Iki vasario 6 d. startuosiančių 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos olimpinių žaidynių liko kiek daugiau nei du mėnesiai, tad būtent pasirengimui joms, Italijoje laukiančius iššūkius ir lietuvių viltis daugiausia kalbėta tradiciniame Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) seminare sporto šakų federacijų vadovams.
Šiuo metu Lietuva turi jau septyniolika kelialapių į Milaną ir Kortiną. Tai – rekordinė rinktinė žiemos žaidynėse. Bet, labai palankiai susiklosčius aplinkybėms, delegacija gali dar labiau pagausėti.
„Laukia tikrai dideli iššūkiai. Mūsų sportininkai įsikurs net penkiuose skirtinguose olimpiniuose kaimeliuose, tarp jų – milžiniški atstumai. Bet su sunkumais susiduriame ne pirmą kartą, susitvarkysime“, – teigė LTOK prezidentė Daina Gudzinevičiūtė. Ji yra Tarptautinio olimpinio komiteto (IOC) Milano ir Kortinos žaidynių koordinacinės komisijos narė bei vadovauja žaidynių Olimpinės šeimos ir garbingų asmenų priėmimo darbo grupei.
LTOK vadovė taip pat priminė, kad gruodžio 16 d. šalies sporto metus vainikuos tradiciniai Lietuvos sporto apdovanojimai. Juos iš parodų ir kongresų centro „Litexpo“ tiesiogiai rodys LRT televizija, kuri yra ir oficiali Milano ir Kortinos olimpinių žaidynių transliuotoja.
Apie pasirengimą žiemos žaidynėms kalbėjo Lietuvos olimpinės misijos vadovė Agnė Vanagienė, sporto šakų, kurių atstovai startuos Milane ir Kortinoje, federacijų vadovai.
Galvosūkių – daugybė
„Milano ir Kortinos žaidynėse ne tik lietuvių laukia daug pirmų kartų. Pirmą kartą istorijoje bus net šeši olimpiniai kaimeliai. Pirmą kartą atidarymas vienu metu vyks keturiose vietose. Žaidynių uždarymas irgi bus išskirtinis“, – teigė LTOK sporto direkcijos vadovė A.Vanagienė.
Lietuviai gyvens penkiuose iš šešių kaimelių. Aštuoni biatlonininkai – Anterselvoje, keturi lygumų slidininkai – Predace, trys dailiojo čiuožimo atstovai – Milane, kalnų slidininkas – Bormijuje, kalnų slidininkė – Kortinoje.
„Tarpusavyje per žaidynes skirtingų sporto šakų Lietuvos atletai tikriausiai nesusitiks. Nebent per uždarymą.
Logistiniai iššūkiai bus labai dideli. Susisiekimas įmanomas, jis bus užtikrinamas, bet atstumai – milžiniški. O dėl kelių būklės nepalankiomis oro sąlygomis gali kilti kliūčių. Net organizatoriai nerekomenduoja iš kai kurių olimpinių kaimelių vykti į kitus. Pavyzdžiui, kelionė automobiliu iš Milano į Anterselvą truks mažiausiai septynias valandas“, – aiškino olimpinės misijos vadovė.
Tik trys olimpiniai kaimeliai iš šešių veiks įprastu principu – sportininkai gyvens vienoje teritorijoje, valgys bendroje valgykloje. Kitose trijose vietovėse atletai įsikurs viešbučiuose. Anterselvoje, kur vyks biatlono varžybos, jų dalyviams skirti trys viešbučiai. Kuriame gyvens Lietuvos delegacija, paaiškės likus vos porai savaičių iki žaidynių. „Tai irgi kelia rūpesčių. Nes neaišku, kokiame aukštyje virš jūros lygio teks gyventi. O per žaidynes svarbi kiekviena smulkmena“, – pastebėjo A.Vanagienė.
Dar vienas svarbus galvosūkis – medicininė atletų priežiūra. „Buvome įpratę, kad olimpinė komanda turi visą rinktinę prižiūrintį gydytoją ir masažuotojus. Šiuo atveju to neįmanoma užtikrinti, reikėtų, kad jie būtų kiekviename kaimelyje. Tad drauge su sporto šakų federacijomis svarstome įvairius variantus. Išsamiai aptariame ir visus logistinius, techninius iššūkius, nes jų tikrai nemažai“, – atskleidė LTOK sporto direkcijos vadovė.
Išskirtinės bus ir žaidynių atidarymo bei uždarymo ceremonijos.
„Atidarymas vienu metu vyks keturiose vietovėse, kurias sujungs tiesioginės transliacijos tiltas. Net delegacijų vėliavnešiai bus iš skirtingų kaimelių. Neaišku, kaip bus užtikrinta, kad kiekviena šalis gautų tas kelias sekundes eterio, per kurias būtų parodyta jos vėliava.
Uždarymo paradas vyks Veronoje. Jame dalyvaus tik sportininkai. O visi olimpiniai kaimeliai, išskyrus Milano, tuo metu bus uždaryti. Visi, atvažiavę į uždarymo ceremoniją, po jos keliaus į oro uostą, nes neturės kur grįžti pernakvoti. Tikiuosi, kad viskas vyks sėkmingai“, – vylėsi A.Vanagienė.
Atkakli vidinė kova ir dideli lūkesčiai
Pirmą kartą istorijoje Lietuvos garbę olimpinėse žaidynėse gins net aštuoni biatlonininkai. Daugiau vienos asmeninės sporto šakos mūsų šalies atstovų yra buvę tik vasaros žaidynėse – čia rekordai priklauso lengvaatlečiams.
Lietuvos biatlono federacijos (LBF) prezidentas Arūnas Daugirdas džiaugėsi, kad tikslą turėti olimpinėje komandoje po keturis vyrus ir moteris pavyko pasiekti dar praėjusį sezoną, kai abiejų lyčių atstovai pateko į Tautų taurės pirmuosius dvidešimtukus ir užsitikrino po keturis kelialapius. Moterys pirmą kartą istorijoje galės startuoti estafetės varžybose – vyrai tai pirmąsyk darė 2022 m. Pekino žiemos olimpinėse žaidynėse.
Po šešis vyrus arba moteris į žaidynes galės deleguoti pirmas tris vietas Tautų taurės įskaitoje iškovojusios šalys, po penkis – užėmusios 4-10 vietas. O 11-20 vietose įsitaisiusios komandos savo gretose turės po keturis atletus. Kitoms valstybės atiteks po du arba vieną olimpinį bilietą. Tiesa, vienoje rungtyje galės startuoti ne daugiau keturių vienos šalies atstovų.
„Didelis iššūkis ne tik iškovoti olimpinius kelialapius, bet ir atrinkti, kurie sportininkai startuos žaidynėse. Nustatėme vidinės atrankos kriterijus ir galutinę komandos sudėtį paskelbsime tik sausio 18 dieną, po paskutinių įskaitinių varžybų.
Į olimpinę vyrų rinktinę, kuriai vadovauja Fiodaras Svoboda, pretenduoja Vytautas Strolia, Karolis Dombrovskis, Maksimas Fominas, Nikita Čigakas, Jokūbas Mačkinė, Darius Dinda ir pagal asmeninį planą dirbantis Tomas Kaukėnas. Visi jie yra įvykdę olimpinius normatyvus.
Moterų rinktinę, kurią treniruoja Ruslanas Nikitinas, sudaro Lidija Žurauskaitė, Natalija Kočergina, Judita Traubaitė, Sara Urumova, Viktorija Augulytė ir Lukrecija Daugirdaitė. Keturios jau yra pasiekusios olimpinį normatyvą, tikimės, kad dar dviem pavyks jį įvykdyti.
Kai tiek kandidatų, didžiausias rūpestis – kaip užtikrinti visiems vienodas sąlygas rengtis svarbiausioms sezono varžyboms“, – kalbėjo A.Daugirdas.
LBF tikslas olimpinėse žaidynėse – abiejų estafečių komandų patekimas į 16-tuką, o asmeninėse rungtyse federacija tikisi bent vieno sportininko tarp 15-os greičiausiųjų ir mažiausiai vieno – tarp 25.
Ambicijų lietuviai turi ir kituose sezono startuose. Stipriausi šalies biatlonininkai jau pradėjo Pasaulio taurės ir Tarptautinės biatlono sąjungos (IBU) taurės varžybas. O prieš pat olimpines žaidynes, sausio 26 – vasario 1 d. vyks Europos čempionatas. Pastarajame šalies rinktinės lyderiai tikriausiai nestartuos – visą dėmesį sutelks į olimpines žaidynes.
Pasak A.Daugirdo, visi biatlonininkų pasiekimai būtų neįmanomi be finansinio pagrindo, kurį sudaro valstybės, LTOK, IBU ir rėmėjų skiriamos lėšos.
LBF prezidentas įvardino ir vieną opiausių problemų rengiantis olimpinės žaidynėms – medicininę priežiūrą.
„Trūksta sporto gydytojų, kurie kuruotų konkrečią sporto šaką, o dar geriau, būtų kartu su komanda. Kiekvienas sportininkas turi turėti ir savo farmakologinį planą. Tai – vitaminai, papildai, tyrimai, priežiūra. Stovyklų metu gydytojo nebuvimas yra problema. Atletai patiria didžiulius krūvius, bet šalia neturi mediko, kuris vykdytų net elementarią prevenciją. Dėkui LTOK, kad būdami namuose galime olimpinius kandidatus testuoti ir prižiūrėti „LTeam“ laboratorijoje. Iki Pekino žaidynių mes samdėmės daktarą, bet šiame olimpiniame cikle mūsų finansavimas iš valstybės mažėjo, todėl buvome priversti atsisakyti kai kurių aptarnaujančio personalo specialistų. Dabar tik nuotoliu konsultuojamės su gydytojais, kurie prižiūri mūsų sportininkus.
Visų žiemos sporto šakų problemos panašios.
Federacijai reikia išlaikyti visas rinktines. Stipendijas, atlyginimus, turi gauti ne tik sportininkai. Gerai, kad kai kurie atletai, įvykdę kriterijus, gauna valstybės stipendijas. Bet dar reikia užtikrinti ir pagrindinių trenerių, ir aptarnaujančio personalo finansavimą. O mūsų sporto šakoje jų daug – slidžių tepėjai, kineziterapeutai, šaudymo, fizinio rengimo treneriai. Jų įtaka galutiniam rezultatui – labai didelė. Ir kuo personalas aukštesnio lygio, tuo brangesnis. O mes turime finansines lubas.
Labai džiaugiamės, kad šiemet gavome lėšų įsigyti inventoriui per Nacionalinės sporto agentūros paskelbtą konkursą. Todėl žaidynėms ruošiamės turėdami naujausią inventorių“, – apibendrino A.Daugirdas.
Šeši kelialapiai rankose, dar du – mintyse
Lietuvos nacionalinė slidinėjimo asociacija (LNSA) į Milano ir Kortinos olimpines žaidynes, kaip ir prieš ketverius metus į Pekiną, deleguos šešis sportininkus – keturis lygumų (po du vyrus ir moteris) ir du kalnų (po vieną vyrą ir moterį).
Bet LNSA prezidentas Remigijus Arlauskas viliasi, kad rinktinė gali būt dar gausesnė.
Teorinę galimybę patekti į olimpines žaidynes dar turi praėjusią savaitę akrobatinio slidinėjimo Pasaulio taurės varžybose debiutavęs Pijus Baniulis. Iškovoti papildomą kelialapį įmanoma ir vyrų kalnų slidinėjime.
R.Arlauskas priminė ir tai, kad LNSA yra vienintelė žiemos sporto šakų federacija, turėsianti savo atstovą Milano ir Kortinos paralimpinėse žaidynėse. Jose varžysis snieglentininkas Rapolas Micevičius.
Kas atstovaus Lietuvai Milano ir Kortinos olimpinių žaidynių lygumų ir kalnų slidinėjimo varžybose, bus paskelbta sausio 18 d., kai baigsis atrankos periodas. Bet vieno kelialapio savininkas jau žinomas. Tai – slidininkas Tautvydas Strolia, lenktyniavęs ir prieš ketverius metus Pekine.
„Tautvydui nutarėme iš anksto atiduoti vieną iš dviejų vyrams skirtų vietų, nes jis daugiausia prisidėjo prie Tautų taurės įskaitoje užimtos vietos, leidusios iškovoti papildomą kelialapį į žaidynes. Be to, jis vienintelis jau yra įvykdęs visų olimpinių rungčių normatyvus ir planuoja startuoti asmeniniame bei komandų sprinte, 10 km lenktynėse laisvuoju stiliumi, 20 km skiatlone ir 50 km bendro starto lenktynėse.
Visi kiti olimpiečiai paaiškės po Skandinavijos taurės etapų gruodį ir sausį. Skaičiuosime penkių geriausių startų reitingo taškų vidurkį. Tikslas – kad olimpinės rinktinės narys įvykdytų bent trijų rungčių normatyvus: asmeninio ir komandų sprinto bei 10 km lenktynių“, – paaiškino LNSA prezidentas.
Lygumų slidininkų bazinę nacionalinių olimpinių komitetų kvotą tiek vyrai, tiek moterys gavo už bent vieno atleto surinktą reikiamą reitingo taškų skaičių pasaulio čempionate arba planetos U23 pirmenybėse, o antruosius kelialapius – už patekimą tarp 30 geriausių rinktinių Tautų taurės įskaitoje.
Tarp moterų į olimpinius kelialapius pretenduoja Pekino olimpietės Ieva Dainytė ir Eglė Savickaitė, taip pat – iš orientavimosi sporto perėjusi Emilija Tamoševičiūtė, po pertraukos į slidinėjimą sugrįžusi Jevgenija Kolga, šiemet Europos jaunimo žiemos olimpiniame festivalyje sėkmingai pasirodžiusi Kornelija Sukovaitė bei Greta Gabrielė Kilbauskaitė. Į vieną likusią laisvą vietą vyrų varžybose taikosi trejų olimpinių žaidynių dalyvis Modestas Vaičiulis bei Matas Gražys ir Jonikas Daujotas.
LNSA lūkestis – patekti tarp 24 geriausių ekipų komandų sprinte, o asmeninėse varžybose užimti vietą tarp 50-ties greičiausiųjų.
„Lygumų slidininkams olimpinės trasos Val di Fiemėje gerai pažįstamos. Ten porą kartų vyko pasaulio čempionatai, ten rengiamos tarptautinės slidinėjimo stovyklos“, – teigė R.Arlauskas.
Olimpiniai šlaitai gerai žinomi ir beveik visiems kalnų slidininkams, besitaikantiems į olimpinius kelialapius.
Tarp vyrų neabejotinas favoritas yra 58 vietą didžiojo slalomo pasaulio reitinge užimantis Andrejus Drukarovas. Jis, anot LNSA prezidento, Bormijo, kur vyks kalnų slidinėjimo vyrų varžybos, trasas vadina namų šlaitais. Su tarptautine komanda „Global Racing“ besitreniruojantis dvejų olimpinių žaidynių dalyvis jau rugpjūtį startavo varžybose Naujojoje Zelandijoje, o dabar drauge su komanda yra JAV, kur dalyvauja Pasaulio taurės etapuose.
A.Drukarovas yra įvykdęs net trijų rungčių – slalomo, didžiojo slalomo ir „Super G“ – olimpinius normatyvus.
Būtent nuo šio sportininko priklauso, ar Lietuva iškovos dar vieną vietą olimpinėse žaidynėse. Tam reikia itin sėkmingo jo pasirodymo Pasaulio taurės etapuose.
Savo namais Bormijų gali vadinti ir šiemet Europos jaunimo olimpiniame festivalyje startavęs Rapolas Lapienis. „Ski Racing Camp“ komandos nario šeima čia yra nusipirkusi butą, kad talentingas sportininkas galėtų kuo daugiau laiko praleisti kalnuose. Dar vienas Lietuvos atstovas, nepraradęs teorinės galimybės debiutuoti olimpinėse žaidynėse – Luca Poberai. Jo mama – lietuvė, tėvas – italas. L.Poberai yra vilkėjęs Lietuvos rinktinės aprangą 2023 ir 2025 m. pasaulio čempionatuose bei 2024 m. jaunimo žiemos olimpinėse žaidynėse.
Kuris iš sportininkų taptų olimpiečiu, lemtų jų reitingo taškų vidurkis slalomo ir didžiojo slalomo rungtyse.
Į vienintelį moterims skirtą kelialapį pretenduoja druskininkietės Neringa Stepanauskaitė ir Liepa Karlonaitė. Abi ragavusios Europos jaunimo olimpinio festivalio duonos. L.Karlonaitė šiemet bandė jėgas pasaulio čempionate, o N.Stepanauskaitė – planetos jaunimo čempionate.
„Manau, kad laukia atkakli jų kova dėl olimpinio kelialapio“, – prognozuoja R.Arlauskas.
Su italų komanda besitreniruojanti N.Stepanauskaitė jau yra išbandžiusi olimpines Kortinos trasas, o L.Karlonaitei tai būtų debiutas šiuose šlaituose.
Po skaudaus smūgio – įspūdingas atsitiesimas
Olimpinėse dailiojo čiuožimo varžybose Lietuvai pirmą kartą atstovaus trys sportininkai. Prie tradiciškai šalies garbę ginančių ledo šokėjų pirmąsyk prisijungs moterų rungtyje pasirodysianti sportininkė.
Kovo pabaigoje JAV vykusiame pasaulio dailiojo čiuožimo čempionate nepasisekė Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus porai. Sportininkai taikėsi į dešimtuką, bet per trumpąją programą nukritus A.Reed Lietuvos duetas liko tik 21-as ir nepateko į finalą, kuriame 20 porų išsidalijo 19 olimpinių kelialapių.
„Net baisiausiame sapne negalėjome sapnuoti, kad Allison Reed ir Sauliaus Ambrulevičiaus pora neiškovos olimpinio kelialapio pasaulio čempionate“, – LTOK seminare prisiminė Lietuvos čiuožimo federacijos direktorė Lilija Vanagienė.
Sėkmės atveju ledo šokėjai kitai šalies porai – Paulinai Ramanauskaitei ir Deividui Kizalai – galėjo garantuoti vietą papildomame olimpinės atrankos turnyre, kuris vyko rugsėjį Pekine. Tačiau jame patiems Lietuvos dailiojo čiuožimo lyderiams teko rungtis dėl likusių keturių olimpinių bilietų.
Pekine A.Reed ir S.Ambrulevičius neleido suabejoti savo pajėgumu, įspūdinga persvara aplenkę visus konkurentus.
„Po pasaulio čempionato šokėjai labai krimtosi. Pasiruošimas atrankai buvo sunkus psichologiškai, bet itin kruopštus. Tačiau treneriams, su kuriais čiuožėjai jau ne vienerius metus dirba Monrealyje, parengė puikias programas. Ir kai pamatėme porą varžybose prieš atranką, tai buvo visai kiti žmonės, atsigavę.
Pirmą kartą karjeroje jie pateko į dabar vykstančias „Grand Prix“ serijos finalines varžybas, kur dalyvauja tik šešios stipriausios poros. Šios serijos etapuose mūsiškiai buvo aplenkę pasaulio ir olimpinių žaidynių medalininkus“, – pasakojo L.Vanagienė.
Tiesa, pavasarį Bostone vykusiose pirmenybėse būta ir pozityvo: netikėtai olimpinį kelialapį Lietuvai iškovojo Meda Variakojytė.
„Meda įvykdė žygdarbį, kurio beveik niekas nesitikėjo. Kelialapis iškovotas šaliai, tad dėl jo varžosi trys sportininkės. Kartu su Meda – Jogailė Aglinskytė ir Aleksandra Golovkina-Dolinskė.
Numatėme atrankos kriterijus. Visos trys pretendentės dalyvauja Tarptautinės čiuožimo federacijos „Challenger“ serijos etapuose. Prie dviejų geriausių rezultatų šiose varžybose pridėsime ir Lietuvos čempionato, kuris vyks gruodžio 13-14 d. Kaune, pasirodymą. Gruodžio 14 dieną ir paaiškės, kuri keliaus į Milaną“, – paaiškino L.Vanagienė.
Los Andželas – jau beveik pasirengęs
LTOK jau žvelgia ne tik į artėjančias žiemos, bet ir 2028 m. Los Andželo vasaros olimpines žaidynes.
Gegužę A.Vanagienė kartu su LTOK generaliniu direktoriumi Einiumi Petkumi lankėsi trečią kartą vasaros olimpinių žaidynių sostine tapusiame mieste.
„Kartu su kitų šalių atstovais apžiūrėjome bazes, kaip vyksta pasirengimas. Pastebėjome, kad, jei reikėtų, Los Andželas žaidynes galėtų surengti jau kitąmet. Nes beveik viskas paruošta. 77 procentai bazių jau gali priimti olimpines varžybas. Tik 23 proc. žaidynėms skirtų objektų bus pastatyti laikinai. Reginys turėtų būti įspūdingas.
Jau veikia interneto portalas la28.org, kuriame galima registruotis ir laimėti teisę įsigyti bilietą į olimpines žaidynes. Paryžius parodė, kad įmanoma sutraukti pilnutėles arenas žiūrovų. Amerika tikrai nenusileis. Todėl, jei planuojate ten keliauti, užsiregistruokite, nes bilietas vėliau tampa aukso vertės. Nebūtina jį įsigyti, net ir laimėjus, bet galimybe verta pasinaudoti“, – teigė A.Vanagienė.
Ji pristatė ir pagrindines naujoves, aktualias ir Lietuvos sportininkams.
„Atsirado nauja kategorija moterų bokse, plaukime bus visų rungčių 50 m distancijų varžybos, programoje atsirado pakrančių irklavimas, kuriame mūsų sportininkų rezultatai labai aukšti. 3×3 krepšinio turnyre dalyvaus nebe aštuonios, o 12 komandų.
Į olimpinių žaidynių pradžią iš antrosios jų pusės perkelta lengvoji atletika, tad lengvaatlečiai pagaliau turės galimybę dalyvauti atidarymo iškilmėse. O į antrą dalį keliamas plaukimas. Žaidynių pradžioje varžysis anksčiau paskutinėmis jų dienomis kovoję penkiakovininkai.
Įspūdingas olimpinis kaimelis, kuris įsikurs UCLA universiteto studentų miestelyje. Gyvenimo sąlygos čia tikrai bus puikios. Labai svarbu, kad jame galės treniruotis įvairių sporto šakų atstovai, jiems nereiks gaišti laiko kelionėms į olimpines bazes, nes pačiame kaimelyje – puiki infrastruktūra“, – vardijo LTOK sporto direkcijos vadovė.
Seminare – įvairios temos
LTOK seminare kalbėta ne tik apie olimpines žaidynes.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas savo pranešime pristatė galimybes sporto šakų federacijoms ir klubams ieškant papildomų finansavimo šaltinių mūsų šalyje ir užsienio projektuose.
Buvusi lengvaatletė Milda Zubavičienė pasakojo apie rėmėjo ir paramos gavėjo santykių suvokiamą vertę, buvo ieškoma atsakymų kaip sukurti ir išlaikyti santykius su rėmėjais sporto organizacijoms.
Nemažai dėmesio skirta ir LTOK vystomą „LTeam“ prekės ženklą, jo viziją ir vertę.
ltok.lt
