Marytė Marcinkevičiūtė
Sostinės vaikų ir jaunimo centre „Hobiverse“ jaunuosius stalo teisininkus ugdo dvi patyrusios vadovės Aušra Dūdienė ir Jūratė Raminta Vaznelienė, kurios kasmet surengia ir po vienerias varžybas bei pasižiūri, ko per metus išmoksta jų auklėtiniai.
Šiemetinėse varžybose „Su draugu“ prie šešių stalų jėgas bandė 8 komandos.
Sostinės vaikų ir jaunimo centre būrelį lankantys vaikai į komandą galėjo pasikviesti ir savo draugą, tačiau ne vyresnį kaip 18 metų. Jauniausiam varžybų žaidėjui buvo devyneri, o vyriausiam – 16-a.
Pasak neformalaus ugdymo pedagogės A. Dūdienės, „Hobiverse“ vaikus treniruojančios jau apie 38 metus, per varžybas vyravo ypač draugiška, žaisminga atmosfera.
Vaikai žaidė ne vien dvejetą, bet jų dar laukė ir kelios rungtys. Jie mėtė į taikinius, įsilipę į maišus rinko uždengtus stalo teniso kamuoliukus, viena ranka gaudė pieštukus, dėliojo puzles ir kt.
„Stalo tenisas – ypač judri sporto šaka, lavina pastabumą, koordinaciją, reakciją, todėl ir rungtis parinkome tokias, kurios išryškina šias savybes. Daug ką lėmė žaidėjų taiklumas, pirštų miklumas, reakcija ir vaikų amžius neturėjo didelės įtakos jų rezultatams.
Jei žaidėjams nepasisekdavo vienose rungtyse, jie galėjo atsigriebti kitose. Kuo sportininkai užėmė aukštesnių vietų, tuo surinko daugiau taškų. Jaunimas smagiai pasižaidė, patikrino savo sugebėjimus papildomose rungtyse“, – pasakoja buvusi Lietuvos stalo teniso čempionė ir Pasaulio lietuvių žaidynių laimėtoja sporto meistrė A. Dūdienė.
Turnyrą laimėjo komanda „Balti kamuoliukai“, kuriai atstovavo Sebastijonas Palionis ir Ernestas Liudkovskis.
Prizininkėmis tapo „Coca cola“ (Mykolas Paltanavičius ir Manuelis Urbaneja Dorado) ir „Vipai“ (Gintarė Vipartaitė ir Dovydas Vipartas).
Jaunųjų stalo teniso ugdytoja A. Dūdienė liko patenkinta dideliu vaikų entuziazmu, azartiškomis kovomis.
Šios vadovės septyniose grupėse dabar treniruojasi apie 90 vaikų nuo šešerių metų, panašiai tiek sportininkų tobulinasi ir pas kolegę Jūratę Ramintą Vaznelienę.
„Mūsų treniruotės prasideda po pietų, iš salės praktiškai neišeiname, išskyrus sekmadienį, kai galime pasilsėti. Sunku kalbėti apie „Hobiverse“ pratybas lankančių žaidėjų meistriškumą, jo jokiu būdu negalima lyginti su sporto mokyklas lankančių vaikų.
Mūsų ne tokie krūviai, jaunimas treniruojasi vieną-du kartus per savaitę. Tačiau vaikai išmoksta neblogai žaisti, vieni būna imlesni technikos subtilybėms, kiti nelabai.
Į būrelius priimame visus, nė vienam neužtrenkiame durų. Mano grupėje pratybas lanko daugiau berniukų, o mergaičių 20 procentų mažiau, jos mieliau renkasi šokius, gimnastiką. Pavyksta išugdyti neblogų žaidėjų, o jei pasitaiko ypač talentingų juos iš karto nukreipiu į sporto mokyklą. Stalo tenisas man beprotiškai patinka, ne veltui su juo susiejau visą savo gyvenimą“, – mintimis pasidalijo A. Dūdienė.
