Nuolatinis skubėjimas, įtampa darbe, miego trūkumas ir informacijos perteklius šiandien dažnam žmogui tampa kasdienybe. Vis dėlto, visa tai greitai gali tapti nervų sistemos nusilpimo priežastimi: gali atsirasti dirglumas, sunkumas susikaupti, gali kamuoti nuovargis ar miego sutrikimai. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Irena Garuckienė sako, kad tokiais atvejais vien poilsio gali nepakakti – verta atsižvelgti ne tik į gyvenimo būdą, bet ir į tai, ar gauname visas reikalingas medžiagas.
B grupės vitaminai ir magnis – nervų sistemos atrama
Anot vaistininkės, nervų sistemą pastiprinti norintys pacientai dažniausiai domisi B grupės vitaminais. Vitaminai B1 (tiaminas), B2 (riboflavinas), B6 (piridoksinas), B9 (folio rūgštis) ir B12 (kobalaminas) tiesiogiai dalyvauja nervinių impulsų perdavime bei neurotransmiterių – serotonino ir dopamino – sintezėje.
„Šie vitaminai veikia ne pavieniui, o sistemizuotai. Pavyzdžiui, vitaminas B6 reikalingas serotonino gamybai, o B12 ir folio rūgštis padeda palaikyti nervinių skaidulų vientisumą. Jei trūksta vieno iš jų, gali sutrikti visa grandinė, o tokiu atveju galima susidurti su smegenų rūku, nuovargiu ir silpnumu, motyvacijos stoka, dažnesniais neuralginiais uždegimais, nuotaikų svyravimas“, – aiškina I. Garuckienė.
Ji priduria, kad ne mažiau svarbus ir magnis, padedantis reguliuoti nervinių impulsų perdavimą ir raumenų atsipalaidavimą. Pasak vaistininkės, trūkstant magnio dažniau pasireiškia įtampa, nerimas, nuovargis, miego sutrikimai, gali atsirasti raumenų trūkčiojimas ar net širdies ritmo sutrikimai, padidėjęs kraujospūdis, gali kankinti bendras silpnumas.
Vitaminas D, omega-3 ir lecitinas – smegenų funkcijai ir nuotaikų kontrolei
Pasak „Camelia“ vaistininkės, nors dažniausiai girdime, kad vitaminas D reikalingas kaulams bei imunitetui stiprinti, reikėtų nepamiršti jo naudos emocinei sveikatai, kadangi šis vitaminas dalyvauja nuotaikos reguliavimo ir smegenų veiklos procesuose.
„Vitaminas D taip pat prisideda prie kai kurių neuromediatorių, tarp jų – serotonino, reguliavimo, taip pat dalyvauja uždegiminių procesų kontrolėje, kurie gali turėti įtakos bendrai savijautai. Būtent todėl vitamino D stoka gali būti siejama su padidėjusiu nuovargiu, prastesne koncentracija ar nuotaikos svyravimais – organizmui tampa sunkiau palaikyti emocinį stabilumą ir energijos balansą, taip pat vitamino D trūkumas gali būti susijęs su atsiradusiais depresijos simptomais“, – pasakoja vaistininkė.
Svarbų vaidmenį atlieka ir omega-3 riebalų rūgštys. Jos padeda palaikyti sveiką ir elastingą nervinių ląstelių apvalkalą, nuo kurio priklauso, kaip efektyviai nervinės ląstelės gali perduoti signalus tarpusavyje. Jei membranos nestabilios ar praranda elastingumą, signalų perdavimas gali sulėtėti. Tuomet gali silpnėti atmintis, būti sunkiau susikaupti, o smegenys gali tapti jautresnės stresui.
Anot I. Garuckienės, lecitinas taip pat labai svarbus – jis prisideda prie nervinių signalų perdavimo, tad jei jo trūksta, impulsai gali būti perduodami lėčiau ar ne taip efektyviai, todėl žmogus gali jausti didesnį nuovargį, sumažėjusį darbingumą ar jo reakcija gali sulėtėti.
Antioksidantai – ne tik organizmo apsaugai
Vaistininkė paaiškina, kad antioksidantai padeda neutralizuoti laisvuosius radikalus – nestabilius molekulinius junginius, kurie susidaro organizme dėl streso, uždegiminių procesų, taršos, labai intensyvaus protinio darbo, žalingų įpročių ir daugybės kitų kasdienių veiksnių. Negana to, laisvieji radikalai gali pažeisti ląstelių membranas, baltymus bei genetinę medžiagą.
„Vitaminas C veikia organizmo skysčiuose – kraujyje ir ląstelių viduje, o vitaminas E – riebalinėse struktūrose, ypač ląstelių membranose. Tai reiškia, kad jie saugo skirtingas, bet tarpusavyje susijusias ląstelės dalis. Kai vitaminas E neutralizuoja laisvuosius radikalus membranoje, jis oksiduojasi, o vitaminas C gali padėti atkurti jo aktyvią formą ir taip pratęsti apsauginį poveikį. Be to, vitaminas C dalyvauja dopamino, atsakingo už budrumą, motyvaciją ir reakciją į stresą, gamyboje. Dėl to jo trūkumas gali atsispindėti ne tik silpnesniu imunitetu, bet ir prastesne koncentracija, didesniu dirglumu ar emociniu jautrumu“, – pasakoja I. Garuckienė.
Kada verta pagalvoti apie maisto papildus?
Vaistininkė primena, kad maisto papildai yra pagalbinė priemonė, todėl pirmiausiai reikia atkreipti dėmesį į visavertę mitybą ir sveiką gyvenimo būdą. Norint įsivertinti sveikatos būklę ir vartoti maisto papildus, vertėtų kreiptis į gydytojus ar vaistininkus, kurie paaiškins esmines jų derinimo taisykles.
B grupės vitaminus tinka vartoti kartu su magniu, kadangi B1, B6 ir B12 dalyvauja nervinių impulsų perdavime, o magnis padeda mažinti nervinę įtampą. Ši kombinacija dažnai vartojama dienos metu, nes gali padėti palaikyti energiją ir koncentraciją. Omega-3 riebalų rūgštus ji pataria vartoti kartu su vitaminu D ir su maistu, kuriame yra riebalų. Antioksidantai gali būti vartojami kartu su omega-3 rūgštimis.
„Nervų sistema reaguoja į bendrą organizmo būklę, todėl svarbu ne tik pasirinkti tinkamus maisto papildus, bet ir įvertinti mitybą, miego režimą, streso lygį. Kartais net ir geriausia kombinacija neveiks, jei organizmas nuolat sekinamas“, – pabrėžia „Camelia“ vaistininkė.
