Druskininkuose finišavo tris dienas vykusios Specialiosios olimpiados Baltijos žaidynės, kurias pristatė „Toyota“. Apie 100 sportininkų iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos spinduliavo geromis emocijomis trijų sporto šakų varžybose.
„Mes už Lietuvą!“ – skambėjo šūksniai Druskininkų sporto centro krepšinio aikštėje per atkaklias finalo rungtynes tarp Lietuvos ir Estijos specialiųjų olimpiečių komandų.
Plaukimo baseine tame pat Druskininkų sporto centre varžybų dalyviai tuo metu mojavo komandos draugams prieš finalinius startus, o po finišo patenkinti vis sudauždavo delnais su bendražygiais ir treneriais. „Surinkau 11 taškų!“ – sklido džiaugsmas ir bočios aikštelėje.
Pasaulyje, kuriame sportas siejamas su vis greitėjančiomis sekundėmis, ilgėjančiais metrais, didėjančiais svoriais ir aukštesniais rekordais, Specialioji olimpiada, suteikianti galimybę aktyviai sportuoti žmonėms su intelekto negalia, nuolat primena kitas vertybes – dalyvavimo džiaugsmą, drąsą, žmogaus orumą ir bendrystę.
1968 metais amerikietės visuomenininkės, JAV prezidento Johno F. Kennedy sesers Eunice Kennedy Shriver įkurta Specialioji olimpiada auga ne tik pasaulyje, bet ir Lietuvoje – tuo darsyk galima buvo įsitikinti Druskininkuose per Specialios olimpiados Baltijos žaidynes, kurias rengė suvienytos pajėgos – Lietuvos specialiosios olimpiados komitetas ir „Toyota“ kompanija, o prisidėjo savanoriai iš Druskininkų.
Krepšinio varžybose – lietuvių triumfas
Vilniaus „Ryto“ krepšininkas Ignas Sargiūnas buvo Baltijos žaidynių ambasadoriumi ir net šis taikliarankis žaidėjas nustebtų dėl taiklumo, kurį ketvirtadienį Druskininkų arenoje kai kuriose rungtynių atkarpose rodė jungtinio krepšinio finalo žaidėjai.
Krepšinio turnyro grupės varžybose Lietuvos komanda nusileido Estijai (62:68), bet atsigriebė finale, nepaisant nerezultatyvios mačo pradžios.
Per du dvimetrinius aukštaūgius žaidimą sukę estai ketvirtadienį lemiamose rungtynėse startavo 6:0, bet lietuviai nepanikavo.
„Viskas gerai, metimai įkris“, – ramino saviškius Ignas Dirda, vienas iš keturių partnerių dešimties žaidėjų komandoje, talkinusių specialiesiems olimpiečiams.
Pagal turnyro taisykles, vienu metu aikštėje negalėjo būti daugiau nei du partneriai, kurių užduotis buvo ne dominuoti renkant taškus, o organizuoti puolimą ir gynybą, kuo labiau įtraukiant komandos draugus.
„Gal vakar grupės rungtynėse mūsų atletai kiek išsigando aukštesnių estų, o gal taip patikrinome juos. Mūsų atletai gal ir mažiukai, bet kai „atsidaro“ metimai – iš kur meta, iš ten pataiko. Šaunuoliai!“ – džiaugėsi Lietuvos komandos trenerė Vida Misevičienė.
Tikrą lyderystę aikštėje demonstravęs vaikų krepšinio treneris I. Dirda dirigavo veiksmams aikštėje, kai po lėtos pradžios lietuviai prapliupo tritaškiais.
„Pirmosios rungtynės buvo tokios labiau apsiuostyti. Po jų pašnekėjome su vaikinais, kaip galime sužaisti geriau. Vaikinai apsiramino, o šiandien, kai tik pavijome, tapome nesustabdomi, – džiaugėsi I. Dirda. – Šie vaikinai tokie yra – kai pajaučia, kad sekasi, jiems užauga sparnai. Išlaukėme, neskubėjome, o kai perlaužėme rungtynes, jie viską padarė patys. Man aikštėje lieka tik sustatyti į vietas, nuraminti. Labai įdomi patirtis.“
Lietuviai laimėjo finalo rungtynes 75:64, suteikę sau ir žiūrovams džiaugsmo bei gero žaidimo įspūdžių.
Patys specialieji olimpiečiai taiklius metimus šventė lyg įvarčius. Komanda atrodė susiklijavusi, galbūt dėl to, kad iš vieno miesto – Kauno technologijų centre dirbantis I.Dirda pakvietė kelis krepšinio januolius, kurie sujungė pajėgas su tame pačiame Kauno technologijų centre su specialiaisiais atletais dirbančia V.Misevičiene.
„Krepšinis čia jungtinis, svarbiausia, kad jiems būtų smagu, kad visi būtų įsitraukę, tad viskas aplink juos, o mes padedame, – buvo patenkintas I. Dirda. – Komandoje ryšys labai geras, vaikinukai patys sportuoja, jie yra labai geri draugai, palaiko vienas kitą, visada būna kartu. O mes, kaip partneriai, prisidedame per turnyrus. Kai vaikinukai pajaučia, kad čia visi savi, pasijaučia saugūs. Šiandien jie buvo labai užsivedę, nes tai finalas, daugiau žiūrovų lietuvių. Jie labai norėjo aukso.“
Po finalą laimėjusios Lietuvos komandos rikiavosi Estija, o trečią vietą užėmė Latvijos ekipa, mače dėl bronzos medalių 61:46 pranokusi Lietuvos antrąją komandą.
Plaukime svarbu ne tik medaliai
Greta vykusiose plaukimo varžybose irgi nestigo gerų emocijų, jos būtų patikusios net Michaelui Phelpsui – daugiausiai olimpinių aukso medalių per sporto istoriją pelniusiam JAV plaukikui, kuris po karjeros pabaigos tapo Pasaulio specialiųjų žaidynių ambasadoriumi.
Druskininkuose trys dešimtys plaukikų siekė savų tikslų, o lenktynės tarp trijų valstybių atletų vyko apylygiai.
„Visų Baltijos šalių specialiųjų plaukikų lygis panašus, bet ne visada medaliai yra svarbiausi. Pavyzdžiui, viena mergaitė laimėjo du bronzos medalius, bet tai padarė žymiai pagerindama savo ankstesnius rezultatus“, – džiaugėsi nuolat specialiuosius atletus treniruojanti plaukimo trenerė, Lietuvos specialiosios olimpiados komiteto sporto programų direktorė Asta Misiūnaitė.
Lietuvos plaukimo rinktinė buvo sukomplektuota iš Vilniaus, Kauno, Klaipėdos. Panevėžio, Šiaulių ir Telšių plaukikų.
Per kvalifikacines varžybas jie buvo paskirstyti į tris grupes pagal lygį tam, kad kiekviename lygmenyje plaukiantys galėtų konkuruoti ir pretenduoti į medalius.
Pagal taisykles, teisėjai prižiūri, kad finalinis rezultatas nebūtų geresnis daugiau nei 15 proc. kvalifikacinio rezultato, o tai suteikė papildomos intrigos 25 baseine plaukiant įvairiais plaukimo stiliais.
Bočios varžybų ramybė ir įdomybės
Ramesnė atmosfera tvyrojo greta Druskininkų sporto komplekse vykusiose bočios varžybose.
„Bočią gali žaisti įvairaus pajėgumo sportininkai, šis žaidimas nereikalauja didelių fizinių jėgų, – aiškino bočios varžybų teisėjas Antanas Gecevičius. – Tiesiog rideni rutulį, kurį turi priridenti kuo arčiau mažesnio rutuliuko. Reikia truputį pagalvoti, pamąstyti, galima pastumti ir varžovo rutulį, bet tikslas yra priridenti arčiau mažojo balto rutuliuko.“
Bočioje nėra ko skubėti, šis žaidimas labai primena į petankę, tik bočioje naudojami plastikiniai rutuliai. Žaisti galima ir lauke, ir viduje, o Druskininkų sporto centre vykusiose varžybose buvo naudojami borteliai.
Kiekvienos šalies rinktinei atstovavo po 6 sportininkus – tris vaikinus ir tris merginas.
Po kvalifikacinių varžybų ir bočios sportininkai buvo suskirstyti pagal žaidimo lygį į tris grupes tam, kad būtų įdomiau rungtis vyrų, moterų ir mišrių porų varžybose.
„Matome emocijas, ypač, kai ateina pergalės ir nesėkmės. Va ir dabar atėjo žaidėjas prie mūsų pasidžiaugti savo surinktų taškų suma, – sakė A. Gecevičius. – Būna džiaugsmo ir nusivylimų ašarų. Gal kiti mano, kad tai lėtas žaidimas, bet kai pradedi žaisti, pajauti azartą, įsilieji į žaidimą ir visiems būna įdomu.“
Specialiųjų žaidynių bočios A lygio turnyre laimėjo latvė Krista Bucina, o tarp vyrų A varžybose triumfavo lietuvis Alfredas Šimas. Pergale mišrių porų komandinėse varžybose džiaugėsi Viltė Mušenkovaitė ir Mantvydas Urbanavičius.
Sportas, kuriantis bendrystę
Trijų dienų žaidynes vainikavo apdovanojimų ceremonija – dar viena emocijų puokštė prie viso renginio įspūdžių.
„Dvasia, komanda, atletai, rėmėjų ir svečių dėmesys. Vienybė ir bendrystė. Nuo trenerių ir savanorių sklido bendrystė, – pažymėjo Lietuvos specialiojo olimpinio komiteto prezidentė Kristina Raščiuvienė. – Jei pirma diena dar praeina vėsesnėje atmosferoje, paskui visų santykiai kasdien šiltėja, o išsiskiria kaip draugai. Tai yra bendrystė. Toks jausmas šiandien.“
Žaidynes stebėjęs Europos Eurazijos specialiosios olimpiados viceprezidentas Mirekas Krogulecas, ne pirmą kartą viešintis Lietuvoje, pažymėjo, kad varžybų organizacijos lygis vis auga.
„Atmosfera čia labai draugiška, o arena labai gerai pritaikyta trijų rungčių sportininkams. Negaliu nepaminėti mūsų partnerių „Toyota“, kuri ne tik finansavo, bet ir skyrė savo žmogiškųjų pajėgų šių žaidynių organizavimui. Tad žaidynių lygis pakilo organizacine prasme, – kalbėjo M. Krogulecas. – Visa organizacinė komanda auga, matau daugiau moterų, kurios veikia drąsiai ir imasi lyderystės.
Keičiasi ir kartos, bet smagu, kad daugėja iniciatyvių žmonių Lietuvoje.“
