiai visiems“, – pažymi „Pulsetto“ klinikinių tyrimų vadovė Jūratė Jackytė-Kiršė.
Atsparumas stresui yra treniruojamas įgūdis
Lietuvių startuolis „Pulsetto“ kartu su garsiausiais šalies krepšininkais šiemet kvies visuomenę daugiau dėmesio skirti nervų sistemos sveikatai ir kokybiškam poilsiui. Pasak J. Jackytės-Kiršės, raminanti aplinka gali padėti atsipalaiduoti, tačiau tikroji ramybė turi būti viduje.
„Apie 40 proc. pasaulio gyventojų susiduria su stresu ir nerimu. Šių veiksnių sekinamas organizmas slopina imunitetą, blogina emocinę ir fizinę būseną. Streso sukėlėjų neišvengsime, tačiau turime treniruoti nervų sistemą tinkamai atsistatyti po stresinių situacijų, mokytis į tokias situacijas reaguoti. Ramybė yra įprotis, tereikia ją treniruoti“, – sako J.Jackytė-Kiršė.
Pasak „Pulsetto“ atstovės vadinamoji „stress-fitnes“ kryptis šiuo metu yra viena labiausiai pasaulinio dėmesio sulaukiančių tendencijų, kurios viena iš formuotojų yra pripažintas ir lietuvių startuolis.
