Marytė Marcinkevičiūtė
Europos sporto miestas Palanga tris dienas gyveno sporto ritmu – čia vyko jau 33-iasis festivalis „Sportas visiems“, sutraukęs daugiau nei 4,5 tūkst. įvairaus amžiaus fizinio aktyvumo puoselėtojų iš visos Lietuvos.
Šis festivalis – vienas didžiausių aktyvaus laisvalaikio ir bendrystės renginių Lietuvoje, šiemet jis buvo skirtas Vaiko dienai paminėti.
Tai – Nacionalinės fizinio aktyvumo programos, skirtos masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti, dalis.
Ketverių metų Fizinio aktyvumo skatinimo programą organizuoja ir su partneriais sėkmingai įgyvendina Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“, kuri populiarina kūno kultūrą ir sportą bei sveiką gyvenseną.
Kartu su LSD „Žalgiris“ šį festivalį padėjo sukurti Lietuvos asociacija „Sportas visiems“, vadovaujama vykdančiosios direktorės ir šio renginio koordinatorės Germantės Bartkutės.
Renginio „Sportas visiems“ programoje – daugiau nei 60 fizinio aktyvumo, sporto ir sveikatingumo bei edukacinių veiklų, įvairūs šokių pasirodymai.
Jie vyko įvairiose Palangos miesto erdvėse – centriniame miesto stadione, Jūratės ir Kastyčio skvere, paplūdimyje, sporto salėse, viešose vietose.
Sveiką gyvenseną propaguojantys žmonės žavėjosi sveikatingumo programa: sveikatos stotele su fizinio pajėgumo testais, Lietuvos sporto universiteto judesio laboratorija, pirmosios pagalbos mokymais, savimasažo užsiėmimais, paskaitomis apie gerą savijautą.
Visi pageidavo, kad festivalis „Sportas visiems“ vyktų ne vieną kartą per metus, bet mažiausiai du-tris kartus.
Tada ir tauta būtų gerokai sveikesnė, nebūtų eilių poliklinikose bei ligoninėse, žmonės, pajutę sporto galią ir bendrystę, nebūtų pikti, o daugiau šypsotųsi, padėtų vieni kitiems ištikus bėdai.
Festivalis „Sportas visiems“ – tai ne tik sporto renginys, bet ir graži bendruomeniškumo, aktyvaus gyvenimo būdo bei pozityvios energijos šventė.
Įspūdinga eisena, spalvingas festivalio atidarymas, sportiški sveikinimai
Lydimi Palangos miesto orkestro, vadovaujamo Vyganto Rekašiaus, garsų, šventės dalyviai žygiavo nuo jūros tilto į centrinį miesto stadioną, kur vyko festivalio iškilmingas atidarymas.
Kas negalėjo dalyvauti gyvai, buvo sudaryta galimybė būti kartu nuotoliu. Tradicinę eiseną ir iškilmingą festivalio atidarymą apie pusantros valandos buvo galima stebėti ir klausytis gyvo komentavimo Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“, LSD „Žalgiris“ ir Palangos miesto savivaldybės paskyrose socialiniuose tinkluose.
Tradicinėje eisenoje dalyvavo ir asociacijai „Sportas visiems“ priklausančios visos 23 sporto organizacijos.
Masiškiausio Lietuvoje festivalio dalyvius sveikino Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
„Kaip malonu matyti tiek daug besišypsančių ir sportuojančių žmonių. Palanga šiandien dar gražesnė su tokiu gausiu sporto entuziastų būriu.
Mane nustebino šis gražus festivalio dalyvių skaičius, tiek jų nėra nė viename renginyje ir tuo labai džiaugiuosi.
„Sportas visiems“ festivaliui – daugiau nei 30 metų, tai įpareigoja net ir pagalvoti, o kodėl taip ilgai tęsiasi ši graži tradicija.
Šitą nuostabią istoriją sukūrėte jūs. Šį festivalį šiandien būtų galima drąsiai vadinti kartų festivaliu, nes jis jungia ištisas kartas.
Ir šiandien šventėje, manau, yra ir tokių, kurie prieš daugiau nei 30 metų, būdami vaikai, pradėjo kurti šio festivalio istoriją.
Todėl labai džiugu, kad šiemetinis festivalis ir yra skirtas Vaiko dienai pažymėti“, – kalbėjo Švietimo, mokslo ir sporto ministrė, kuri dėkojo festivalio organizatoriams – LSD „Žalgiris“, Lietuvos asociacijai „Sportas Visiems“, be kurių šis festivalis neišgyventų tiek daug metų.
ŠMSM Garbės ženklas – A. B. Vasiliauskui
Ministrė į festivalį atvyko ir atlikti svarbią misiją: Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos aukščiausią apdovanojimą – Garbės ženklą – ji įteikė LSD „Žalgiris“ prezidentui Algiui Bronislavui Vasiliauskui.
„Tai padėka už ilgametį, nuoseklų darbą stiprinant sporto bendruomenę ir kasdien primenant, kad sportas turi būti prieinamas visiems.
Nuoširdžiai jam ačiū už kryptingas pastangas kurti aktyvesnę ir sveikesnę visuomenę“, – sakė R. Popovienė.
Iškilmingo festivalio atidarymo vedantysis – žinomas televizijos laidų, renginių vedėjas Jonas Radzevičius supažindino su apdovanotojo biografija, kuri yra spalvinga ir turininga.
Sujaudintas garbingo apdovanojimo, A. B. Vasiliauskas savo sveikinimo kalboje teigė, kad padėkota ne tik jam vienam, bet ir sporto organizacijoms už nuoširdų darbą, pasiryžimą tęsti ir puoselėti šias gražias kūno kultūros ir sporto tradicijas.
„Trisdešimt trejus metus esame kartu. Prisimenant gana negausų būrelį, inicijuotą Lietuvos sveikuolių sąjungos, buvo pradėtas įgyvendinti šis gražus fizinio aktyvumo festivalio sąjūdis. 33 metai – tai daug ar mažai? Tai nedaug, kai aktyvioje veikloje metai bėga labai greit.
Matydamas šiuos gražius pasirodymus tikiu, kad, keičiantis vienai kartai po kitos, sulauksime ir šimtmečio.
Tai bus jau kita, graži neužmirštama istorija“, – kalbėjo pagrindinis renginio organizatorius A. B. Vasiliauskas.
Palanga – geriausia vieta sportui
Palangos miesto savivaldybės meras Šarūnas Vaitkus juokaudamas sakė, kad į Palangą tomis dienomis susirinko tiek žmonių, kiek Šventojoje yra gyventojų.
Jis pasidžiaugė, kad į Palangą susirinko tiek daug sportiškai nusiteikusių žmonių ir pabrėžė, jog Palanga – geriausia vieta sportui, nes Briuselyje kurortui buvo įteiktos prestižinio „Europos sporto miesto 2026” titulo regalijos.
„Smagu matyti tiek daug aktyvių, sportiškų ir gerai nusiteikusių žmonių mūsų mieste.
Tokie renginiai ne tik skatina judėti, bet ir kuria bendrystę, gerą nuotaiką bei primena, kaip svarbu būti kartu“, – akcentavo miesto meras.
Iškilmingame festivalio atidaryme dalyvavo ir ŠMSM viceministras Giedrius Grybauskas, kuris ankstesniais metais pats aktyviai dalyvaudavo įvairiose fizinio aktyvumo veiklose. Tačiau šįkart su sportine apranga jo nepamatėme, nes viceministras išskubėjo į kitą renginį.
Sveikinimo kalbas palydėdavo įspūdingi šokių kolektyvų pasirodymai ir masiniais šokiai, kuriuos atliko net 1050 šokėjų.
Ypač visų dėmesį prikaustė masinis linijinių šokių pasirodymas. Įspūdingas vaizdas ir pakili, energinga emocija judėjimo ritmu užkrėtė visus, kurie tą dieną buvo stadione.
Po iškilmingo atidarymo įvairaus amžiaus žmonės buvo pakviesti į festivalio erdves išbandyti gausybę fizinio aktyvumo, sporto ir sveikatingumo veiklų, atrasti sau labiausiai tinkamą užsiėmimą ir tapti aktyvaus savaitgalio pajūryje dalimi.
„Sportas visiems“ turi gyvuoti tūkstantį ir daugiau metų
Į festivalį vėl atvyko ir visų renginių dalyvė, buvusi ilgametė Lietuvos moterų asociacijos prezidentė, o dabar šokių klubo „Joanos auksinis amžius“ vadovė Joana Bartaškienė.
Į Palangą ji atvažiavo su apie 60 šio klubo šokėjų, kurios pasirodė atidarymo šventėje ir dalyvavo įvairiuose pasirodymuose.
„Prie mūsų prisijungė Kaišiadorių, Rietavo, Joniškio, Tauragės, Šilutės vyresnio amžiaus šokių kolektyvai, pakvietėme prisijungti ir jaunuosius Palangos dziudo imtynių entuziastus, kurie sportuoja vos pirmus metus.
Lietuvos moterų sporto asociacija parodė, jog apjungiame ir anūkus, ir paauglius, ir vyresnio amžiaus žmones dalyvauti kartu su mumis.
Mūsų klubo moterys, atlikdamos masinį šokį, jaučia itin didelį malonumą, būna pakylėtos.
Vyriausiai mūsų šokėjai, buvusiai gydytojai Gvidai jau 87-eri, klubą ji lanko 20 metų. Kitoms irgi jau apie 80 metų.
Man – 76-eri, tačiau klube esu viena jauniausių. Esame 20 metų jaunesnės, nei mūsų mamos, močiutės“, – šypsosi energingoji J. Bartaškienė.
Ji Palangoje buvo ypač populiari, daug kas norėjo su ja nusifotografuoti, prašė autografų ir įvairiausių patarimų.
Šios įžymios Lietuvos moters vadovaujamas šokių klubas festivalio dienomis gyveno Šventojoje, viešbutyje „Floros simfonija“ ir kiekvieną rytą pradėdavo mankšta ant jūros kranto.
J. Bartaškienė su nostalgija prisimena pačius pirmuosius festivalius „Sportas visiems“ Palangoje, į kuriuos Lietuvos moterų sporto asociacija įsijungė trečiaisiais įsikūrimo metais.
„Tada dar nebuvo tokios galingos šokių fiestos, kokia ji tapo pastaraisiais metais ir dabar ją būtų galima vadinti festivalio veidu.
Jau tada pajutau, kad atrieda galinga fizinio aktyvumo banga ir neapsirikau.
Festivalis, Palanga, jūra traukia visus. Nekantriai laukiame naujojo vasaros sezono. Kartais pasitaiko nekoks oras, tačiau mūsų tai neatbaido.
Festivalis „Sportas visiems“ turi gyvuoti tūkstantį ir daugiau metų. Tačiau jį turėtų remti ne tik Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, bet ir Sveikatos apsaugos bei Kultūros ministerijos, taip pat visi turtingi Lietuvos žmonės, kurie turi daug pinigų.
Jis visi turėtų prisidėti prie šito unikalus fizinio aktyvumo ir sveikos gyvensenos renginio.
Kitais metais į savo šokių programą stengsimės įtraukti daugiau sporto akcentų: svorių, elastinių gumų, dar kažką.
Šokis – tai gerai, bet sportas dar geriau, tai jėga!“ – sumanymų kupina J. Bartaškienė.
Alytaus bėgikų medalių lietus
Bėgimo varžybose panoro dalyvauti apie 100 sportininkų. Patys mažiausieji galėjo išbandyti jėgas 1 km distancijoje, o vyresnieji – 5 km ir 10 km nuotoliuose.
Tarp dalyvių – ir Pietų Lietuvos bėgimo klubo „Dzūkija“ 15 sportininkų. Nuo 2007 metų iki šiol klubui vadovaujantis Arūnas Klebauskas pasirinko bėgti 10 km nuotolį.
Šis 64-erių Alytaus sporto centro lengvosios atletikos treneris sportuoja visą gyvenimą: iš pradžių bėgiojo, po to užsiiminėjo sportiniu ėjimu, o kai sulaukė 35-erių – vėl pradėjo bėgioti.
„Kasmet su dideliu malonumu dalyvaujame festivalyje „Sportas visiems“, kuris mums teikia daug žavesio.
Mus žavi jūra, nesunki lygi trasa, kurioje galima pasiekti neblogų rezultatų.
Kasmet dalyvaujame ir įvairiose Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos rengiamose varžybose, kovojame dėl kuo geresnio pasirodymo klubų įskaitoje.
Praėjusiais metais džiaugėmės savo pasirodymu, užėmėme aukštą šeštą vietą.
Tikimės gerai pasirodyti ir „Sportas visiems“ festivalyje, įvairiose amžiaus grupėse pelnyti bent 5-6 medalius.
Gyvuojame didelio entuziazmo dėka, savo pačių lėšomis. Klubas, kurį 1984-aisiais įkūrė žinomas praeityje bėgikas, dabar jau šviesaus atminimo Petras Šimonėlis, dabar vienija 30 bėgimo entuziastų.
Turime puikias treniruočių sąlygas: bėgiojame prie Dailidės ežerėlių, Vidzgirio miške, o žiemą – lengvosios atletikos manieže ir gamtoje.
Mano jaunieji auklėtiniai treniruojasi kasdien, o vyresnieji – du-tris kartus per savaitę“, – mintimis dalijosi A. Klebauskas.
Savo amžiaus grupėse festivalio medalius alytiškiai laimėjo: 10 km distancijoje – Ligita Juozapavicienė, Justė Grėbliūnė, Donatas Grėbliūnas, Audrius Andrulis, A. Klebauskas, 5 km – Viktorija Padimanskaitė, Marija Marčiulaitytė, Žemyna Astromskaitė, Emilė Valentukonytė, Augustė Česynaitė, Augustas Andrulis, o 1 km distancijoje – dar 4 alytiškiai.
Didelis vaikų noras žaisti grindų riedulį
Aklys raibo nuo sporto šakų. Ir populiarių ir daug kam dar mažai žinomų arba visiškai nematytų, kurios ypač domino jau vasaros sezoną pradėjusius poilsiautojus.
Vaikams ir paaugliams itin patraukli buvo grindų riedulio aikštelė, kurią iš Vilniaus atvežė šios sporto šakos Lietuvos federacijos vadovas Arvydas Ilgevičius.
Jis su savo komanda smalsuolius supažindino su šia sporto šaka ir jo taisyklėmis, duodavo grindų riedulio lazdą ir pakviesdavo pažaisti.
„Surengėme netgi tarptautinį turnyrą 3×3, kuriame žaidė Lietuvos ir Latvijos komandos. Žaidėme iki dešimt įvarčių ir mums pavyko nugalėti.
Kai kurie vaikai iš aikštės neišeidavo po 40 minučių, tėvai jų negalėdavo išprašyti.
Susidomėjimas didžiulis. Jeigu tie vaikai iš tikrųjų norėtų lankyti grindų riedulį, neiškiltų jokių problemų su pamaina“, – sako A. Ilgevičius.
Jis parodė du vaikus, kurie jau kone valandą gainiojo riedulį ir su didele energija smūgiuodavo į vartus. Pažaisdavo, truputį pailsėdavo ir vėl – į aikštelę.
Tai du draugai iš Kauno: penkiametis Gustas ir ketverių Benediktas. Jie važinėjo dviratukais, Benediktas užėmė netgi trečią vietą dviračių varžybose.
Tačiau kai jie pamatė paauglius, žaidžiančius grindų riedulį, greitai nusiėmė savo dviračių šalmus, pirmą kartą į rankas paėmė lazdas ir ėmė smūgiuoti į vartus.
„Jiems labai gerai sekasi, abiejų nepavyksta iškrapštyti iš aikštės. Jau laikas ir pietus valgyti, tačiau apie tai jie nenori ir girdėti.
Jau aišku, kurią sporto šaką abu pasirinks labiau ūgtelėję: ledo ritulį ar grindų riedulį.
Reikės pasidomėti, kuri šių sporto šakų populiarinama Kaune“, – kalbėjo Gusto tėtis Vytis.
Svarūs pirtininko patarimai
Didelio populiarumo sulaukė prie jūros sau vietą suradusi sveikuoliška „Gintarinė pirtis“, kuri vienu metu talpino šešis–aštuonis lankytojus.
Pirties paslaptis atskleisdavo profesionalus diplomuotas pirtininkas vilnietis Gintaras Vysockis, o jam padėdavo sutuoktinė Rita Vysockienė.
„Graži pirtis – labai smagu ir puiku, bet pagrindinis žmogus pirtyje – pirtininkas, apie kurį viskas sukasi.
Lietuvoje trečius metus jau įteisinta pirtininko profesija. Besimokant Vilniaus „Art of Beauty“ mokykloje, mano pirmutinis tikslas buvo kuo daugiau išmokti, jog pirtis nepakenktų žmogaus sveikatai.
Stengiausi viską suderinti: karštį, kvapus, vantų prisilietimus, šveitiklius ir kita. Pirtyje nėra numatyto laiko, kiek joje galima būti, nėra jokio reglamento.
Sausoje pirtyje gali būti ir 80 laipsnių karštis, tačiau lietuviškoje tradicinėje pirtyje geriausias yra apie 50-70 laipsnių šiluma. Į ją įprastai su pertraukomis galima užeiti 4-5 kartus.
Ką blogai darome, užėjus pirmą kartą? Iš karto ateiname į karštą pirtį ir dar pridedame garo, bandome kuo greičiau prakaituoti, paskaičiuoti lašus ant nosies.
Tai – didžiausia klaida, ką galime padaryti. Žmogus turi įšilti tolygiai ir tolygiai atvėsti. Galimi ir kontrastai, tačiau reikia žinoti savo kūną.
Jeigu žmogus turi kraujo spaudimo problemų, tai kontrasto geriau vengti ir atsivėsinti šiltu vandeniu. Galima kūną tolygiai atvėsinti ir vantomis.
Pirtis nėra varžybų vieta, joje nelenktyniaujama ir nesportuojama. Pirtyje ilsimasi ir tą daryti padeda geras pirtininkas, kuris kontroliuoja šilimą, mikroklimatą.
Svarbiausiai pirtyje – saugumas, antroje eilėje – malonumas, o trečioje – įvairios procedūros“, – pasakoja G. Vysockis.
Pirtininkas nemažai klausimų sulaukdavo, kaip reikia naudotis vantomis. Iš pradžių truputį duodama garo ir lengvais prisilietimais glostomas kūnas, prasideda vanojimais.
G. Vysockis juokavo, jog festivalio dalyviai turėjo tiek daug veiklos, kad ne visiems teko patirti pirties malonumus.
Tačiau tie, kurie ateidavo – nesigailėdavo. Veikė netgi sveikuolių palapinė, kurioje buvo galima ištraukti laimingą bilietą – laimėti pirtį su pirtininku.
Pirtyje buvo galima pasiklausyti netgi muzikos, kurią sukurdavo ir žodžius parašydavo pats G. Vysockis.
Pirtis buvo atvira visiems. Buvusi muzikos mokytoja Irena Latonienė iš Utenos taip susižavėjo pirtimi, jog ja mėgavosi tris kartus.
Pasikaitindavo pirtelėje ir šokdavo į jūrą. „Tiesiog tobula, man tarsi atsivėrė kitas pasaulis. Gavau absoliučiai visą informaciją, apie ką galėjau tik svajoti“, – džiaugėsi uteniškė.
Linijiniams šokiams – 20 metų
Didžiulio populiarumo susilaukė linijiniai šokiai, kuriems 20 metų. Tai – sveikatos ir geros savijautos eliksyras visiems.
2006-aisiais buvo įkurta Lietuvos linijinių šokių federacija ir gegužės mėnesį buvo atlikta pirmoji linijinių šokių programa Palangoje, J. Basanavičiaus gatvėje.
Šaunios sukakties proga ypač daug gražių žodžių buvo skirta didelei linijinių šokių entuziastei, šokių mokytojai Neringai Kirklienei, kurios iniciatyva pirmą kartą Lietuvoje viešai buvo atlikta 10-ies linijinių šokių programa.
Dabar šiai šokių entuziastei triskart skambėjo „Valio“ ir griaudėjo galingi plojimai, o šokių kolektyvai atliko tradicinę bangą.
Kiekvienais metais vis atsinaujina linijinių šokių programos ir jie tampa festivalio „Sportas visiems“ veidu.
Šiemetinio festivalio metu linijinių solo šokių pasirodymui „Šokanti gatvė“ nebuvo abejingų.
Visa J. Basanavičiaus gatvė nuo pradžios iki pabaigos buvo pilna šokėjų. Juos palaikė pilnutėliai poilsiautojų šaligatviai, žmonės neatsispyrė šokiui ir judėjo savo ritmu.
Kalbinti poilsiautojai gyrė linijinių šokių festivalį „Palanga 2026” ir vaikų šokių festivalį „Jump in the line 2026”.
Buvo atliktos net trys programos: vaikų šokių festivalis buvo skirtas Vaiko dienai paminėti (6 šokiai), pradedantieji senjorai atliko 8, o pažengusieji – 15 šokių.
Vyko ir šokių kolektyvų pasirodymai ant scenos Jūratės ir Kastyčio skvere. Tas ritmas, kuris buvo užkurtas festivalio metu dar ilgai turėtų skambėti žmonių širdyse.
Dar kartą buvo įrodyta, kad linijiniai šokiai–- tai galingiausia kalba, jungianti vaikus, jaunimą, pradedančiuosius ir pažengusius bei senjorus į vieną begalinę liniją, į vieną begalinę bangą.
Medaliai – patiems stipriausiems
Festivalyje gausiai dalyvavo LSD „Žalgirio“ kolektyvai, kurie žygiavo tradicinėse eitynėse, o po to pabiro po sporto bazes ir siekė apdovanojimų įvairių sporto šakų varžybose.
Ypač atkaklios buvo tinklinio kovos. Moterų grupėje dramatiškos buvo pusfinalio rungtynės tarp ViIniaus „Laimės“ ir Vilniaus rajono sporto centro komandų.
Po pirmųjų dviejų partijų buvo lygybė 1:1. Abi partijos baigėsi vienodais rezultatais 25:20. Pirmą laimėjo „Laimė“, o antrą – Vilniaus rajonas.
Lemiamą trečią partiją galėjo laimėti ir viena, ir kita komanda. Tačiau Fortūna nusišypsojo „Laimei“ 17:15.
Komandos trenerė ir kapitonė, daugkartinė Lietuvos moterų salės ir paplūdimio tinklinio čempionė bei prizininkė Vika Daškevičiūtė pripažino, kad šįkart nugalėti buvo sunkiau nei laimėti tarptautinį turnyrą.
„Vilniaus rajono sporto centro komanda – mūsų principinė varžovė Vilniuje.
Šie metai mums labai sėkmingi, šeštą kartą sėkmingai surengėme tarptautinį turnyrą „Laimė Cup“, kuriame dalyvavo net 24 vyresnio amžiaus komandos iš įvairių šalių.
„Sportas visiems“ festivalyje pergalė pusfinalyje prieš stiprias varžoves mus motyvavo laimėti ir lemiamas rungtynes su Klaipėdos rajono Gargždų sporto centro komanda.
Nugalėti varžoves šįkart buvo lengviau nei pasiekti pergalę pusfinalyje, nugalėjome 2:0“, – kalbėjo V. Daškevičiūtė.
Jų komandos žaidėja Beata Duko dar pridūrė, kad dabar jų tikslas – gerai pasirengti šiemetiniams turnyrams Danijoje ir Ispanijoje, o kitais metais Japonijoje įvyksiančiam pasaulio senjorų čempionatui.
Vyrų turnyrą laimėjo kauniečiai, kurie finale 2:1 (21:25, 25:18 ir 15:7) nugalėjo Klaipėdos rajono Gargždų sporto centrą.
Apmaudo neslėpė pernykščiai festivalio laimėtojai vilniečiai, vadovaujami komandos vadovo Juozo Girdausko.
Jie pusfinalyje 1:2 (trečia partija 15:17) pralaimėjo būsimiems nugalėtojams gargždiečiams ir buvo priversti tenkintis bronza.
Dramatiškos kovos krepšinio aikštelėje
Vyrų krepšinio turnyre susirinko panašaus meistriškumo komandos, todėl kas nugalės nedrįso pranašauti netgi varžybų vyr. teisėjas palangiškis Arvydas Dočkus.
Jis išskyrė atkaklius pusfinalio susitikimus tarp Utenos „Žalgirio“ ir Alytaus rajono Simno komandų (52:50 laimėjo alytiškiai) bei Klaipėdos rajono Gargždų ir Alytaus sporto centro dvikovą, kur sėkmė lydėjo gargždiečius 62:56.
Festivalio nugalėtojais tapo Klaipėdos rajono Gargždai, antras – Alytaus sporto centras, o pirmą sykį festivalyje dalyvavę Alytaus rajono Simno krepšininkai pelnė bronzos medalius.
„Komanda susibūrė tik praėjusiais metais mano brolio Roko Grėbliūno iniciatyva.
Pagrindinis mūsų tikslas – garsinti nedidelį Simno miestelį, kuriame vos 1,5 tūkst. gyventojų.
Festivalyje pavyko sėkmingai kautis su Kaunu, Utena, nusileidome tik Klaipėdos rajonui.
Laimėjimu labai džiaugiamės. Šie metai mums išskirtiniai: tik susibūrėme, o jau tapome Alytaus miesto lygos čempionais“, – pasakojo komandos siela Lukas Grėbliūnas.
Moterų grupėje, dideliam palangiškių džiaugsmui, nugalėtojomis pirmą kartą tapo varžybų šeimininkės, kurios lemiamoje kovoje 42:33 nugalėjo alytiškes, užėmusias antrą vietą.
Trečia – Kauno „Versan“ komanda. „Svarbiausia buvo nugalėti save, tą mes ir padarėme“, – džiaugėsi komandos vadovė Violeta Beržinskienė.
Pasak varžybų vyr. teisėjo palangiškio Romo Mažonio, bene atkakliausias buvo pusfinalio susitikimas tarp Utenos ir Palangos komandų.
Trys kėliniai vyko taškas į tašką ir tik rungtynių pabaigą geriau sužaidė palangiškės 34:26.
Futbolo varžybose buvo kovojama dvejose amžiaus grupėse. Nugalėtojomis tapo Alytaus (18-44 metų grupė) ir Kretingos (+ 45 metų grupė) komandos.
Festivalis „Sportas visiems“ yra Nacionalinės fizinio aktyvumo programos dalis. Ši programa skirta masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti (NSA-FA-PRO-SRO-2024-0004), bendrai finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra (NSA).
