Šių metų pasaulio plaukimo Singapūre plaukikė Rūta Meilutytė pratęsė unikalią seriją. 28 metų sportininkė ketvirtą kartą iš eilės tapo 50 m krūtine rungties pasaulio čempione. Jai priklauso ir šios rungties, kuri nuo 2028 m. Los Andželo žaidynių bus olimpinė, pasaulio rekordas (29,16 sek.).
R.Meilutytės medalis buvo vienintelis, Lietuvos plaukikų iškovotas Singapūre. Dar viena T.Duškino auklėtinė Kotryna Teterevkova pasaulio čempionate pateko į dviejų rungčių finalus. 100 m distancijoje krūtine ji finišavo aštunta, 200 m – šešta.
T.Duškinas pats ne kartą yra dalyvavęs pasaulio ir Europos čempionatuose. Profesionalaus sportininko karjerą kaunietis baigė 2019 m., bet jam iki šiol priklauso Lietuvos 50 m rungties peteliške rekordas – 23,58 sek.
Tėvai Rasa ir Erikas Duškinai – buvę plaukikai, susipažinę, galima sakyti, baseine. Mama – Kaune žinoma trenerė. Todėl jų sūnui Tadui, atrodytų, liko vienas sportinis kelias – plaukimas. Ar taip ir buvo? – ltok.lt paklausė Tado Duškino.
Kelių buvo daug. Tikrai nebuvau verčiamas lankyti baseino. Pirmoje ir antroje klasėse labiau domino futbolas. Iš pradžių plaukimas buvo tam, kad saugiai jausčiausi vandenyje. Kai išmokau plaukti, iš lėto prasidėjo treniruotės. Gerėjo rezultatai, kartu didėjo motyvacija tobulėti toliau.
Ar treniruotėse mama būdavo tik trenerė, ar ir mama? Ar galėjote, pavyzdžiui, baseine pasakyti, kad tą vakarą norėsite blynų?
Baseine mama visada būdavo trenerė. Ir jokių kalbų nei apie pietus, nei apie vakarienes nebūdavo. Todėl aišku, kad nešnekėdavome ir apie blynus. Ilgą laiką kiti vaikai net nežinojo, kad mūsų trenerė – mano mama.
Esu skaitęs, kad kai jūs, dar vaikas būdamas, plaukėte, kiti treneriai mamai yra sakę: „Jis ne plaukia, o skrenda vandeniu.“ Kaip manote, kuo išskirtinis buvo jūsų plaukimas?
Aš tikrai neskaičiau to komplimento apie „skraidymą“. Visada gerai jaučiausi vandenyje. Būdamas gal keturiolikos metų daug laisvo laiko praleisdavau „YouTube“, žiūrėdamas JAV plaukikų treniruotes, klausydamas jų trenerių metodinių patarimų. Tai man būdavo fakultatyvas po treniruočių baseine.
Kaip pasirinkote plaukimo stilių?
Neturėjau konkrečios užduoties, kokį stilių įvaldyti geriausiai. Mama ir tėtis sėkmingiausiai plaukė krūtine. Ir mano toks buvo pirmasis pasirinkimas. Vėliau pastebėjome, kad man gal geriau sekasi plaukti laisvuoju stiliumi. Gerinau vaikų rekordus ir plaukdamas nugara. Peteliške rimčiau susidomėjau vėliausiai, būdamas jau kokių penkiolikos.
Manau, vaikams nereikia labai anksti pasirinkti plaukimo stiliaus. Būtina apsiprasti baseine, susigyventi su vandeniu, išbandyti visus plaukimo būdus. Lavinti kūną, raumenyną, koordinaciją. Paskui pats pajunti, kas labiausiai tinka ir patinka. Yra ir treneris, kuris geriausiai mato ir visada gali patarti.
Dalyvavote pasaulio, Europos plaukimo čempionatuose, buvote įvykdęs olimpinį B normatyvą, bet to rezultato patekti į olimpines žaidynes nepakako. Su aktyviuoju sportu atsisveikinote ankstokai, būdamas vos 25-erių. Kodėl?
Maniau, kad pasiekiau savo galimybių ribas. Į olimpines žaidynes nepatekau. Rezultatai nebegerėjo. Buvo ir trauma, kuri gerokai pristabdė. Kai dabar pagalvoju, gal per anksti baigiau sportinę karjerą. Bet ji man daug davė, paskatino tapti treneriu.
Jūsų rekordas plaukiant 50 m peteliške – 23,58 sek. – nepagerintas nuo 2019 metų. Kaip manote, kodėl?
Visus tuos metus nebuvo kam pagerinti (juokiasi – aut. pastaba). Su Deividu Margevičiumi, kitu plaukimo peteliške lyderiu Lietuvoje, sportinę karjerą baigėme beveik tuo pat metu. Arti mūsų nieko nebuvo. Apskritai ši bene sunkiausia plaukimo rungtis kurį laiką Lietuvoje buvo apmirusi.
Prisimenate savo rekordinį plaukimą?
Taip. Tai buvo Lietuvos čempionatas „Girstučio“ baseine Kaune. Paskutinės varžybos prieš pasaulio čempionatą Pietų Korėjoje. Aš dar neturėjau A normatyvo ir tai buvo vienintelis šansas jį įvykdyti. Buvau tikrai labai gerai pasirengęs, kaip mes sakydavome, „pilnoj kovinėj parengty“. Kai paliečiau sienelę, pamačiau, kad įvykdžiau šios distancijos A normatyvą.
Kas šį jūsų rekordą pagerins?
Šių metų pasaulio jaunimo čempionas Tajus Juška.
Ar dar rungtyniaudamas žinojote, kad tapsite treneriu?
Sportuodamas treneriu tapti neplanavau. Matydamas mamą puikiai supratau, koks tai nelengvas darbas.
Mokėtės JAV. Ar studijos buvo bent kiek susijusios su pasirengimu trenerio darbui?
Tiesiogiai ne. 2014–2018 metais studijavau Arizonos valstijos universitete. Mano specializacija – tvarumas ir verslas. Tema plati, galima rasti ryšių ir su trenerio darbu.
Ten vykau ne tik mokytis, bet ir tobulėti plaukimo takelyje. Daug treniravausi, dažnai keisdavosi treneriai. Dvejus metus buvau legendinio JAV plaukiko Michaelo Phelpso trenerio Bobo Bowmano auklėtinis. Jų visų atidžiai klausiau, dėjausi galvon protingus pamokymus. Kas atrodė svarbiausia – užsirašydavau. Išmokau vadybos pagrindus, kurie padeda trenerio darbe. Įsiminė darbo kultūra, mokėjimas bendrauti su sportininkais. Manau, šios patirtys dabar man padeda.
Ar daug patarimų trenerio darbo pradžioje gavote iš mamos?
Kai ką tikrai perėmiau. Jeigu kyla koks nors profesinis klausimas, ir dabar jai skambinu, nes jos patirtis solidesnė.
Kur sėmėtės trenerio darbo patirties?
Baigiau Lietuvos sporto universiteto pusantrų metų trukmės aukštojo meistriškumo trenerių kursus. Karjeros pradžioje dirbau ir su visai nemokančiais plaukti vaikais, ir su jaunimu. Kaupiau patirtį, tobulėjau.
Dabar esate dviejų garsiausių Lietuvos plaukikių, praktiškai jūsų bendraamžių Rūtos Meilutytės ir Kotrynos Teterevkovos treneris. Panašus amžius šiuo atveju pranašumas ar kartais norėtumėte būti bent dešimtmečiu vyresnis?
Nenorėčiau būti vyresnis. Panašus amžius ir panašus kultūros suvokimas leidžia mums kalbėtis ta pačia suprantama kalba. Aš suprantu jų kasdienybę, humorą. Jeigu išmanai savo darbą, šiais laikais amžius nėra svarbus.
Ar nebuvo baimių treniruoti Rūtą?
Su Rūta dirbti ėjau drąsiai. Aišku, žinojau, jog tai yra galbūt geros mano karjeros pradžia, gyvenimiškai svarbus eksperimentas jai ir man, kuris galėjo ir nepavykti. Iki to susitikimo treneriu pradirbau dvejus metus. Tikrai girdėjau įvairių nuomonių apie mūsų duetą.
Kas buvo jūsų bendro darbo su Rūta krikštatėvis?
Tokio praktiškai nėra. Rūta pasiūlė, be jokių tarpininkų. Kas jai mane rekomendavo, nežinau. Manau, mums abiem pasisekė.
Palyginkite, kuo Rūta ir Kotryna panašios ir kuo labiausiai skiriasi?
Panašūs tvirti charakteriai. Abi neieško žodžio kišenėje. Jeigu tik nori, visada turi ką pasakyti. Abi nėra pedantiškai punktualios.
Rūta lankstesnė, labiau prisitaikanti prie sąlygų. Pavyzdžiui, jai nesvarbu, kad treniruotės pradžioje jos takelyje dar kas nors plaukia. Net ir eiliniai baseino lankytojai. Ji ramiai šoks į vandenį ir plauks su jais. Kotryna – ne, ji lauks, kol takelyje neliks pašalinių.
Abi plaukia krūtine. Rūta dabar specializuojasi sprinte, todėl ji daro daugiau grybšnių, yra jėgos plaukikė. Didžiulis pliusas sprinte – nuostabi Rūtos reakcija starte. Kotrynos pagrindinė distancija – 200 m. Todėl jos grybšniai plaukiant ilgesni. Niuansų daug, jos plaukia labai skirtingai. Bet tai mato tik specialistai.
Kokios šiemet dar laukia varžybos?
Gruodžio pradžioje Lenkijoje vyks Europos čempionatas trumpajame baseine. Po to bus Lietuvos čempionatas.
Kaip leidžiate laisvalaikį?
Namie žiūriu filmus. Lankau muai-tai specialisto Romualdo Klimavičiaus treniruotes. Varžybose dar nesirengiu dalyvauti. Mėgstu aktyvų laisvalaikį gamtoje: grybauti, važinėti dviračiu, stovyklauti.
O kaip plaukimas?
Plaukioju retai ir trumpai. Na, ilgiausiai galiu išbūti baseino vandenyje pusvalandį. Kai kone kasdien praleidi baseine ant kranto po 8–10 valandų, plaukioti nebesinori…
ltok.lt, „Olimpinė panorama”
