Pasaulio širdies asociacijos duomenys rodo, kad širdies ir kraujagyslių ligos kasmet nusineša daugiau nei 20 milijonų žmonių gyvybių, tai – 8,4 karto daugiau žmonių, nei gyvena Lietuvoje.
Anot vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkės Ievos Sauserytės, skaudi statistika atspindi ir tai, kad gyventojai per mažai dėmesio skiria savo gyvenimo būdo korekcijoms bei kraujotakos sistemos ligų prevencijai. O tai – vienos ryškiausių šių ligų progresavimo priežasčių.
Didelę dalį rizikų galime kontroliuoti patys
Pasak vaistininkės I. Sauserytės, kalbant apie širdies ir kraujagyslių ligų riziką, genetika iš tiesų atlieka nemažą vaidmenį, tačiau širdies sveikatai itin svarbu pats asmens gyvenimo būdas. Anot jos, dažnai nutinka ir taip, kad jei vyresnio amžiaus artimi giminaičiai serga širdies ir kraujagyslių ligomis, jų vaikai ar anūkai taip pat su laiku įgyja šias ligas dėl panašaus gyvenimo būdo ir tam tikrų pasirinkimų, o paveldimumas būna tik nedidelė viso to dalis.
Pavyzdžiui, rūkymas širdies ligų riziką gali padidinti net 2–4 kartus dėl sukeliamos žalos kraujagyslėms ir dėl anglies monoksido, mažinančio deguonies kiekį kraujyje. Alkoholio vartojimas siejamas su didesniu riebiųjų trigliceridų kiekiu kraujyje, kas taip pat padidina apkrovą kraujagyslėms ir didina kraujo spaudimą. Taip pat pastebėta, kad dažnai arba dideliais kiekiais alkoholį vartojantys žmonės dažniausiai skundžiasi aritmija.
Ką turėtume išbraukti iš valgiaraščio?
Viršsvoris ar nutukimas – dar vieni veiksniai, paveikiantys žmogaus kraujagysles, cholesterolio lygį, kraujo spaudimą, padidinantys diabeto išsivystymo ir kartu širdies ligų grėsmę. „Camelia“ vaistininkė pabrėžia, kad svarbu ne tik tai, ko neturėtume valgyti, bet ir ko valgome nepakankamai.
„Netinkama mityba, kada vartojama daug druskos, perdirbtų riebalų bei cukraus gali padidinti cholesterolio kiekį kraujyje, paskatinti viršsvorį, bendrai silpninti organizmą, tad taip išauga širdies ligų rizika. Negana to, jei suvartojame per daug riebalų, pamažu kemšasi kraujagyslės, didėja jų susiaurėjimo rizika, taip pat krešulio susidarymo grėsmė“, – sako I. Sauserytė.
Vaistininkė pabrėžia, jog siekiant išsaugoti širdies ir kraujagyslių sveikatą, turėtume dažniau vartoti žuvies, pilno grūdo patiekalus, riešutus, sėklas, daržoves ir vaisius, svarbu gerti pakankamai vandens, skirti laiko mankštoms ar aktyvesniam sportui.
Maistas širdžiai
„Kartu su maistu (riešutai, pupelės, špinatai, sėklos) ir maisto papildais turėtume gauti magnio, kuris pasižymi kraujotakos sistemą stiprinančiomis, uždegimus mažinančiomis ir kraujo spaudimą reguliuojančiomis savybėmis. Jei vartojamas teisingai ir pakankamai, magnis gali suteikti ląstelėms daugiau energijos, palaikyti širdies raumenų stiprumą, reguliarų širdies ritmą“, – pamini vaistininkė.
Ji priduria, kad didelę naudą širdies sveikatai gali turėti ir steroliai, resveratrolis, kofermentas Q10, riebiosios omega-3 rūgštys. Daugybė tarptautinių tyrimų rodo, kad omega-3 rūgštys, kurių daugiausiai randama riebiose žuvyse, gali padėti reguliuoti kraujo spaudimą ir širdies ritmą, mažinti uždegimą ir kraujo krešulių susidarymo tikimybę. Resveratrolis ir kofermentas Q10 taip pat gali būti nepamainomi širdies sveikatai dėl savo priešuždegiminių savybių, kraujagyslių funkcijų ir kraujo cirkuliacijos stiprinimo. Štai steroliai, išgaunami iš augalų, gali padėti siekiant mažinti cukraus kiekį kraujyje bei blogąjį cholesterolį.
„Vis dėlto, kad ir kokios šios medžiagos būtų svarbios širdies sveikatai, dar svarbiau neužsiimti savigyda ir negalvoti, kad didesnis skaičius skirtingų maisto papildų reiškia, jog širdies ir kraujagyslių ligų visiškai pavyks išvengti. Prieš vartojant bet kokius maisto papildus būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kad būtų užtikrintas didžiausias efektyvumas, tinkamas derinimas su kitais vartojamais preparatais ir esama sveikatos būkle“, – įspėja I. Sauserytė.
Vaistininkė primena, kad aukštas kraujo spaudimas, didelis cholesterolis, mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba, nutukimas, žalingi įpročiai, oro užterštumas, nekontroliuojamos lėtinės ligos ir stresas – pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymą ir progresavimą lemiantys veiksniai.
„Tokioms ligoms, kaip širdies nepakankamumas, insultas, infarktas ar koronarinė širdies liga vis dar skiriama per mažai dėmesio – nemaža dalis visuomenės negeba atpažinti pirmųjų simptomų, laiku nesikreipia į gydytojus, nekeičia gyvenimo būdo ir įpročių. Dažniausiai tik išgirdus ligos diagnozę suvokiama, kad buvo galima elgtis kitaip ir laikytis prevencinių taisyklių“, – sako ji ir ragina ne tik skirti dėmesio teigiamiems gyvenimo būdo pokyčiams, bet ir dalyvauti pagal amžių priklausančiose širdies ir kraujagyslių ligų prevencinėse programose.
