2002, 2013, 2017 ir 2025 metai – Lietuvoje jau ketvirtą kartą varžėsi geriausi viso pasaulio jaunieji irkluotojai. Visgi prieš kiek daugiau nei savaitę Trakuose finišavęs pasaulio jaunių (iki 19 metų) čempionatas ryškų pėdsaką ilgam paliks ne tik mūsų šalies irklavimo, bet ir viso „World Rowing“ istorijoje.
„Atsiliepimai tik patys geriausi“, – bendraudamas su LIF.lt džiaugėsi Lietuvos irklavimo federacijos (LIF) prezidentas Mindaugas Griškonis.
Rugpjūčio 6-10 dienomis Galvės ežere varžėsi daugiau nei 600 jaunųjų irkluotojų iš net 46 pasaulio valstybių. Tai – ne tik didžiausios Lietuvoje rengtos irklavimo varžybos, bet ir trečias pagal masiškumą renginys per visą pasaulio jaunių irklavimo čempionatų istoriją.
Lietuvai jame taip pat atstovavo rekordinis sportininkų skaičius – net 26. Aukščiausias vietas pirmenybėse užėmė vienvietininkė Gabija Stankevičiūtė bei pavienę dvivietę valtį irkluojančios Aušra Kavaliauskaitė ir Gabija Stašaitytė – abi įgulos A finale finišavo penktos.
Nusileidus pirmenybių uždangai apie pasiruošimą, iššūkius, atsiliepimus, rezultatus ir ateities planus kalbėjomės su LIF prezidentu M. Griškoniu.
– Jau praėjo šiek tiek laiko po pasaulio jaunių iki 19 metų irklavimo čempionato. Ar jau susidėliojo mintys? Ar jau suprantate, kokį didelį darbą nuveikėte?
– Darbas buvo nuveiktas tikrai didelis, nes gavome labai daug gerų atsiliepimų tiek iš Tarptautinės irklavimo federacijos, tiek iš kitų pasaulio šalių federacijų, todėl esame patenkinti. Atsiliepimai tik patys geriausi, tad labai tuo džiaugiamės.
– O ką dalindami komplimentus konkrečiai išskyrė renginio dalyviai ir svečiai?
– Kad viskas padaryta ne tik kaip turi būti, bet net ir geriau. Mes labai stengiamės, kad nebūtų jokių nesusipratimų, jokių klaidų, buvome pasiruošę visiems nenumatytiems atvejams. Mane asmeniškai labai nustebino Pietų Afrikos Respublikos irklavimo federacijos prezidentas, kuris priėjęs pasakė, kad yra sužavėtas Trakais, sužavėtas Vilniumi. Jis pasakojo, kaip nukeliavo į Vilnių, bendravo su vietiniais ir kad jį nustebino, kaip visi puikiai kalba angliškai, žino ir moka Lietuvos istoriją. Šiuo čempionatu buvo patenkinti ir komplimentus dalino ne tik mūsų artimi užsieniečiai latviai ar estai, bet būtent tų tolimų šalių atstovai – PAR, JAV, Australijos. Tiek sportininkai, tiek federacijų atstovai buvo sužavėti Trakais, miesto gamta, irklavimo kanalu ir gerais lietuvių žmonėmis.
– Prieš čempionatą minėjote, kad tai – šventė ne tik Trakams, bet ir visai Lietuvai. Kuo šios pirmenybės buvo svarbios mūsų valstybei?
– Visų pirma, tai apie Lietuvą sužinojo daug žmonių, kurie galbūt net nežino, kur yra Europa (juokiasi). Dabar jie ne tik žino, kur yra Lietuva, bet ir žino, kokia nuostabi yra Lietuvos gamta, kokie geri žmonės. Be to, tai ir pridėtinė vertė šaliai – į čempionatą atvyko sportininkų šeimų nariai, palaikymo komandos, sirgaliai – jie paliko daug pinigų mūsų šalyje. Tad nauda Lietuvai ir finansinė, ir žinomumo prasme.
– Pasaulio U19 čempionatas Lietuvoje buvo vienintelis „World Rowing“ renginys, kuriame nebuvo neutralių atletų. Kaip pavyko tai įgyvendinti?
– Buvo nueitas labai ilgas ir sunkus kelias, nes mes labai ilgai nežinojome, ar jų tikrai nebus. Bet taip, po ilgų derybų mes buvome gavę žodinį patvirtinimą iš Tarptautinės irklavimo federacijos, nes paaiškinome, kad tai ne tik mūsų federacijos, o ir visos valstybės pozicija. Labai džiaugiamės, kad sugebėjome juos įtikinti.
– O kas leido juos įtikinti? Net kaimyninėje Lenkijoje vykusiame pasaulio U23 čempionate startavo neutralūs atletai, bet kodėl būtent Lietuvai buvo padaryta išimtis?
– Yra labai didelis pliusas, kad turime artimą kontaktą su Tarptautinės irklavimo federacijos vadovybe. Iš pradžių bandėme bendrauti ir prašyti gražiuoju, tačiau pajutę, kad gali diplomatiniu keliu ir nepavykti pasiekti tikslo, ėjome ir į kraštutinumus – buvome užsiminę, kad atšauksime ir neorganizuosime čempionato, jeigu jame dalyvaus nepageidaujamų valstybių atstovai. Tarptautinės irklavimo federacijos būstinė yra Šveicarijoje, o ten požiūris į karą yra visai kitoks nei Lietuvoje, bet atvykę į Lietuvą jie suprato, kodėl mes taip įnirtingai kovojome, kad neutralių atletų Trakuose nebūtų.
– Prieš čempionatą Trakuose žiniasklaidoje buvo eskaluojama daug neigiamų temų Lietuvos irklavimo federacijos atžvilgiu. Kaip jūs, ruošdamiesi tokio mąsto renginiui, reagavote į visus nemalonius aplinkos trikdžius?
– Pavydžių žmonių yra visur. Galbūt tik gaila, kad tie žmonės, kurie bandė sugadinti šventę, yra iš Lietuvos irklavimo bendruomenės rato. Bet nors ir pavyduolių buvo, čempionatas pavyko labai gražus, labai geras, ir mes tuo labai džiaugiamės.
– Pirmenybėse turėjome net 26 Lietuvos sportininkus, kurie gavo galimybę varžytis su geriausiais pasaulio bendraamžiais. Kuo ši patirtis jiems svarbi žvelgiant į ateitį?
– Mes labai džiaugiamės mūsų sportininkų pasirodymu pasaulio jaunių čempionate Trakuose. Į A finalus prasibrovė dvi įgulos – mūsų manymu, tai yra labai geras rezultatas. Pavienės dvivietės įgulos narės yra labai jaunos – jos dar dvejus metus galės varžytis jaunių amžiaus grupėje, tad perspektyvų yra labai daug. Mano pirmasis pasaulio čempionatas, kuomet aš buvau tik 16-metis, prieš 23-ejus metus taip pat vyko Trakuose. Būtent ten prasidėjo mano karjera, tas startas man davė didelį stimulą ateities pasiekimams. O ir šiemet mūsų jaunieji sportininkai gavo motyvacijos, išbandė savo jėgas su geriausiais pasaulyje, tad labai tikiuosi, kad iš šio didelio būrio išaugs ne vienas olimpinių žaidynių dalyvis ar net prizininkas.
– Jūsų akimis, kuo šis čempionatas Trakuose buvo išskirtinis, lyginant su kitomis jaunių ir jaunimo pirmenybėmis?
– Visų pirma, pagal masiškumą tai buvo trečias pasaulio jaunių irklavimo čempionatas istorijoje. Antra, Trakai gali pasigirti unikaliu vandens telkiniu – irklavimo trasa išsidėsčiusi natūralioje gamtos aplinkoje. Daugumoje pasaulio vietų yra iškasti dirbtiniai kanalai, kurie yra taisyklingos stačiakampio formos, šonai išpilti asfaltu ir viskas yra negyva, o čia – viskas natūralu. Per savo ilgą irklavimo karjerą visame pasaulyje esu matęs tik du panašius irklavimo kanalus – Bledo kanalas Slovėnijoje ir Karapiro ežeras Naujoje Zelandijoje. Būtent tai ir sužavėjo visus čempionato Trakuose dalyvius, nes kai per transliaciją pakeldavo droną ir matydavosi Trakų vaizdai – tikrai tai paperka.
– Kalbame apie aukštai pakeltą kartelę. O kada pirmenybės vėl sugrįš į Trakus?
– Kol kas apie tai negalvojame, nes reikia, kad viskas ramiai susigulėtų. Galbūt ateityje, jeigu Lietuva bus pasiruošusi… Nes viskas priklauso ne tik nuo mūsų federacijos, bet ir nuo valstybės požiūrio. Jeigu valstybė norėtų, manau, kad kitą pasaulio jaunių ar jaunimo, ar net Europos suaugusiųjų čempionatą labai nesunkiai gautume organizuoti.
– Suaugusiųjų irklavimo pirmenybių Lietuvoje dar nėra vykę. Ko trūksta, kad tai pavyktų padaryti?
– Pasaulio suaugusiųjų čempionato suorganizuoti negalėtume vien dėl infrastruktūros trūkumo – turime per mažai vietos irklavimo bazės teritorijoje, tad paprasčiau fiziškai netilptų visos valtys ir rinktinių palapinės. Bet suorganizuoti Europos suaugusiųjų čempionatą mes esame pajėgūs. Tikimės, kad vieną dieną mums pavyks tai padaryti.
lif.lt
