Lietuvos sportinių šokių federacija (LSŠF) pateikia rubrikos „Už šokių aikštelės“ pokalbį, kuriuo siekiama visuomenei pristatyti šokių sporto šakos įvairovę bei parodyti, kaip profesionalių sportininkų, atstovų patirtys gali tapti įkvėpimu judėti daugiau, išbandyti šokius ir atrasti aktyvesnį gyvenimo būdą.
Šios savaitės rubrikos svečiai — Simonas Seikauskas ir Liucija Norušaitė, Lietuvos čempionatų medalininkai, rinktinės nariai, pasaulio suaugusiųjų standartinių šokių čempionato finalininkai ir treneriai. Jų rezultatai bei nuoseklus darbas prisideda prie sportinių šokių kultūros augimo Lietuvoje ir stiprina visuomenės supratimą apie šią sporto šaką.
Porai šiuo metu prasideda išskirtinis etapas: pirmą kartą karjeroje jie pateko tarp TOP 12 porų, kvalifikuotų į 2025 m. „Grand Slam“ finalą Šanchajuje, Kinijoje. Šiame pokalbyje apie tai ir jų darbo kasdienybę, pasiruošimą varžyboms ir tai, kaip šokiai formuoja sportininkus.
Kaip susiformavo jūsų šokėjų duetas ir kas paskatino kartu siekti sportinių rezultatų?
Mūsų duetas susiformavo visai natūraliai. Su buvusiu partneriu mūsų siekiai šiek tiek nesutapo — jis labiau žiūrėjo į šokius kaip į hobį, o aš ir mano tėvai norėjome daugiau. Todėl, kai reikėjo ieškoti naujo partnerio, pasibandėme su Simu — ir iškart pajutome, kad tinka tiek mums patiems, tiek mūsų treneriams, kurie, beje, yra mano tėvai. Taip pradėjome šokti kartu, ir nuo tada prasidėjo mūsų bendras kelias. Šokame jau labai seniai, dar nuo jaunučių grupės, todėl net sunku suskaičiuoti, kiek metų praleista kartu ant parketo.
Sportinių rezultatų siekti tikriausiai mus skatino tai, kad šokiai mums abiem reiškė labai daug — visada norėjome judėti į priekį, daryti daugiau, tobulėti. Labai stipriai prisidėjo ir mūsų šeimų bei trenerių palaikymas. Visa ši aplinka natūraliai vedė prie to, kur esame dabar.
Kaip atrodo jūsų kasdienė šokių rutina? Kokių papildomų veiklų ji reikalauja?
Mūsų kasdienė rutina prasideda anksti ryte – dieną pradedame šokių salėje. Rytinės treniruotės yra pagrindinė mūsų dienos dalis, nes po pietų jau dirbame su vaikais, todėl savo sportiniam pasirengimui turime maksimaliai išnaudoti rytus.
Mūsų treniruotės labai įvairios ir nuolat kintančios, priklausomai nuo to, ko tuo metu mums labiausiai reikia. Vieną dieną daugiau dėmesio skiriame technikos tobulinimui, kitą – fiziniam pasirengimui, ištvermei ar choreografijai.
Po didelių krūvių, ypač po varžybų, kūnas dažnai prašosi atsistatymo. Deja, ne visada galime jį pilnai suteikti, nes kartais iškart po vieno turnyro tenka ruoštis kitam. Tačiau kai tik turime galimybę, stengiamės nueiti į baseiną, pirtis, o pavykus suderinti laiką — įterpiame ir masažus. Pas kineziterapeutus dažniausiai apsilankome tada, kai jau nutinka trauma ir reikalingas greitas atsistatymas.
Kokios jūsų karjeros varžybos paliko didžiausia jums įspūdį?
Didžiausią įspūdį mums paliko vienos iš naujausių varžybų – šių metų pasaulio čempionatas, kuris vyko lapkričio mėnesį, Sibiu mieste. Taip, patekimas į finalą buvo didžiulis pasiekimas ir džiaugsmas, tačiau mums abiem šios varžybos tapo ypatingos ne dėl rezultato.
Svarbiausia buvo tai, kaip mes ten jautėmės. Ne visada pavyksta atsipalaiduoti ir mėgautis kiekviena akimirka ant parketo, bet šį kartą viskas buvo kitaip. Mes nejautėme jokio spaudimo – tik džiaugsmą ir dėkingumą, kad galime būti čia ir šokti kartu su stipriausiomis poromis pasaulyje.
Mes mėgavomės kiekviena sekunde aikštelėje. Tai reta, nes kartais varžybų įkarštyje net nepameni, kaip šokai pirmajame ture ar kokia muzika grojo. O čia prisimename kiekvieną turą, kiekvieną šokį, kiekvieną emociją. Tai ir padarė šį čempionatą tokį ypatingą ir įsimintiną.
Kaip išlaikote koncentraciją ir tvarkotės su jauduliu intensyvių varžybų dienomis?
Varžybų dieną mes abu turime savo mažas rutinas, kurios padeda susikoncentruoti. Nors būname kartu, nuo pat ryto kiekvienas labiau „lieka su savimi“. Tiesiog natūraliai norisi tylos, ramybės ir susitelkimo.
Aš paprastai į salę išvykstu anksčiau, nes ten laukia šukavimas ir makiažas. Tuo metu Simas lieka viešbutyje – jis ruošiasi psichologiškai, klausosi muzikos arba savo mėgstamų krepšinio podcastų. Toks atskiras pasiruošimas mums padeda nusiraminti ir įeiti į tinkamą būseną.
Mums labai svarbus pirmasis turas. Visada prašome, kad kažkas jį nufilmuotų, nes kartais tai, ką jaučiame šokdami, visiškai nesutampa su tuo, ką matome iš šono. Kai pasižiūrime pirmuosius šokius, jaudulys beveik visada praeina – matome realų vaizdą, suprantame, kad viskas gerai, ir tada stresas tiesiog nuslysta. Po pirmo turo dažniausiai abu atsipalaiduojame ir galime pilnai mėgautis varžybomis.
Jūsų laukia finalinis „Grand Slam“ etapas Šanchajuje. Su kokiomis nuotaikomis vykstate į šį prestižinį renginį?
– Į finalinį „Grand Slam“ etapą Šanchajuje vykstame su labai geromis nuotaikomis. Tai mūsų pirmasis finalinis “Grand Slam”, todėl mums yra tikra garbė būti tarp geriausių porų pasaulyje ir atstovauti Lietuvą. Labiausiai džiaugiamės pačia galimybe šokti ant tokios prestižinės aikštelės. Svarbiausia yra mėgautis kiekviena akimirka ant parketo, išgyventi kiekvieną šokį ir tiesiog būti čia ir dabar. Tai unikali patirtis, kurią branginame, ir tikimės, kad galėsime parodyti savo geriausią šokį.
Ką jums asmeniškai reiškia dalyvauti tokio lygio turnyre ir kokią patirtį jis suteikia šokėjų karjerai?
– Dalyvauti tokio lygio turnyre mums yra tikra garbė ir unikali patirtis. Manau, kad tai yra kiekvieno šokėjo svajonė. Todėl mes labai vertiname šią galimybę. Tokios varžybos suteikia neįkainojamos patirties – mokomės tvarkytis su emocijomis, išlaikyti koncentraciją, vertinti kiekvieną turą ir kiekvieną šokį.
Tai didelė garbė atstovauti Lietuvai tokio lygio turnyre ir tarsi perimti estafetę – tęsti tradiciją, kad Lietuvos poros patenka į šias prestižines varžybas ir kuria šalies sportinių šokių istoriją. Be to, mums visada labai smagu šokti Kinijos publikai – jos energija ir šiluma suteikia dar daugiau džiaugsmo kiekvienam pasirodymui. Kartu tai suteikia daug adrenalino ir prisiminimų, kurie išlieka visam gyvenimui.
Kas, jūsų nuomone, visuomenėje vis dar nepakankamai suprantama apie profesionalių šokėjų pasirengimą ir kasdienybę?
Daugeliui žmonių vis dar nepakankamai aišku, kiek intensyvi ir daugialypė yra profesionalių šokėjų kasdienybė. Žmonės dažniausiai mato tik galutinį rezultatą – aikštelėje viskas blizga, atrodo lengva ir gražu. Tačiau niekas nemato, kiek valandų praleidžiame treniruotėse, kiek fiziškai ir emociškai investuojame, kiek įvairių traumų patiriame. Dėl to mūsų laiko nebeužtenka nei šeimoms, nei draugams – su šeimomis praktiškai susitinkame tik per šventes, o apie draugus išvis sunku ką kalbėti.
Profesionalūs šokėjai atiduoda labai daug savęs. Tai ne tik technika ar judesiai – tai disciplina, ištvermė, susikaupimas ir meilė šokiui, kuri leidžia įveikti kasdienius iššūkius ir pasiekti aukščiausią lygį.
Ką patartumėte tiems, kurie svarsto išbandyti sportinius šokius – tiek jaunimui, tiek suaugusiems?
– Pirmiausia, tiesiog pabandykite ir nebijokite iššūkių. Sportiniai šokiai gali atrodyti sudėtingi ar bauginantys, bet kiekvienas pradeda nuo mažų žingsnių. Svarbiausia – mėgautis procesu, atrasti malonumą judesiuose ir muzikoje.
Jaunimui patarčiau būti kantriems ir nuosekliems – rezultatai ateina su laiku, bet kiekviena treniruotė tobulina ne tik techniką, bet ir pasitikėjimą savimi, draugystę bei discipliną. Suaugusiems – nebijoti pradėti, niekada nėra per vėlu. Šokiai gali būti puiki galimybė lavinti kūną, patirti emocinį pakilimą ir tiesiog smagiai praleisti laiką. Svarbiausia – šokti iš širdies, mėgautis kiekviena akimirka ir nebijoti pasinerti į šį nuostabų pasaulį.
dancesport.lt
