Gyvename nuolatiniame informacijos sraute – naujienų gausa, socialiniai tinklai, darbas ir kasdieniai rūpesčiai nuolat konkuruoja dėl mūsų dėmesio. Nenuostabu, kad koncentracija tampa vis didesniu iššūkiu. Dažnai pirštu bedama į išmaniuosius telefonus – esą jie yra pagrindiniai dėmesio vagys. Vis dėlto mokslas rodo, kad realybė kur kas sudėtingesnė, nes ne pats įrenginys, o tai, kaip jį naudojame, lemia poveikį mūsų dėmesiui.
Vienas dažniausiai girdimų mitų – kad telefonas visada mažina koncentraciją. Iš tiesų svarbiausia yra naudojimo pobūdis. Aktyvios veiklos, tokios kaip žaidimai ar galvosūkiai, gali netgi įtraukti vykdomąsias smegenų funkcijas ir padėti susikaupti, tuo tarpu pasyvus naršymas, vadinamasis „scrollinimas“, dažniau skatina išsiblaškymą.
„Kalbant apie dėmesio kokybę, esminis veiksnys yra ne pats įrenginys, o sąveikos su juo tipas – struktūruota, tikslinė veikla gali padėti palaikyti ar net atkurti dėmesio kontrolę, tuo tarpu neapibrėžtas, impulsyvus turinio vartojimas didina kognityvinę apkrovą ir silpnina gebėjimą susitelkti ilgesniam laikui“, – sako gydytojas psichoterapeutas Dainius Jakučionis.
Žaidimai ir miegas
Kitas svarbus faktas – trumpi žaidimai gali veikti kaip efektyvi pertrauka, tačiau tik tuo atveju, jei jie yra sąmoningi ir riboti. Priešingu atveju tokios pertraukos gali virsti nuolatiniu dėmesio blaškymu.
Trumpi mobilieji žaidimai nebūtinai yra žalingi. Tam tikrais atvejais jie gali veikti kaip kognityvinė pertrauka, padedanti atkurti dėmesio išteklius. „Aktyvus įsitraukimas į užduotį gali padėti laikinai „perkrauti“ dėmesio sistemą ir pagerinti gebėjimą susikaupti po intensyvaus darbo“, – pažymi D. Jakučionis, akcentuodamas tyrimus apie dėmesio atkūrimą ir mikropertraukas.
Visgi nederėtų manyti, kad žaidimai yra koncentracijos panacėja. Mokslas atkreipia dėmesį, kad reikėtų nepamiršti fiziologinių žmogaus poreikių ir į juos žiūrėti atsakingai. Nors tam tikri žaidimai gali pagerinti reakcijos laiką ar vizualinį dėmesį, šie efektai ne visada persikelia į kasdienes veiklas. Ilgalaikėje perspektyvoje svarbesni išlieka miegas, poilsis ir gebėjimas dirbti be nuolatinio pertraukimo.
Psichoterapeutas akcentuoja, kad svarbu suprasti, jog galimi iššūkiai slypi ne pačiuose žaidimuose, o jų naudojimo kontekste.
„Žaidimai gali tapti žalingi, jei pakeičia kokybišką poilsį, yra naudojami prieš miegą ar net pavojingose situacijose, pavyzdžiui, vairuojant“, – sako jis.
Nauda gali virsti bėda
Vis dėlto riba tarp naudos ir žalos yra gana trapi. Problemos atsiranda tuomet, kai žaidimai pakeičia tikrą poilsį arba tampa nuolatiniu įpročiu, neleidžiančiu smegenims atsistatyti.
Įvairūs tyrimai rodo, kad dažnas perjunginėjimas tarp skirtingų stimulų gali silpninti gebėjimą išlaikyti ilgalaikį dėmesį ir didinti kognityvinį nuovargį.
Taip pat svarbus aspektas – ekranų naudojimas prieš miegą. Dažniausiai tai būna naršymas socialiniuose tinkluose, kuris stimuliuoja smegenis. Pasak psichoterapeuto D. Jakučionio, tokia veikla kartais užtrunka ilgiau, nei norėtųsi, miego pradžia nusikelia, ir tada miegas sutrinka tiek dėl vėlesnio poilsio laiko, tiek dėl smegenų stimuliacijos.
Mažos pergalės motyvuoja
Vienos didžiausių žaidimų studijų Baltijos šalyse „Nordcurrent“ rinkodaros vadovė Ada Mockutė Jaime pritaria psichoterapeutui ir pažymi, kad žaidimai neturi atstoti fizinio poilsio.
„Mobilieji žaidimai kuriami trumpiems ciklams, užpildant laukimo laiką ar tiesiog kelioms minutėms norint atitrūkti nuo sekinančios rutinos. Kitaip nei įtempti kompiuteriniai žaidimai, jie nereikalauja pasinerti į sudėtingą siužetą. Mūsų užduotis – vos per kelias žaidėjo dėmesio minutes suteikti teigiamą emociją“, – sako A. Mockutė Jaime.
Pašnekovė pažymi, kad atsakingas mobiliųjų žaidimų kūrimas reiškia supratimą, jog vartotojo dėmesys yra ribotas išteklius. Todėl kuriamos patirtys, kurios neperkrauna, o priešingai – nukreipia dėmesį, suteikia aiškų tikslą ir leidžia vartotojui sąmoningai pasirinkti, kaip ir kiek laiko jis nori įsitraukti.
„Nuolat analizuojame žaidėjų patirtis, tobuliname žaidimus atsižvelgdami į žaidėjų poreikius ir reakcijas. Mums svarbu, kad žaidimas būtų ne tik laiko praleidimas, bet ir maža dienos pergalė, kuri suteikia motyvacijos kasdienėje veikloje“, – sako A. Mockutė Jaime.
Žaidimų studijos atstovė priduria, kad mobiliųjų telefonų pramogos neturėtų tapti pagrindine atsipalaidavimo priemone. Pasak jos, norint išlaikyti ar sustiprinti koncentraciją, svarbi subalansuota kasdienė veikla.
