Vienas dažniausiai vaistinių klientų krepšeliuose atsiduriančių produktų yra žuvų taukai arba išgrynintos omega-3 riebalų rūgštys. Tačiau anot „Camelia“ vaistininko Rimvydo Blyno, ne visi pacientai supranta kaip veikia šios riebiosios rūgštys bei kiek iš tiesų turėtume jų gauti su maistu ar maisto papildais.
Vaistininkas dalijasi 4 esminiais aspektais, ką kiekvienas turėtų žinoti apie omega-3 riebalų rūgštis, dar prieš jas vartojant.
Omega-3 yra polinesočiosios riebalų rūgštys, kurių organizmas pats pasigaminti negali. Būtent dėl šių rūgščių nuo senų laikų daugybė žmonių vartoja žuvų taukus, kadangi jos yra pastarųjų sudėtyje. Vaistininkas pastebi, kad anksčiau šios riebalų rūgštys buvo labiau siejamos su širdies ir kraujagyslių ligų prevencija bei „blogojo“ cholesterolio mažinimu, tačiau atliekant vis daugiau tyrimų paaiškėja ir daug daugiau omega-3 naudų organizmui.
Kuo omega-3 riebiosios rūgštys gali būti naudingos?
Tyrimai rodo, kad omega-3 riebiosios rūgštys padeda mažinti uždegiminius procesus organizme įvairių infekcijų metu bei sergant lėtinėmis, ypač kraujotakos sistemos ir širdies, ligomis. Pasak R. Blyno, minėtos rūgštys veikia organizme mažindamos trigliceridų kiekį kraujyje, o tai daro įtaką kraujo spaudimo bei cholesterolio kiekio normalizavimui.
„Yra tyrimų, rodančių omega-3 rūgščių poveikį net ir mūsų psichikos sveikatai. Mokslininkai pastebi koreliacijas tarp įvairius psichikos sutrikimus, tokius kaip depresija, panikos sutrikimas ar didelis nerimas, patiriančių žmonių ir omega-3 rūgščių bei vitamino D trūkumo jų organizme. Manoma, kad tinkamas šių medžiagų užtikrinimas gali pagerinti nuotaiką, sumažinti bendrą įtampą ir neigiamas emocijas“, – sako „Camelia“ vaistininkas.
Jis taip pat priduria, jog dėl savo priešuždegiminių savybių omega-3 riebalų rūgštys taip pat gali būti naudingos akių sveikatai, odai, sąnariams ir imunitetui. Vaistininkas pasakoja, jog šios riebalų rūgštys prisideda prie ląstelių sienelių stiprinimo, todėl organizmas gali lengviau kovoti su įvairiais patogenais.
Ar įmanoma pakankamai gauti su maistu?
Vaistininkas R. Blynas sako, jog omega-3 riebalų rūgščių galime gauti valgydami žuvis – kuo jos riebesnės, tuo daugiau omega-3 jose yra. Kalbant apie kasdienį maistą, daugiausiai šių rūgščių galima rasti lašišoje, silkėje, ančiuviuose, menkėje, upėtakyje, tune, skumbrėje, sardinėje, kriliuose.
„Vis dėlto, tam, kad gautume mažiausią reikalingą omega-3 rūgščių kiekį, per savaitę turėtume suvalgyti beveik 300 gramų riebios žuvies. Iš pirmo žvilgsnio tai gali neatrodyti kaip sunkiai įgyvendinama užduotis, tačiau statistika rodo, jog žmonės retai ją įveikia. Žinoma, šiek tiek omega-3 rūgščių turi riešutai, chia sėklos, aliejai, žalios lapinės daržovės, tačiau ir jos mūsų valgiaraščiuose atsiranda ne taip dažnai. Būtent todėl vis daugiau žmonių atkreipia dėmesį į omega-3 riebalų rūgščių turinčius maisto papildus: išgrynintas formas ar žuvų taukus“, – įžvalgomis dalijasi R. Blynas ir pataria renkantis maisto papildus atkreipti dėmesį į tam tikras detales.
Kodėl svarbi žuvų rūšis?
Anot vaistininko, vienas svarbiausių rodiklių, įvertinant kiek naudingų omega-3 rūgščių gausime su maistu ar maisto papildais, yra pati žuvų rūšis. Pavyzdžiui, 100-ame gramų lašišos, sardinių ar ančiuvių gali būti apie 2000 mg omega-3.
„Vis dėlto, didėjant užterštumo rodikliams vandenynuose, kai kurie žmonės baiminasi dėl gyvsidabrio bei plastiko atliekų patekimo į laisvėje auginamas žuvis. Nors teršalų, kiekiai valgomose žuvyse yra išties labai maži ir aptinkami tikrai ne visur, pravartu žinoti, kad tokiu atveju – kuo mažesnė žuvis, tuo labiau tikėtina, kad joje bus mažiau gyvsidabrio ir kitų teršalų pėdsakų, tad produktas bus švaresnis, “, – patikina R. Blynas ir priduria, kad maisto papildų gamintojai užtikrina, kad žaliavoje nebūtų jokių teršalų likučių, o maisto papildų saugumas ir gamybos principai yra griežtai reglamentuojami.
Jis pažymi, kad nuo žuvies rūšies priklauso ir pačių omega-3 kokybė, kurios svarbiausias aspektas – EPR ir DHR (eikozapentaeno ir dokozaheksaeno) rūgščių kiekiai. Kiekvienos šių rūgščių per dieną turėtume gauti nuo 250 iki 500 mg.
Kaip ir kiek vartoti?
Vaistininkas R. Blynas patikina, kad nėra tinkamiausio paros laiko omega-3 riebiųjų rūgščių vartojimui. Pasak jo, jei vartojame maisto papildus, svarbiausia tai daryti valgio metu arba po jo, taip pat rekomenduojama, kad maiste būtų bent šiek tiek gerųjų riebalų, nes tai padės geriau pasisavinti naudingas medžiagas.
„Omega-3 maisto papildų dozavimas įprastai priklauso nuo individualios žmogaus sveikatos. Optimalus variantas suaugusiam žmogui – 1000 mg, tačiau kovojantiems su cholesterolio padidėjimu ar širdies sistemos ligomis gydytojai kartais rekomenduoja šią dozę didinti. Štai susiduriantiems su psichikos sveikatos iššūkiais, dažniausiai rekomenduojama dozė yra 2000 mg per parą. Geriausia aptarti savo situaciją su gydytoju ar vaistininku, kad būtų galima parinkti tinkamiausią maisto papildų formą ir dozę“, – sako vaistininkas.
Kalbant apie maisto papildų laikymo sąlygas, R. Blynas ragina omega-3 riebalų rūgščių preparatus laikyti sausoje, tamsioje vietoje, kambario temperatūroje. Atidarius skystų žuvų taukų ar skystų išgrynintų omega-3 papildų pakuotę, ją reikėtų laikyti šaldytuve ir suvartoti per 2–3 mėnesius, o kapsules – galima laikyti kambario temperatūroje ir suvartoti iki galiojimo termino pabaigos. Svarbu vengti saulės šviesos ir šilumos šaltinių, kad maisto papildai nepakeistų savo savybių.
