Marius Grinbergas
Varžybų alkis suteikė motyvacijos, o meistriškumas niekur nedingo. Po beveik dvejų metų pertraukos į kalnų slidinėjimo lenktynes sugrįžęs olimpietis Rokas Zaveckas 2021 m. jau parsivežė namo pirmą tarptautinį trofėjų.
Juodkalnijoje vykusiose mažųjų slidinėjimo šalių (SES) taurės varžybose, kurios turėjo ir Tarptautinės slidinėjimo federacijos (FIS) statusą, 24 metų R.Zaveckas iškovojo trečiąją vietą bendroje įskaitoje. Be to, dviejuose iš keturių etapų jis užėmė trečiąją vietą tarp SES šalims atstovaujančių sportininkų.
Tarp visų dalyvių vilnietis slalome buvo penktas ir šeštas, didžiajame slalome – septintas ir ketvirtas.
„Pasirodymą galėčiau pavadinti sąlyginai sėkmingu. Visada norisi geriau, bet, kita vertus, po tokios pertraukos rezultatas tikrai neblogas“, – teigė lietuvis, varžybų sezoną pradėjęs dar prieš naujuosius Lenkijoje. Gruodį ten jis keturis kartus startavo slalomo lenktynėse. Prieš tai kalnų slidinėjimo varžybose R.Zaveckas buvo dalyvavęs 2019 m. vasario 3 d. Latvijoje.
„Neslėpsiu – buvau išalkęs varžybų. Labai smagu buvo pakovoti. Ypač SES taurėje, kur daug pažįstamų. Į Lenkiją ir važiavome ruoštis SES taurei. Tačiau dar nebuvo aišku, kada ji tiksliai vyks. Kol treniravomės, paaiškėjo, kad SES taurę nukėlė į sausio vidurį. Tad nutarėme dar likti Lenkijoje, sustartuoti dar poroje FIS varžybų“, – pasakojo 2014 m. Sočio olimpietis.
R.Zaveckas tikisi ir vėl sugrįžti į olimpines žaidynes. Ir nebūtinai kalnų slidinėjime – nuo praėjusių metų jis yra vienintelis lietuvis, siekiantis aukštumų tarptautinėse kalnų slidinėjimo kroso – slidinėjimo laisvuoju stiliumi – rungties varžybose.
Būtent po kroso Europos taurės etapo Austrijoje sausio 9-10 dienomis R.Zaveckas su jį treniruojančiu tėvu Giedriumi atvyko į SES taurės varžybas Juodkalnijoje.
„Patekti į Austriją buvo labai sunku. Nes austrai įsileidžia tik pakankamai aukšto lygio varžybose dalyvaujančius sportininkus. Mums padėjo Europos taurės organizatorių kvietimai, Lietuvos ambasada, įrodymai, kad turime kur įsikurti. Be to, vien patekti į šalį nepakanka, jau būnant vietoje reikia pasidaryti COVID-19 testą ir, tik gavus neigiamą atsakymą, leidžiama startuoti“, – sakė R.Zaveckas.
Rokai, kodėl nutarei grįžti į kalnų slidinėjimą?
Aš niekada nebuvau pasakęs, kad traukiuosi. Kai prieš porą metų man neatsirado vietos šalies rinktinėse, nors atitikau visus reikalavimus, nusprendėme išbandyti kalnų slidinėjimo krosą. Jame kalnų slidininko įgūdžiai yra svarbiausi, tad nutarėme dalyvauti abiejų sporto šakų varžybose.
Norint patekti į kroso Europos taurės varžybas reikia turėti tam tikrą kalnų slidinėjimo reitingą, tad nutariau jį atsinaujinti ir jau net įvykdžiau olimpinį normatyvą ir visus šalies rinktinės reikalavimus.
Į olimpines žaidynes jau dabar galinčios pretenduoti naujos kartos šiuo metu Lietuvoje nėra, jos Lietuvos nacionalinės slidinėjimo asociacijos (LNSA) Kalnų slidinėjimo komitetui nepavyko išsaugoti, tad kodėl man nesilaikyti tvirtai antroje vietoje po Andrejaus Drukarovo, vykdyti olimpinius normatyvus ir būti pasirengus. Juk sporte visko būna. Man kalnų slidinėjimas patinka, visada tik dėl to ir sportavau ir nesiruošiu sustoti. O kol rezultatai atitinka tiek rinktinių, tiek olimpinius reikalavimus, smagu varžybose padalyvaut, net ir negaunant tam jokio finansavimo.
Kroso treniruotėms ir varžyboms gaunu finansavimą iš LNSA Snieglenčių sporto ir slidinėjimo laisvuoju stiliumi disciplinų komiteto. Būtent šiam komitetui ir LNSA prezidentui Remigijui Arlauskui noriu padėkoti už galimybę sportuoti kalnų slidinėjimo krosą.
Kaip sekasi krose? Kokie šios žiemos planai?
Kol kas neužimu aukštų vietų, bet patirties bagažą nuolat pildau.
Labai sunku dėliotis planus, nes viskas nuolat keičiasi. Esame nusižiūrėję dar vienas kroso varžybas Švedijoje vasario pirmą savaitgalį, bet nežinia ar jos įvyks, ar pateksime į šią šalį. Labai toli neplanuojame.
Svarbiausias tikslas – pasigerinti reitingą, kad galėčiau startuoti Pasaulio taurės varžybose, nes joms jau nebetinka kalnų slidinėjimo reitingas. Reikia kroso. Kol kas dalyvaujame labai stipriose kroso Europos taurės varžybose, kur sunku reitingą susirinkti. Bet kai jausime, kad prisirinkome patirties, ieškosime paprastesnių, ne Europos taurės, o FIS varžybų, kuriose galima būtų reitingą gerinti. Tada jau bus galima galvoti ir apie pasaulio čempionatus. Šiemet dar anksti apie tai svajoti.
Kuri šaka ekstremalesnė – kalnų slidinėjimas ar krosas?
Išskirti vienos negalima. Man visą gyvenimą patiko šuoliai, lenktynės, paralelinis slalomas kalnų slidinėjime, jei kalnuose rasdavau kroso trasą, neretai įlįsdavau išbandyti.
Tačiau ekstremalumo kalnų slidinėjime irgi netrūksta. Čia ir greičiai, ir apkrovos, ir jėga didesni. Bet krose atsiranda kitas elementas – važiuoji keturiese vienu metu. Čia visai kita filosofija. Jei kalnų slidinėjime reikia stengtis kuo mažiau pašokti nuo tramplino, sugerti jį, tai krose kai kur ilgesnis šuolis gali padėti. O kai šalia kartais net surėmus pečius važiuoja varžovas, adrenalino netrūksta.
Ar Lietuvoje įmanoma treniruotis kalnų slidinėjimo krosą?
Sunku. Svarbiausia čia – startas su visais pirmaisiais tramplinais. Su jais bėdos neturiu, bet pats starto momentas labai sudėtingas. Lietuvoje kažkur yra specialūs starto vartai, reikės būtinai juos susirasti.
Inventorius beveik toks pat, kaip kalnų slidinėjimo, priklausomai nuo trasų reljefo gali skirti tik slidžių ilgis. Dabar kaip tik ir esame šiame mokymosi, eksperimentų etape.
