Marytė Marcinkevičiūtė
Didele švente mėgėjiško sporto entuziastams Palangoje tapo Lietuvos seniūnijų sporto žaidynių finalinės varžybos, kuriose dalyvavo apie 1200 fizinio aktyvumo puoselėtojų.
Visą dieną Palangos centrinis stadionas ir Palangos arena buvo pilna sportininkų, atstovavusių 42 savivaldybėms.
Žaidynių programoje buvo didelis sporto šakų pasirinkimas: futbolas, krepšinis 3×3, tinklinis (ant smėlio ir vejos), šachmatai, šaškės, stalo tenisas, smiginis, virvės traukimas.
Seniūnijų žaidynės – Nacionalinės fizinio aktyvumo programos renginių dalis, programa skirta masiniams fizinio aktyvumo renginiams organizuoti ir yra bendrai finansuojama Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra.
Renginio pagrindinis organizatorius ir projekto vykdytojas – kūno kultūrą ir sportą bei sveiką gyvenseną propaguojanti Lietuvos sporto draugija „Žalgiris“ kartu su miestų ir rajonų savivaldybėmis.
Didžiausias mėgėjiško sporto renginys Lietuvoje
Lietuvos seniūnijų žaidynės – didžiausias mėgėjiško sporto renginys šalyje, vykęs trimis etapais.
Jos startavo balandžio mėnesį pirmo etapo varžybomis, kuriose jėgas išbandė daugiau kai 10 tūkst. miestų savivaldybių ir rajonų sportininkų.
Antrojo etapo varžybose Alytuje, Telšiuose, Utenoje, Kupiškyje, Radviliškyje, Marijampolėje, Jonavoje, Gargžduose, Jurbarke ir Šalčininkuose varžėsi apie 3 tūkst. dalyvių.
Pačios stipriausios komandos ir sportininkai, atstovavę 42 savivaldybėms, suvažiavo į Palangą, kur vyko finalinės kovos dėl žaidynių apdovanojimų.
Lydimi Kretingos meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestro „Vijūnas“ (vadovas – Alvydas Bružas), dalyviai Palangos centriniame stadione išsirikiavo iškilmingam renginio atidarymui.
Lietuvos himną atliko Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Iveta Kalkauskaitė-Majauskienė, kartu su ja giedojo ir žaidynių dalyviai.
Iškilmingame žaidynių atidaryme dalyvavo Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentas Tamulis, Palangos miesto savivaldybės vicemeras Rimantas Mikalkėnas, Lietuvos sporto draugijos „Žalgiris“ prezidentas Algis Bronislavas Vasiliauskas, Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ vykdančioji direktorė Germantė Bartkutė.
Renginio dalyviams kvapą gniaužiantį pasirodymą atliko jėgos akrobatas ir gatvės gimnastas, keturių Gunnesso ir Lietuvos penkių rekordų autorius, „Lietuvos talentų“ superfinalo dalyvis, Kaune gyvenantis 30-metis Marius Praniauskas.
Seniūnijų sporto žaidynės atgavo gyvastį
Sportininkus sveikinęs ŠMSM viceministras G. Grybauskas dėkojo švietimo ir sporto skyrių darbuotojams, kurie subūrė tokią didžiulę masę žmonių iš visos Lietuvos.
„Man ypatingai džiugu, kad sugrįžo Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės, kurios nebevyko kelerius metus. Dabar savivaldybėms jos vėl tapo svarbios.
Jūs esate savo miestų ir rajonų savivaldybių ambasadoriai, šios žaidynės – tai tikra šventė bendruomeniškumui, judėjimui ir sveikam gyvenimo būdui.
Lauksime jūsų ir kitąmet nuo pačio pirmojo žaidynių etapo“, – kalbėjo G. Grybauskas.
Kėdainių rajono savivaldybės meras V. Tamulis džiaugėsi gausiu sportininkų būriu ir savo kraštiečiams linkėjo laimėti kuo daugiau prizinių vietų, nes pats atvyko jų palaikyti.
Palangos miesto savivaldybės vicemeras R. Mikalkėnas sveikino visus, atvykusius prie Baltijos jūros į jau rudenėjančią Palangą.
„Šiandien jūs ne tik sportuosite, bet kartu ir pabendrausite, pasikalbėsite tarpusavyje, sužinosite kažko naujo, kas jums padės ateityje.
Linkiu smagiai pasportuoti, pabendrauti ir su smagiais įspūdžiais, gera nuotaika grįžti į namus, kad galėtume gerai ir sklandžiai dirbti“, – kalbėjo Palangos vicemeras.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, kuris šachmatų varžybose atstovavo Alytaus Vidzgirio mikrorajonui, irgi džiaugėsi, kad atgimė seniūnijų žaidynės bei tikisi, jog jos dar labiau suklestės.
„Žaidynės subūrė mus visus ir nesvarbu, kiek mums metų: 25, 55 ar daugiau.
Tas noras sportuoti, būti kartu ir atstovauti savo bendruomenei yra labai svarbus“, – sveikindamas šventės dalyvius akcentavo J. Sabatauskas.
Oficialiai Lietuvos seniūnijų finalines varžybas atidarė LSD „Žalgiris“ prezidentas A.B.Vasiliauskas, daugiausia kurio pastangų dėka vyksta šis renginys.
„Štai ir sulaukėme savo veiklos finalinės dalies. Nuo pavasario iki rudens jūs kovojote sporto aikštynuose, aikštelėse, prie teniso stalų.
Palangoje susirinko patys geriausieji, stipriausieji. Smagu akcentuoti, kad seniūnijų žaidynės – pačios masiškiausios varžybos Lietuvoje – atgavo savo gyvastį.
Ir tai – dėka jūsų veiklos, dėka organizatorių, teisėjų, programos vykdytojų. Tai džiugina ir suteikia viltį, kad valstybė, Vyriausybė, seniūnijos, miestų vadovai, ministerijos darbuotojai ir toliau puoselės ir globos šį renginį“, – kalbėjo A. B. Vasiliauskas, kuris paskelbė žaidynių finalinį etapą atidarytu ir sportininkams linkėjo gražios kovos bei puikių rezultatų, o varžybų teisėjams – sklandaus darbo.
„Jei mūsų virvės traukikai nelaimės medalių, į namus eis pėsčiomis“
Šiaulių rajono sporto mokyklos metodininkas suaugusiųjų sportui Romualdas Juodis, atsakingas už šio rajono komandas, atvykusias į finalines varžybas, ypač laukė seniūnijų žaidynių ir neabejojo, kad jos kada nors sugrįš į jų gyvenimą.
„Jos suburia mylinčius sportą žmones, kurie nėra profesionalai, bet mėgėjiškai sportuoja ir rūpinasi savo sveikata.
Žaidynės buria seniūnijas, žmonės turi galimybę pabendrauti, parodyti savo sugebėjimus. Tai – savotiški sporto atlaidai, kuriems nėra abejingų.
Į finalines varžybas buvo labai sunku patekti. Zoninėse varžybose Radviliškyje dalyvavo 9 mūsų komandos, tačiau į finalines varžybas pateko tik mūsų Kairių seniūnijos vyrų krepšinio komanda, Šakynos seniūnijos tinklininkės, Kužių seniūnijos tinklininkai bei Kuršėnų miesto seniūnijos virvės traukikai.
Varžovų pranašumą turėjo pripažinti mūsų stalo teniso, smiginio, futbolo ir moterų krepšinio komandos, kurios zoninėse varžybose nepateko tarp trijų stipriausių.
Didžiausios sėkmės tikiuosi iš virvės traukikų. Jeigu jie nelaimės medalių, tai į Kuršėnus turės eiti pėsčiomis.
Kuršėnuose virvės traukimas – ypatingai populiari sporto šaka, tai Lietuvos virvės traukimo sostinė.
Kuršėniškiai rimtai treniruojasi, todėl ir vieną už kitą gražesnes pergales pasiekia“, – pasakojo R. Juodis.
Kuršėniškiams į namus nereikėjo eiti pėsčiomis. Tarp 18 komandų jų virvės traukimo ekipa buvo stipriausia.
Įpusėjus kovoms, kuršėniškių treneris ir varžybų vyr. teisėjas Antanas Gricius teigė, kad meistriškumu labiausiai išsiskiria Kretingos rajono Kartenos seniūnijos, Klaipėdos rajono Gargždų seniūnijos, Telšių rajono Upynos seniūnijos ir jų komandos. Tarp jų visada vyksta principinės dvikovos.
„Lyginant su praėjusiais metais, mūsų komandoje, kuriai atstovauja „Kristalo“ sporto klubo stipruoliai, teliko du sportininkai.
Tris-keturis mūsų lengvasvorius pakeitė sunkesnio svorio sportininkai, sveriantys daugiau nei po 100 kg.
Pasimokę iš praėjusi sezono klaidų, šiemet mūsų tikslas buvo nugalėti ir mums tai pavyko padaryti.
Antruosius prizininkus gargždiečius įveikėme 2:0. Varžovai daug jėgų atidavė kovodami su Kartenos virvės traukikais ir mums rimtai nepasipriešino.
Treti liko telšiečiai, kurių dauguma atvažiuoja pas mus į Kuršėnus pasitreniruoti. Jų komandoje virvę traukė ir Kęstutis Venckus su savo sūnumi.
Žaidynės labai patiko. Dalyvavo daug komandų, kurios visos norėjo nugalėti. Buvo daug entuziazmo, teigiamų emocijų. Super!“, – džiaugėsi A. Gricius.
Telšių rajono savivaldybės Upynos seniūnijos vadovas Donatas Želvys, beje, dalyvavęs seniūnų trikovės varžybose, ypač džiaugėsi savo vyrų pelnytais bronzos medaliais: „Labai džiaugiuosi, kad Upyna yra visada pasiruošusi pergalėmis, kad mūsų seniūnijoje auga tokie stiprūs vyrai ir kad turi tokius nuostabius rėmėjus bei Kuršėnų „Kristalo“ trenerius“.
Prie stalo – ir Lietuvos stalo teniso legenda
Stalo teniso varžybose dėl apdovanojimų kovojo 18 komandų, turnyras vyko dvejų minusų sistema, išaiškinant visas vietas.
Kovota Palangos arenoje, iš Rietavo buvo atsivežta 16 stalų. Varžybos užsitęsė ilgiausiai, tik 19 val. paaiškėjo nugalėtojai ir prizininkai.
Kiekvieną komandą sudarė du vyrai ir viena moteris, buvo žaidžiama iki trijų laimėtų partijų.
Varžybų vyr. teisėjas, tarptautinės kategorijos arbitras vilnietis Gediminas Gataveckas favoritais įvardijo Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniūnijos ir Utenos rajono savivaldybės Užpalių seniūnijos komandas.
Ir neapsiriko. Jos abi surėmė raketes dėl pirmosios vietos. 3:1 nugalėjo vilniečiai, kurių komandoje žaidė Pasaulio lietuvių sporto žaidynių vyrų dvejeto čempionai Edvardas Uzialo ir Saulius Urvikis bei Raminta Tervydytė.
Treti – Mažeikių rajono savivaldybės Mažeikių seniūnijos sportininkai.
Stalo teniso varžybose kovojo ir 80-metis druskininkietis Stasys Rimeikis, kuris savo komandą ištempė į penktą vietą, taip pat tituluočiausia Lietuvos seniūnijų sportininkė – Sidnėjaus olimpinių žaidynių dalyvė, triskart Europos čempionatų dvejetų bronzinė prizininkė, 30 kartų Lietuvos čempionė (1979-2006), 59-erių Jolanta Prūsienė.
Įžymioji sportininkė dabar – Vakarų stalo teniso akademijos trenerė-administratorė, ji didelį skiria ir tiems, kurie nori išmokti žaisti.
„Subūriau sekmadienines suaugusiųjų grupes, vyresnio amžiaus žmones pakėliau nuo sofų ir, užuot sekmadieniais žiūrėję televizorių, jie dabar stiprina savo sveikatą, žaisdami stalo tenisą.
Džiaugiuosi, kad žmonės nori sportuoti, kad stalo tenisas tampa vis populiaresnis tarp įvairaus amžiaus žmonių“, – sakė J. Prūsienė.
Ji stebėjosi, kad seniūnijų žaidynių finalinėse varžybose matė tiek daug gerai žaidžiančių sportininkų, tačiau jai, kairiarankei, varžybose nedalyvavusiai jau daug metų ir tik per treniruotes su vaikais būdant sparingo partnere, varžovės nesugebėjo rimčiau pasipriešinti.
Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijos komandai J. Prūsienė padėjo užimti devintą vietą.
„Nuo ankstesnių laikų turiu stuburo problemų, negaliu daryti staigių judesių, reikia saugotis, bet padėti komandai negalėjau atsisakyti, nes stalo tenisas – mano kraujyje.
Mūsų žaidėjai, kurie yra vyresnio amžiaus, mėgėjiškai treniruojasi Vakarų stalo teniso akademijoje.
Vienas jų – Aidas Galkus, kuris yra įkūręs savo įmonę „Augalų galia“, reguliariai lanko treniruotes, o kiti sportuoja pagal galimybes.
Žaidynėse norėtume patekti tarp pajėgiausių aštuonių komandų, bet tai, ką matau, bus sudėtinga“, – sakė stalo teniso legenda, kurios siekis beveik išsipildė – Klaipėdos rajono savivaldybės seniūnijos komanda buvo devinta.
Įkvėpti rajono mero
Didelis sporto entuziastas Kėdainių rajono savivaldybės meras V. Tamulis ne veltui atvažiavo į Palangą – po zoninių varžybų Jonavoje teisę dalyvauti finaliniame etape iškovojo net 10 jų komandų, iš viso 49 sportininkai. Nepasisekė tik šachmatininkams, kurie liko namuose, o virvės traukimo komandos jie neturėjo.
Vilkėdamas striukę su užrašu „Kėdainai“, rajono savivaldybės meras stengėsi pamatyti visų sporto šakų varžybas, kur tik rungėsi kėdainiečiai, mobiliuoju telefonu fotografavo jų kovas.
„Antrą kadenciją mūsų rajonui vadovaujantį aktyvųjį merą nebuvo sunku prisikalbinti atvykti į finalines varžybas.
Be jo mūsų sportui būtų sunku. Jis yra didelis fizinio aktyvumo puoselėtojas, dalyvauja įvairiuose mūsų žygiuose, lankosi varžybose, šoka ir dainuoja.
Įkvėpti mero, mūsų komandos žaidynėse pasirodė šauniai. Puikią šachmatų komandą subūrė FIDE meistras ir treneris Laimutis Šolys, kurio auklėtiniai dabar tapo žaidynių vicečempionais, o seniūnų trikovės varžybas moterų grupėje laimėjo Reda Lukošienė“, – džiaugėsi Kėdainių sporto centro specialistas, delegacijos vadovas Gediminas Misius.
Ir favoritams sunku nugalėti
Net 13 vyrų ir 7 moterys dalyvavo seniūnų trikovės varžybose, kuriose galėjo varžytis seniūnai, jų pavaduotojai ar mikrorajonų vadovai.
Sportininkams reikėjo dalyvauti smiginio, baudų ir pasagos mėtymo varžybose.
Buvo tikimasi, kad nugalėtoju taps dukart seniūnijų varžybų laimėtojas, 12 metų vadovavęs Pagėgių savivaldybės Pagėgių seniūnijai, o dabar Pagėgių savivaldybės tarybos narys atsakingas už sportą Dainius Maciukevičius.
Į finalines varžybas po pasirodymo Jurbarko zonoje taip pat pateko ir Pagėgių tinklininkės, krepšininkai bei smiginio entuziastai, tarp kurių buvo ir D. Maciukevičiaus žmona Rolanda Maciukevičienė, Pagėgių pasienio rinktinės viešųjų pirkimų skyriaus vyresnioji specialistė.
Tačiau seniūnų varžybose favoritui netikėtai pirštinę metė Ignalinos rajono savivaldybės Ignalinos seniūnijos sportininkams vadovavęs rajono Švietimo ir sporto paslaugų centro krepšinio treneris Gintaras Gruodis, kuris tapo nugalėtoju.
„Kaip bebūtų keista, bet man geriausiai sekėsi ne baudas mėtyti, kai iš 10 pataikiau keturias, o žaisti smiginį: trijose serijose metant po tris strėlytes pelniau 177 taškus.
Finalinėse varžybose buvau ne vienintelis ignalinietis, dar dalyvavo mūsų vaikinų tinklinio ir smiginio komandos, tačiau jos medalių neiškovojo“, – įspūdžiais pasidalijo G. Gruodis.
Antrą vietą užėmęs D. Maciukevičius nebuvo nusiminęs pasirodymu ir prakalbo apie savo bei žmonos Rolandos bei buvusio VSAT pareigūno Gintauto Šarausko įsteigto paplūdimio tinklinio klubo „100 metų – ne riba“ – tikrą jėgos ir galingo sportinio azarto bei bendruomeniškumo užtaisą.
„Kasmet rengiame kelių turų paplūdimio turnyrus gražiose sodybose prie ežerų, o baigiamosios kovos visada vyksta Pagėgiuose.
Juose gali dalyvauti komandos iš visos Lietuvos, kurių abiejų žaidėjų amžiaus suma – 100 ar daugiau metų.
Šiemetinis mūsų turnyras buvo jau dešimtasis. Turime užregistravę kelis oficialius rekordus. Tarkime, dviejų žaidėjų amžius – 147 metai, fiksuojame ir sunkiausias, aukščiausias, seniausias poras aikštelėje ir pan.
Mus svarbūs ne tik rezultatai, bet ir pasibuvimas, pabendravimas, vakaronės“, – įspūdžiais pasidalijo seniūnų varžybų vicečempionas.
Moterų grupėje nugalėtoja Kėdainių rajono savivaldybės Surviliškio seniūnė Reda Lukošienė.
Seniūnijų žaidynės – veiksminga priemonė stiprinti vietos bendruomenes
Apibendrindamas Lietuvos seniūnijų žaidynių finalines varžybas A.B.Vasiliauskas liko patenkintas dalyvių gausa, atkakliomis kovomis, gražia komandų bendryste per varžybas ir po jų.
„Seniūnijų žaidynės – tai ne tik sporto varžybos, bet ir veiksminga priemonė stiprinti vietos bendruomenes.
Jos skatina gyventojus aktyviai judėti. Žaidynių dalyviai pajuto ne tik sportinį azartą, bet ir jausmą, jog jie priklauso kažkam didesniam – savo bendruomenei.
Seniūnijų žaidynės gimė prieš gerus 15 metų ir buvo rengiamos reguliariai, buvo Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ vienos renginių.
Prasidėjus sporto reformai jau po vienerių metų pokyčiai apgesino mūsų entuziazmą. Iš sporto įstatymo buvo išbrauktas žodis „Renginiai“.
Kažkas sugalvojo, jog fizinis aktyvumas – tai vos ne rytinės mankštos lygis. Pinigų buvo skirta pakankamai daug, todėl tada buvo sugalvota nauja finansavimo tvarka – skelbti viešus konkursus, pažymint, kad sporto pinigai tai – visos Lietuvos pinigai.
Tuo metu buvo padaryta didžiausia žala, kai sporto politikos grupės iniciatyva fizinis aktyvumas buvo suprantamas, kaip pasirengimo aukšto meistriškumo varžyboms etapas. Tačiau koks tas didysis meistriškumas be masiškumo.
Ir dar blogiau, kai buvo nurodyta, jog finansavimas per projektus yra vienkartinis reiškinys. Pateiki projektą, o kitąmet jo kartoti jau negali.
Kai ši mintis tapo praktika, nuo to laiko prasidėjo nevyriausybinių sporto organizacijų naikinimas.
Pradėjo nykti sporto klubai, kurie kelias dešimtis metų buvo puoselėjami, jiems buvo išmuštas pagrindas veikti.
Finansavimo nėra, veiklos nėra. Išsilaikė tik tie klubai, kurie dar gavo paramą iš savivaldos ar rėmėjų.
Pinigų vis mažėjo ir fiziniam aktyvumui. Nesuprantant fizinio aktyvumo reikšmės, plėtros dinamikos, žmonės, kurie niekada gyvenime nebuvo pravėrę sporto salės durų, pradėjo formuoti mūsų sporto veiklos programą. Buvo didžiausia nesąmonė.
Todėl labai džiaugiamės, kad pagaliau sporto renginiai vėl grįžo į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, atsakingų už sportą žmonių galvas, kad mūsų sporto veiklos žemėlapyje vėl atsirado Lietuvos seniūnijų sporto žaidynės.
Viskas stojasi į savo vietas, tačiau kas ryšis atkurti ir kompensuoti tą žalą, kai daugelyje rajonų klubų jau nebėra, jie panaikino savo veiklą.
Per ankstesnį seniūnijų žaidynių laikotarpį dalyvavo 56 savivaldybės iš 60, tai dabar – 42.
Dingo fizinės kūno kultūros veikla ir supratimas Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje. Susidarė įspūdis, kad Palangoje vyko rajonų seniūnijų žaidynės.
Maloni išimtis – geras Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniūnijos pasirodymas, jų komandos laimėjo šachmatų ir stalo teniso varžybas.
Norisi padėkoti toms miestų ir rajonų savivaldybėms, kurios apsiėmė surengti žaidynių antro etapo – zonines varžybas“, – žaidynes apibendrino A.B.Vasiliauskas.
Nugalėtojų pakyla
Šaškių varžybas (22 komandos) laimėjo Klaipėdos miesto Smiltelės seniūnaitija, šachmatų (19 komandų) – Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniūnija, smiginio (25 komandos) – Šakių rajono savivaldybės Lukšių seniūnija, futbolo 6×6 (dalyvavo 16 komandų) – Kauno rajono savivaldybės Domeikavos seniūnija, moterų krepšinio 3×3 (18 + grupė, žaidė 12 komandų) – Alytaus miesto Putinų mikrorajonas, vyrų krepšinio 3×3 (18-39 m. grupė, žaidė 23 komandos) – Klaipėdos miesto Smiltelės seniūnaitija, vyrų krepšinio 3×3 (40+ grupė, žaidė 18 komandų) – Alytaus miesto Vidzgirio mikrorajonas, moterų tinklinio 3×3 (16 komandų) – Vilniaus rajono savivaldybės Avižienių seniūnija), vyrų (25 komandos) – Telšių rajono savivaldybės Telšių seniūnija.
Lietuvos seniūnijų žaidynės yra bendrai finansuojamos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra. Programos numeris: NSA-FA-PRO-SRO-2024-0004
