Šiauliai, atsižvelgiant į miestų proporcijas, jau trečius metus iš eilės yra sparčiausiai gyventojų skaičiumi augantis Lietuvos miestas, o prie to stipriai prisideda ir sporto kultūra. Tuo įsitikinęs Šiaulių meras Artūras Visockas, kuris sutiko pasidalinti savo mintimis apie vykstantį Šiaulių sporto renesansą.
„Šiaulių“ vyrų krepšinio klubas užfiksavo geriausią startą Lietuvos krepšinio lygoje (LKL) per 11 metų, o vasarį Šiaulių arena priims Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalinį etapą.
Tačiau tai – tik ledkalnio viršūnė, o esminiai sporto politikos darbai Šiauliuose prasidėjo prieš dešimtmetį.
„2015 m. visas Šiaulių sportas buvo išsidraskęs ir beišnykstantis. Krepšinis apskritai buvo nepavydėtinoje padėtyje – dar metai kiti ir jo būtų apskritai nelikę Lietuvos aukščiausioje lygoje“, – bendraudamas su ltu.basketball svetaine sako A. Visockas.
Šiandien Šiauliuose saulės užtenka krepšiniui, regbiui, futbolui, žolės rieduliui ir daugeliui kitų sporto šakų.
Kokie vadybiniai sprendimai padėjo Šiaulių sportui atgimti iš naujo? Iš ko reiktų perimti gerąsias sporto organizacijų valdymo praktikas? Apie tai ir dar daugiau kalbėjomės su Šiaulių miesto meru A. Visocku.
Artūrai, Šiaulių sportas išgyvena renesansą, o prie to svariai prisidedate ir jūs. Iš kur semiatės idėjų ir entuziazmo puoselėjant ir auginant Šiaulių sportą?
Viskas ateina iš mano vaikystės, kuomet pamilau sportą. Jis man padėjo pažinti save, supančią aplinką ir keliauti po pasaulį. Pamačius pasaulį tau atsiveria akys, kaip žmonės gali gyventi ir kaip sportas gali darniai įsikomponuoti į žmonių kasdienybę.
Dar 90-aisiais pamačiau, kaip sporto politiką konstruoja Skandinavijos šalys, todėl tapus meru, man buvo labai lengva pritaikyti pasaulyje sėkmingai veikiančius pavyzdžius ir Šiauliuose. Sportas yra bendroji mūsų gyvenimo kultūros dalis.
Kokių konkrečių veiksmų ėmėtės tapęs meru?
Reikėjo pradėti kažką daryti ir mes pradėjome. Dabar reprezentacinis „Šiaulių“ krepšinio klubas yra visiškai atskirai veikiantis juridinis vienetas, kuriame savo dalių miesto savivaldybė nebeturi. Taip pat yra su krepšinio akademija „Saulė“, kuri nėra biudžetinio sektoriaus dalis jau nuo 2014 m.
Kartu su dabartiniu asociacijos „Lietuvos krepšinis“ prezidentu Mindaugu Balčiūnu pirmieji Lietuvoje pradėjome iš biudžetinio sektoriaus pereiti prie viešųjų įstaigų ir asociacijų valdymo modelio. Tai buvo padaryta siekiant gauti daugiau veikimo galimybių ir gyvybės iš išorės. Tuomet į procesą gali įsijungti pati bendruomenė – tėvai, partneriai, privatus verslas ir visi krepšinio mėgėjai. Ir tai puikiausiai veikia, nes bendruomenę turi būti sujungta.
Dabar turime sporto gimnaziją, kurioje mokosi ir sportuoja vaikai iš viso Šiaulių regiono. Tai yra didelis postūmis mergaičių krepšiniui ir visai Lietuvos krepšinio sistemai. Turime privatų LKL klubą ir akademiją ir kartu nieko neturime biudžeto sektoriuje. Viskas yra „gyvybėje ir tikrume“, visos organizacijos finansuojamos sąžiningai ir vadovaujantis logika. Duodame galimybę organizacijomis turėti finansavimo šaltinius ne tik iš miesto savivaldybės, bet ir iš išorės.
Teko girdėti apie Šiaulių sporto organizacijų iniciatyvą, kuria siekiama pažaboti, o ilgainiui visiškai eliminuoti rusiškus keiksmažodžius. Ar galėtumėte apie tai papasakoti plačiau?
Labai smagu, kad organizacijos nori kurti tokią kultūrą. Organizacijų atstovai atėję į Šiaulių miesto tarybos salę pareiškė, kad juridiškai įsipareigojo nevartoti rusiškų keiksmažodžių. Iki pat šių dienų iš krepšininkų lūpų, deja, sklinda triaukščiai keiksmažodžiai, bet mes skatiname savo krepšininkus ir krepšininkes keiktis lietuviškai ir tai Šiauliuose vyksta iš tikrųjų. Tą įsipareigojo krepšinio, futbolo ir regbio klubai. Tai keičia visą Šiaulių kultūrą.
Esu pakankamai įžūlus reikalauti, kad sportininkas būtų pavyzdys. Jis turi būti pavyzdys vaikui, kuris eina paskui žinomą sportininką. Galiu pateikti 3×3 Europos čempiono Igno Vaitkaus pavyzdį, kuris puikiai bendrauja su gimnazijos moksleiviais – viskas artima, jauku ir apčiuopiama.
Šių gerųjų praktikų sėmėtės taip pat iš Skandinavijos šalių, ar iš kitų valstybių?
Pasaulis susijungia filosofijoje ir tai yra Stasio Šalkauskio filosofija. Tai yra pats stipriausias Lietuvos tarpukario filosofas ir šį vardą mes šiandien minime gerokai per mažai. Jis savo žemės sklypą padovanojo Šiaulių mokyklai. Kad geriau suprastumėte apie ką kalbu, galiu pasakyti, kad tarp S. Šalkauskio premijos laureatų yra tokie šviesūs protai kaip Valdas Adamkus, amžiną atilsį Leonidas Donskis, Vytautas Kernagis. S. Šalkauskis yra pasakęs ir užrašęs viską, ko reikia Lietuvai dar mažiausiai 300 metų į priekį. Mes viso to nežinome, bet pamažu pradedame žinoti.
Per Šiaulių gimtadienį šventiniame bėgime dalyvavo apie 8 000 žmonių, o bėgimo trasa vedė pro S. Šalkauskio mokyklą ir jo kapą. Taip jaunimas pamažu ir sužino, kur yra mūsų pagrindas ir kur mes judame. Šiauliai yra pasirinkę eiti ne į sustingimą, o į judesį.
Šiauliuose artėjantį vasarį vyks ir Karaliaus Mindaugo taurės (KMT) finalinis etapas. Kaip pavyko tai pasiekti?
Gauti teisę organizuoti pirmąjį KMT Šiaulių arenoje buvo sunku, bet įvykus renginiui, LKL vadovai nuoširdžiai pasakė, kad tai buvo geriausias KMT finalo ketvertas iki šiol. Dabar šis renginys vėl grįžta į Šiaulius ir jis vėl bus geriausias istorijoje. Šiauliuose yra tikra sporto energija, į kurią nėra lengva ateiti, bet mes į tai atėjome.
Visiems jūsų išvardintiems procesams sukurti ir palaikyti reikalinga komanda. Kokie žmonės labiausiai prisideda prie Šiaulių sporto renesanso?
Tokių žmonių yra tikrai daug. Šiaulių miesto garbės pilietis, Europos čempionas Antanas Sireika padarė tikrai didelę įtaką. Ilgametis sporto skyriaus vadovas Gintaras Jasiūnas iš pradžių galvojo, kad aš kalbu per daug romantiškai. Bet kai viskas pradėjo vykti iš tikrųjų, visiems tapo dirbti lengviau ir smagiau. Anksčiau techninio sporto Šiauliuose apskritai nebuvo, o dabar esame čempionai – kartingų trasa yra žinoma ir veikia tarptautiniu mastu. Labai norisi, kad ir krepšinis toliau plėtotųsi ir į mūsų miestą grįžtų LKL medaliai. Žinoma, tai yra procesas, bet manau mes jau šiais metais turėsime pakankamai gerą sezoną.
Labai norėčiau padėkoti privačiam verslui, kuris „Šiaulių“ klubą pasiėmė į savo globą. Žinoma, savivaldybė visada buvo ir bus klubo rėmėja, bet vien tik su savivaldybės finansavimu gerų rezultatų nepasieksi. Reikia gyvybės ir energijos. Kai atėjau dirbti, privataus verslo indėlis į Šiaulių sporto sudarė apie 50 tūkst. litų. Dabar verslas sportą remia 1,5 mln. eurų suma. Toks mentalinis posūkis gali įvykti tik tada, kai tiki sporto filosofija ir jo nauda visuomenei bei tam pačiam verslui.
Verslas suprato stebuklingą dalyką – jeigu tu sąžiningai dalyvauji visuomeniniame gyvenime, tavo įdėta parama grįš dvigubai. Atsižvelgiant į miestų proporcijas, Šiauliai jau trečius metus iš eilės yra labiausiai augantis Lietuvos miestas, o sportas prie to daug prisideda.
Šiauliai turi gilias regbio tradicijas, tačiau ar galima sakyti, kad būtent krepšinis yra Šiaulių sporto ambasadorius?
Kai atėjau dirbti, savivaldos parama krepšiniui siekė maždaug 150 tūkst. eurų. Vėliau šią sumą pakėlėme iki 600 tūkst., o dabar keliaujame į 800 tūkst. ribą. Aš jokiu būdu nenoriu nuvertinti kitų sporto šakų ir to nedarau, nes visos jos vertos pagarbos ir finansavimo. Bet krepšinis sutelkia daugiausiai dėmesio – „Šiaulių“ rungtynes per televiziją gali pamatyti šimtai tūkstančių žmonių. Mes galime jiems rodyti su Šiaulių miestu susijusias reklamas, toliau auginti savo reputaciją.
Kaip manote, ko Lietuvos sportui ir konkrečiai krepšiniui šiandien reikia labiausiai?
Geros energijos. Tokios akimirkos, kai po Eurolygos rungtynių apsikabina Kauno „Žalgirio“ treneris Tomas Masiulis ir Stambulo Fenerbahče“ treneris Šarūnas Jasikevičius, sukuria labai daug geros energijos aplink visą Lietuvos sportą. Per tokią energiją ir per tokią emociją mes galime sugrįžti į vienybę, kuri Lietuvai šiandien yra ypač svarbi.
Kai T. Masiulis su Š. Jasikevičiumi po rungtynių vyriškai apsikabino, jie kalbėjo apie savo buvusį trenerį Feliksą Mitkevičių. Tokios akimirkos suspaudžia ir kartu suvilgo širdį. Treneriai, dirbantys su vaikais, yra mūsų auksas ir deimantai. Juos reikia matyti ir vertinti, o jie per pinigų kalnus dažniausiai nesimato ir tai yra labai neteisinga.
Visada sakau, kad Nemunas susideda iš mažų upelių. Jeigu jų nebus, nebus Nemuno. Jeigu nebūtų trenerių, kurie mums užaugintų krepšininkų, nebūtų nei „Žalgirio“, nei Lietuvos rinktinės. Labai norisi išryškinti mūsų trenerius, nes jis yra mūsų pagrindų pagrindas.
Užsiminėte apie keiksmažodžių kultūrą ir būtinybę ją keisti. Treneriai, žinoma, taip pat turi prie to prisidėti, tiesa?
Žinoma, to tikiuosi iš visų, o ypač aukšto lygio sportininkų ir trenerių. Tarkime, „Šiaulių“ treneris Darius Songaila yra sektinas pavyzdys tiek jauniems krepšininkams, tiek treneriams. D. Songailai tai taip pat yra naujiena, nes jis atėjo į visai kitą kultūrą nei tikėjosi. Kiek žinau, jokioje kitoje Lietuvos sporto organizacijoje nėra reikalavimo nesikeikti, tik Šiauliuose. Viešoje erdvėje jokiais būdais negalima į pyktį atsakyti pykčiu ir „špilkuotis“ tais piktais žodžiais. Pyktis ir neapykanta daro nepaprastai didelę žalą ir mums to tikrai nereikia.
Ar galėtumėte paaiškinti, kaip kontroliuojate rusiškų keiksmažodžių vartojimą ir jų mažinimą?
Galiu pateikti pavyzdį, kaip tai veikia „Šiaulių“ krepšinio klube. Kadangi visos LKL rungtynės yra filmuojamos, tuos keiksmažodžius ganėtinai lengva atsekti. Po tokių atvejų su žaidėjais yra sėdama ir kalbama. Klubo vadovas Irmantas Kukulskis su treneriais pasikviečia žaidėją ir kalbasi apie tai. Apie tai esame sukūrę ir mokamųjų vaizdo reportažų, kuriuos galima rasti viešoje erdvėje. Norime parodyti, kad mums netinka nei rusiški, nei angliški keiksmažodžiai.
Ne maža dalis LKL klubų turi mažesnių ar didesnių skolų, o kokia padėtis „Šiauliuose“?
Situacija yra pakankamai sveika. Mes demonstruojame visišką pasitikėjimą privačiu verslu, tačiau kartu sakome, kad jeigu prisidarysite skolų, jas mokėti teks jums. Tai yra tarpusavio pasitikėjimas ir atsakomybė.
Dabar Šiaulių sportas yra pastatytas ant teisingų bėgių. Kaip užtikrinti to tęstinumą?
Dabar sistema jau veikia pati iš savęs ir nelaukia nurodymų iš viršaus. Mano palinkėjimas toks. Kad organizacijos turėtų ambicijų ir kompetencijų auginti save pačios. Organizacijos turi matyti savo vaidmenį tiek trumpalaikėje, tiek ilgalaikėje perspektyvoje. Svarbu žinoti, kaip tu nori gyventi artimiausią mėnesį, 1–3 metus, bet lygiai taip pat svarbu turėti viziją, kur organizacija turėtų būti ir kaip galėtų atrodyti po 20 metų.
Vakarų valstybių klubai turi šimtametes istorijas ir sportą mato kaip holistinio pasaulio dalį. Reikia bendros krypties ir vienijančios idėjos. Šiuo atveju akivaizdu, kad vienijanti idėja yra miestas arba visos Lietuvos gyvenimas ir savo filosofijos išpildymas. Filosofija yra vertybių sistema. Kai tu atstovauji konkrečioms vertybėms, tau aikštėje seksis daug geriau.
Jeigu žmogus neturi energijos, jis būna nelaimingas. Ir atvirkščiai, jeigu žmogui pavyksta susikurti energijos, jo pasaulis pasidaro visai kitokių spalvų – sportas tam ir skirtas. Sportas sukuria energiją, su kuria tau šitoje žemėje gyventi yra daug lengviau.
ltu.basketball
