Marytė Marcinkevičiūtė
Per vieną savaitę – du pagarbos bėgimai. Taip naująjį sezoną pradėjo žinomas Lietuvos ilgųjų nuotolių bėgikas, Policijos departamento Žmogiškųjų išteklių valdybos Mokymų skyriaus patarėjas, 56-erių Petras Pranckūnas.
Startavęs 34-ajame tarptautiniame vilniečių pagarbos bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“ ir gavęs Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ prizą kaip daugiausia kartų (33) šiame bėgime dalyvavęs sportininkas, po kelių dienų jis jau bandė jėgas 25 kartą surengtame klaipėdiečių bėgime, irgi skirtame Sausio 13-osios įvykiams atminti.
„Šiuos abu pagarbos bėgimus labai mėgstu, jie nuo kitų skiriasi savo idėja, nuoširdumu, dvasia ir sutraukia daug bėgikų: Vilniuje distanciją įveikė daugiau nei 9 tūkstančiai, o Klaipėdoje – apie 1,7 tūkstančio sportininkų.
Tai – ne varžybiniai bėgimai, o daugiau akcijos, kurių metu pagerbiami 1991 metų sausio 13-osios naktį žuvę Lietuvos didvyriai.
Juose galima sutikti daugybę patriotiškai nusiteikusių dalyvių, draugų, pažįstamų ir net anų laikų įvykių liudininkų.
Abejuose bėgimuose gausiai dalyvavo Lietuvos kariuomenės atstovų. Abu renginius galiu drąsiai rekomenduoti išbandyti ir kitiems bėgikams.
Klaipėdoje siekiau patekti į prizininkų šešetuką. 8 km trasą įveikiau per 28 min. 20 sek. ir buvau penktas.
Bėgimo metu termometro stulpelis vidutiniškai rodė minus dešimt laipsnių, o didžiąją trasos dalį dengė sniegas“, – mintimis pasidalijo P. Pranckūnas.
Aktyviai sportavote jaunystėje, su sportu neskiriate ir dabar, kas jus užkrėtė bėgimu?
Vaikystėje žavėjausi daugeliu sporto šakų – mėgau futbolą, stalo tenisą, svajojau būti imtynininku ar kultivuoti kitą sporto šaką, tačiau jokiu būdu nenorėjau būti bėgiku.
Bėgimas man atrodė kaip kankynė ir visiškai netraukė. Gyvenau Panevėžio rajone ir mokiausi kaimo mokykloje, todėl didelio pasirinkimo nebuvo.
Visas sportas buvo toks, ką susigalvodavome su draugais. Viskas pasikeitė šeštoje klasėje, kuomet Panevėžio rajono lengvosios atletikos pirmenybėse 400 m nubėgau per 1 min. 3 sek. ir iškovojau trečią vietą.
Nugalėtojui pralaimėjau nedaug, tačiau labai norėjosi būti pirmam. Nutariau daugiau nebevogti iš tėvo cigarečių, o daugiau sportuoti.
Nuo to laiko nesu surūkęs nė vienos cigaretės. Po metų per rajono kroso pirmenybes jau buvau antras.
Pastebėjo treneriai ir pradėjo kviesti treniruotis. Nuo devintos klasės pradėjau lankyti tuometinę Panevėžio rajono vaikų ir jaunių sporto mokyklą.
Patekau pirmojo trenerio Alberto Daunoravičiaus globon. Jis meilę bėgimui įskiepijo taip, kad šio pomėgio negaliu mesti iki šiol.
Labai įtemptas jums buvo pernykštis sezonas, kiek turėjote startų, kiek kartų pavyko nugalėti?
Praėjusiais metais pavyko pagerinti septynių rungčių V55 amžiaus grupės Lietuvos meistrų (veteranų) rekordus, bėgant stadione, uždarose patalpose ir plente.
Tapau Lietuvos, Latvijos, Lenkijos meistrų čempionu, iškovojau trečią vietą Lenkijoje vykusių Vidurio Europos Didžiojo prizo varžybose.
Varžybų buvo daug, visas tiksliai dabar jau sunku prisiminti ir suskaičiuoti. Kai kuriose jų bandžiau siekti rezultatų, o kai kuriose tiesiog dalyvavau savo malonumui.
Kokie nuotoliai jums labiausiai patinka? Kodėl nebandote jėgų maratonuose, kurie Lietuvoje ypač populiarėja?
Mėgstu bėgti tuos nuotolius, kuriems esu pasiruošęs. Galiu bėgti stadionuose, plentuose, dalyvauti bekelės varžybose.
Visur šiek tiek yra skirtinga specifika, todėl renkuosi tas varžybas, kurioms ruošiausi.
Karjeros pradžioje daugiau bėgiojau vidutinius nuotolius, o vėliau pradėjau save bandyti ilgesniuose bėgimuose.
Per savo karjerą esu įveikęs beveik 30 maratonų. Jei bėgdamas maratoną sieksi rezultato, pasekmes jausi kurį laiką.
Tinkamai pasirengti maratono bėgimui reikia daugiau laiko. Džiaugtis bei pajusti euforiją galima įveikus ir trumpesnį atstumą, todėl nekeliu sau tikslo įveikti kuo daugiau maratonų.
Lietuvos policijoje este atsakingas už sportą, organizuojate daug įvairiausių renginių, kaip surandate laiko bėgioti, kur nusidriekia jūsų maršrutai, kiek kartų per savaitę bėgiojate ir įveikiate kilometrų?
Pagrindinės mano treniruočių trasos driekiasi Vingio parko arba Karoliniškių kraštovaizdžio draustinio takeliais.
Jei galimybės leidžia, stengiuosi bėgioti kasdien. Bėgioju dažniausiai vakarais po darbo. Per savaite įveikiu apie 100 kilometrų.
Parašėte knygą „Bėgimo aistra“, kurioje galima rasti daug naudingų patarimų. Ar negalvojate parašyti knygos antrosios dalies?
Smagu, kad knyga rado savo skaitytoją, malonu gauti gerus atsiliepimus iš bėgikų.
Knygos rašymas ir leidyba gan įdomus procesas, tačiau atima labai daug laiko: reikalinga patikrinti faktus, patikslinti pavardes, sąvokas, atlikti daugybę kitų svarbių dalykų.
Kiekvieną darbą stengiuosi daryti kokybiškai. Naujai knygai šiuo metu tiesiog neturiu laiko.
Kokie jums žada būti šie metai, keliose varžybose este numatęs dalyvauti, kokių rezultatų sieksite?
Ypatingų tikslų šiemet nekeliu. Galbūt daugiau dalyvausiu bėgimuose plente.
Jei pavyks pasiruošti, išbandysiu save maratono distancijoje. Vienas iš svarbesnių startų – gegužės 10-15 d. Vroclave (Lenkija) įvyksiančios Tarptautinės policijos asociacijos sporto žaidynės. Jose planuoju bėgti 5 ir 10 km distancijas.
O ar įtemptas sezonas bus kaip policijos sporto organizatoriui, kiek planuojate varžybų policijos pareigūnams, kokios jų svarbiausios?
Kaip ir kasmet, šiais metais Lietuvos policijos sporto renginių kalendoriuje numatyta organizuoti beveik 30 įvairiausių sporto šakų renginių.
Svarbiausias jų – rudenį Graikijoje įvyksiantis Europos policijos krepšinio čempionatas.
Netrukus pradėsime komandos atrankos bei kitus parengiamuosius darbus.
Kokią didžiausią svajonę norėtumėte įgyvendinti?
Ypatingos svajonės neturiu, visi norai ir tikslai žemiški – susiję su šeima, namais, darbu, sportu.
Sakoma, kad išsipasakojus apie svajones, jos neišsipildo, tad ir savo svajonių neatskleisiu.
