Greičiausiai daugelis spėjo pastebėti, kad šaltuoju metų laikotarpiu rytais pabundame daug sunkiau, o dienos metu dažniau jaučiame mieguistumą. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Ieva Sauserytė sako, kad tokie energijos lygio svyravimai gali būti siejami ne tik su paprastu kasdieniu nuovargiu, bet ir su organizme vykstančiais pokyčiais, kuriuos lemia ilgesnis tamsos metas bei žema oro temperatūra.
Į ką reaguoja mūsų organizmas?
Žiemą, pasak vaistininkės I. Sauserytės, žmonės dažniau laiką leidžia patalpose, rečiau išeina į lauką dienos metu, todėl teigiamas natūralios šviesos poveikis organizmui sumažėja, o tai gali turėti įtakos ne tik energijos lygiui, bet ir bendrai savijautai. Pavyzdžiui, rytais gali tapti sunkiau pakilti iš lovos, o dienos metu, net ir išmiegojus pakankamą kiekį valandų, gali apimti mieguistumas. Tuo tarpu vakare, kadangi temsta anksti, organizmas natūraliai pradeda anksčiau ruoštis poilsiui ir miegui, tad nuovargis gali atsirasti greičiau nei įprastai.
„Žiemą mieguistumą gali skatinti ir žemesnė aplinkos temperatūra. Šaltuoju metų laiku organizmas daugiau energijos skiria termoreguliacijai – kūno temperatūros palaikymui, todėl bendras energijos rezervas dienos metu gali sumažėti. Orams atšalus gali sulėtėti mūsų kraujotaka, o tai dažniausiai pasireiškia vangumu, ypač rytais. Be to, šaltas oras dažnai riboja fizinį aktyvumą, o tai irgi gali prisidėti prie nemalonios savijautos“, – vardija „Camelia“ vaistininkė.
Kai lauke šalta ir organizmui reikia daugiau energijos, žmonės dažniau renkasi sunkesnį ir kaloringesnį maistą. Dažnai tai būna riebūs, krakmolingi ar labiau perdirbti patiekalai, įvairūs padažai, produktai iš baltų miltų, greitas maistas, pusgaminiai ar saldūs kepiniai.
„Toks maistas suteikia greitą sotumo jausmą, tačiau dažnai lemia energijos svyravimus dienos metu. Be to, sunkūs patiekalai labiau apkrauna virškinimo sistemą, todėl dalis organizmo energijos nukreipiama virškinimui, o tai gali pasireikšti mieguistumu, vangumu ar sunkumo pojūčiu po valgio“, – sako I. Sauserytė.
Kaip padidinti energijos atsargas?
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad žiemą pacientų valgiaraščiuose neretai sumažėja šviežių daržovių, vaisių ir skaidulų kiekis, todėl organizmas gauna mažiau vitaminų, mineralinių medžiagų ir antioksidantų, reikalingų normaliai medžiagų apykaitai ir energijos palaikymui. Subalansuotas maistas, kuriame yra baltymų, gali padėti palaikyti stabilesnį cukraus lygį kraujyje ir sumažinti staigų energijos kritimą pirmoje dienos pusėje. Kai kuriems žmonėms nuovargis gali būti susijęs ir su maistinių medžiagų stoka, todėl svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybos įvairovę.
„Energijos gamybai ypač svarbūs B grupės vitaminai, vitaminas C, geležis, magnis ir cinkas. Šių medžiagų galima gauti valgant daugiau citrusinių vaisių, obuolių, uogų, žalialapių daržovių, ankštinių kultūrų, riešutų, sėklų ir pilno grūdo produktų“, – sako vaistininkė I. Sauserytė.
Kalbant apie energiją šaltuoju metų laiku, reikšmingą vaidmenį atlieka ir vitaminas D. Lietuvoje, nepriklausomai nuo sezono, daug žmonių susiduria su šio vitamino trūkumu, nes saulės spinduliuotės mūsų klimate dažnai nepakanka, kad organizmas pasigamintų reikiamą jo kiekį. Šiek tiek vitamino D galima gauti su maistu, pavyzdžiui, valgant riebias žuvis, kiaušinius ar vitaminais papildytus produktus, tačiau vien mitybos dažnai neužtenka.
„Vitamino D stoka gali pasireikšti nuovargiu, raumenų silpnumu ir sumažėjusiu atsparumu infekcijoms, todėl jo kiekis organizme yra svarbus bendrai savijautai ir energijos lygiui. Manant, kad mitybą reikėtų papildyti maisto papildais, visada rekomenduojama pasitarti su vaistininku ar gydytoju“, – pažymi I. Sauserytė.
Kasdieniai įpročiai ir gyvenimo būdas
Pasak vaistininkės, mieguistumui ir energijos stokai didelę įtaką turi ir kasdieniai žmogaus įpročiai. Suaugusiam žmogui rekomenduojama miegoti apie 7–9 valandas per parą, o eiti miegoti tarp 22 ir 23 valandos, kai organizmas natūraliai pradeda gaminti miego hormoną melatoniną. Keltis reikėtų tarp 6 ir 8 valandos ryto, priklausomai nuo darbo ar studijų grafiko.
„Vis dėlto, svarbiausia yra pastovumas. Jei miego grafikas nuolat keičiasi, net ir miegant pakankamai valandų galima jaustis pavargusiam. Todėl net savaitgaliais verta stengtis per daug neišsibalansuoti ir laikytis panašaus miego režimo“, – aiškina vaistininkė.
Didelę reikšmę turi ir melatoninas – hormonas, reguliuojantis miego ritmą. Anot vaistininkės, neigiamą įtaką natūraliai melatonino gamybai gali turėti įprotis vakare, ypač prieš miegą, žiūrėti į ekranus, kurių skleidžiama mėlyna šviesa klaidina organizmą ir apsunkina užmigimą. Kai melatonino gamyba sutrinka, organizmui tampa sunkiau atskirti aktyvų paros metą nuo poilsio laiko, todėl žmogus gali jaustis pavargęs dieną ir žvalesnis vakare.
Ką galime pakeisti patys?
Vaistininkė priduria, kad sumažinti mieguistumą ir palaikyti geresnę savijautą padėti gali fizinis aktyvumas. Reguliarus judėjimas, net ir trumpi pasivaikščiojimai gryname ore, padeda pagerinti kraujotaką, aprūpinti organizmą deguonimi ir palaikyti natūralų energijos lygį.
„Nors žiemos mieguistumas daugeliui gali atrodyti neišvengiamas, dažnai jį galima sušvelninti atkreipiant dėmesį į savo kasdienius įpročius, mitybą, organizmo stiprinimą, miego režimą ir fizinį aktyvumą. Tokie pokyčiai padeda išlaikyti didesnį darbingumą ir geresnę savijautą net ir tamsiuoju metų laikotarpiu“, – pabrėžia I. Sauserytė.
