LKU kredito unijų grupės Lyderių taurės turnyras pasiekė finišo tiesiąją. Jau sekmadienį, balandžio 12 dieną, Druskininkuose paaiškės šio sezono taurės savininkai ir bronzos medalių laimėtojai. Finalo dieną žiūrovų laukia dvi intriguojančios akistatos – rungtynės dėl trečiosios vietos (14:00) ir didysis finalas (17:30), kuriame viena iš komandų iškels pagrindinį turnyro trofėjų.
Didysis finalas: Birštono „Milasta“ ir LCC Tarptautinis universitetas – mūšis dėl čempiono vardo
LKU kredito unijų grupės Lyderių taurės didžiajame finale žiūrovų lauks intriguojanti dviejų stiprių komandų akistata – Birštono „Milasta“ susitiks su LCC Tarptautiniu universitetu. Šį sezoną ekipos tarpusavyje pasidalijo po pergalę, todėl finalas tampa natūralia šios priešpriešos atomazga.
Pirmojoje sezono tarpusavio dvikovoje spalio pradžioje Birštone stipresni buvo LCC Tarptautinio universiteto krepšininkai, iškovoję pergalę rezultatu 83:73. Tąkart nugalėtojus į priekį vedė Laurynas Andrijauskas, pelnęs 24 taškus, o Birštono gretose ryškiausiai žaidė Aidas Kavaliauskas, surinkęs 21 tašką ir 29 naudingumo balus.
Vis dėlto antrajame rate vaizdas jau buvo kitoks. Sausio 9 dieną Klaipėdoje Birštono „Milasta“ atsirevanšavo už nesėkmę ir laimėjo užtikrintai – 77:60. Tąkart Birštono komandos pranašumas jau buvo akivaizdesnis, o pati ekipa atrodė gerokai tvirtesnė nei sezono pradžioje.
Būtent šis aspektas prieš finalą gali būti vienas svarbiausių. Birštono „Milasta“ šiandien yra gerokai stipresnė komanda nei buvo sezono starte. Didelį postūmį ekipai suteikė Igno Juškevičiaus prisijungimas. Nors sausį jis jau buvo pradėjęs žaisti, tuomet dar nebuvo pasiekęs tokios sportinės formos, kokią demonstruoja dabar. Šiuo metu puolėjas yra akivaizdžiai „ant bangos“ – renka po 19,1 taško ir atkovoja po 13,6 kamuolio per rungtynes. Toks indėlis suteikia Birštono ekipai ne tik papildomos jėgos baudos aikštelėje, bet ir daugiau stabilumo abiejose aikštės pusėse.
Vertinant komandų bendrą sezono statistiką, skirtumai tarp ekipų nėra dideli. Birštono „Milasta“ per rungtynes vidutiniškai pelno 90,8 taško, atkovoja 34,2 kamuolio ir atlieka 21,6 rezultatyvaus perdavimo, o LCC Tarptautinis universitetas fiksuoja 90,2 taško, 33,5 atkovoto kamuolio ir 19,7 rezultatyvaus perdavimo vidurkius. Tai rodo, kad abi ekipos yra labai arti viena kitos, tačiau finaluose dažnai nulemia ne bendri skaičiai, o konkretūs matchup’ai ir tai, kas geriau pasinaudoja varžovų silpnybėmis.
Birštono „Milastos“ stiprybė – didesnė fizinė jėga, solidesnė kova dėl kamuolių ir vis labiau ryškėjantis pranašumas priekinėje linijoje. Su dabartine Igno Juškevičiaus forma Birštonas gali dar agresyviau atakuoti baudos aikštelę, bausti varžovus antraisiais šansais ir spausti ten, kur LCC gali turėti problemų. Jei Birštono komanda primestų fizišką ir kontaktinį krepšinį, LCC būtų priversta ieškoti atsakymų stabdant varžovų aukštaūgius bei ribojant pakartotines atakas.
Tuo tarpu LCC Tarptautinio universiteto šansas slypi greitesniame žaidime, intensyvume ir gebėjime išplėsti aikštę. Ši komanda gali mėginti išnaudoti situacijas, kuriose Birštono ekipai būtų sunkiau suspėti gynyboje prieš greitą kamuolio judėjimą ar staigius perėjimus iš gynybos į puolimą. LCC taip pat gali siekti ištraukti Birštono aukštaūgius toliau nuo krepšio ir taip susikurti daugiau erdvės veržimams bei metimams iš distancijos.
Kalbant apie silpnesnes vietas, Birštono komandai svarbu vengti lėtesnių atkarpų ginantis prieš mobilesnį varžovą. Jei LCC pavyktų pagreitinti rungtynių tempą ir išnaudoti savo energiją atviroje aikštėje, tai galėtų tapti rimtu faktoriumi. Tuo metu LCC komandai pavojingiausia zona – baudos aikštelė ir kova dėl atšokusių kamuolių. Jei Birštonas ten įgaus kontrolę, LCC gali būti labai sunku išlaikyti rungtynes sau palankioje tėkmėje.
Todėl finalo scenarijus gana aiškus: Birštonas sieks dominuoti jėga, kontaktu ir kova dėl kamuolių, o LCC mėgins atsakyti tempu, greičiu ir aktyvumu perimetre. Viena komanda bandys spausti ten, kur turi daugiau fizinės galios, kita – ten, kur gali būti mobilesnė ir pavojingesnė atviroje aikštėje.
Visa tai leidžia tikėtis itin įdomios didžiojo finalo akistatos. Reguliariajame sezone komandos apsikeitė pergalėmis, tačiau dabartinė Birštono forma ir sustiprėjusi sudėtis leidžia manyti, kad į finalą ši ekipa ateina jau visai kitokiame amplua nei sezono pradžioje. Vis dėlto LCC jau yra įrodęs, kad šį varžovą įveikti gali, todėl lemiamoje sezono dvikovoje intrigos tikrai netrūks.
Kova dėl bronzos: Druskininkų „Akvilė“ – Prienų „Tikodenta“
LKU kredito unijų grupės Lyderių taurės mažajame finale dėl trečiosios vietos kovos turnyro šeimininkai Druskininkų „Akvilė“ ir Prienų „Tikodenta“. Nors reguliariajame sezone abu tarpusavio susitikimus laimėjo Prienų ekipa, prieš lemiamą sezono akistatą aišku viena – abi komandos į finalo savaitgalį atvyksta pagavusios bene geriausią savo sportinę formą.
Prienų „Tikodenta“ sezono pabaigoje demonstravo solidų ir stabilų žaidimą, kuris leido komandai prasibrauti tarp keturių stipriausių sezono ekipų. Tuo metu Druskininkų „Akvilė“ prieš pat finalų etapą kilo vis aukštyn ir į lemiamas kovas žengia iškovojusi net 8 pergales iš eilės. Tai tik patvirtina, kad mažajame finale susitiks dvi komandos, kurios svarbiausiu metu pasiekė labai gerą formą.
Pirmoji komandų tarpusavio dvikova įvyko spalio 25 dieną Prienuose, kur aikštės šeimininkai šventė pergalę 88:82. Tąkart nugalėtojų gretose ryškiausiai žaidė Rokas Stankevičius, pelnęs 20 taškų ir surinkęs 27 naudingumo balus, o Druskininkų komandoje išsiskyrė Lukas Bankieta, pelnęs 16 taškų.
Antroji šio sezono tarpusavio akistata sausio 30 dieną vyko Druskininkuose, tačiau ir ten sėkmingiau žaidė Prienų „Tikodenta“, iškovojusi pergalę rezultatu 79:69. Šiose rungtynėse Prienų komandą į priekį vedė Rokas Stankevičius ir Edvinas Daunys, kuris buvo itin svarbus kovoje po krepšiais, atkovojo 12 kamuolių ir surinko 24 naudingumo balus. Druskininkų gretose ryškiausiai pasirodė Laurynas Balkūnas, pelnęs 20 taškų, atkovojęs 9 kamuolius ir surinkęs 28 naudingumo balus.
Žvelgiant į komandų sezono statistiką, matyti, kad ekipų žaidimo braižas yra kiek skirtingas. Druskininkų „Akvilė“ per rungtynes vidutiniškai pelno po 89,3 taško, atkovoja po 32,9 kamuolio ir atlieka po 19,2 rezultatyvaus perdavimo. Tuo metu Prienų „Tikodenta“ renka po 87,8 taško, atkovoja po 30,9 kamuolio ir išdalina po 20 rezultatyvių perdavimų. Skaičiai rodo, kad Druskininkų ekipa kiek geriau kovoja dėl kamuolių ir renka šiek tiek daugiau taškų, tačiau Prienai išsiskiria labiau sustyguotu komandiniu žaidimu bei jau įrodytu gebėjimu rasti kelių prieš šį varžovą.
Prienų komandos pranašumas prieš mažąjį finalą slypi ne tik dviejose tarpusavio pergalėse, bet ir aiškesniame supratime, kaip stabdyti Druskininkų stipriąsias puses. Abu laimėti susitikimai parodė, kad „Tikodenta“ gebėjo kontroliuoti rungtynių eigą svarbiausiais momentais, o jų lyderiai ne kartą imdavosi iniciatyvos tada, kai to labiausiai reikėdavo. Ypač svarbus gali būti ir jų žaidimas po krepšiais, kur Edvino Daunio indėlis suteikia komandai papildomo tvirtumo.
Tuo metu Druskininkų „Akvilė“ mažajame finale remsis ne tik namų aikštės pranašumu, bet ir tuo, kiek pagalbos jų lyderis Mantvydas Stašelis sulauks iš komandos draugų. Prieš tokio lygio varžovus vien lyderio iniciatyvos dažniausiai neužtenka, todėl šeimininkams bus itin svarbu, kad prie puolimo, gynybos ir bendro rungtynių ritmo reikšmingai prisidėtų ir pagalbiniai žaidėjai. Būtent jų indėlis gali tapti vienu svarbiausių faktorių, lemiančių, ar Druskininkai sugebės išlaikyti rungtynes sau palankioje tėkmėje.
Dar vienas itin svarbus aspektas – kova dėl atšokusių kamuolių. Nors bendri sezono skaičiai šioje vietoje atrodo neblogi, prieš lygos top komandas tai ne kartą tapdavo viena jautriausių Druskininkų ekipos vietų. Jei „Akvilė“ nesugebės atsilaikyti po savo krepšiu ir leis varžovams kartoti atakas, tai gali tapti rimta problema. Tačiau jei šeimininkai šioje srityje išlaikys drausmę ir sumažins Prienų antruosius šansus, jų galimybės kovoti dėl pergalės išaugs.
Prienų „Tikodentai“ savo ruožtu svarbu neleisti Druskininkams pagauti emocinio pakilimo. Namų aikštė, žiūrovų palaikymas ir sezono pabaigoje pagautas ritmas gali tapti „Akvilės“ ginklu, jei rungtynės pasisuktų į greitesnį, energingesnį krepšinį. Todėl Prienams bus svarbu išlaikyti žaidimo kontrolę, riboti šeimininkų lengvus taškus ir primesti tokį ritmą, kuriame jie jau jautėsi patogiai ankstesnėse tarpusavio dvikovose.
Todėl mažojo finalo scenarijus atrodo gana aiškus: Prienų „Tikodenta“ sieks dar kartą primesti labiau kontroliuojamą, organizuotą žaidimą, o Druskininkų „Akvilė“ bandys atsakyti energija, savo aikštės pranašumu ir komandinio indėlio paieškomis šalia pagrindinių lyderių. Nors reguliariajame sezone abu kartus laimėjo Prienai, dabartinė komandų forma leidžia tikėtis kur kas atkaklesnės ir sunkiau nuspėjamos kovos.
rkl.lt
