Legendinis krepšinio treneris Vladas Garastas jau 13 metų gyvena su „angelu sargu“ – taip skambiai gydytojas kažkada pavadino dėl širdies nepakankamumo jam įstatytą širdies stimuliatorių.
Širdžiai pakenkė stresas
Ilgametis buvęs Kauno „Žalgirio“, Lietuvos krepšinio rinktinės treneris ir Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas įsitikinęs – jo širdį nualino diena iš dienos patiriamas stresas. „Tokius postus kaip mano su kolegomis vadindavome elektros kėde. Galima sakyti, kad širdį atidaviau krepšiniui“, – sako 93 metų kaunietis. Žalingą streso poveikį sveikatai jis suvokė nuo karjeros pradžios. Įsiklausydavo ir į patarimus – bent jau tuos, kuriuos galėjo išpildyti. Taip po rungtynių Kauno halėje namo kulniuodavo pėsčiomis – 40 minučių pasivaikščiojimas padėdavo, kaip sako, nuraminti širdį. Pulsas per sunkias rungtynes kartais pakildavo iki 110–120 dūžių per minutę. V. Garastas prisimena paaiškinimus, kad stiprus stresas pakirsti gali ne akimirksniu, o praėjus dienai, bet negali pamiršti ir kolegos latvių trenerio, kuris po rungtynių paspaudė jam ranką, apsisuko eiti ir čia pat nukritęs mirė.
Pats širdies nepakankamumo diagnozę išgirdo, kai bičiulio profesoriaus kardiologo Donato Vasiliausko patarimu atliko specialų, parą trunkantį širdies tyrimą – Holterio monitoravimą. „Tyrimas parodė, kad mano pulsas nukrisdavo iki 35 dūžių per minutę, kelis kartus per tą parą širdis buvo ir sustojusi trims sekundėms“, – vardija skaičius V. Garastas, pasakodamas apie signalą, kuris nebeleido atidėlioti širdies stimuliatoriaus įdėjimo.
Gyvenimo kokybę sugrąžino širdies stimuliatorius
2012 metais įstatytas širdies stimuliatorius bei tinkamai pritaikyti vaistai vėl suteikė galimybę V. Garastui gyventi gana aktyvų, kokybišką gyvenimą, kuriame netrūko ir aktyvaus judėjimo. „Draugo profesoriaus dėka aš pats tapau, kaip sakoma, puse mediko – tikrai viską išmanau apie sveiką gyvenimo būdą, žinau, kaip rūpintis savo sveikata, tą ir darau bei kitiems patariu nuolat tikrintis kraują ir širdį – profilaktika labai svarbi, norint išvengti bėdos“, – pabrėžia pašnekovas.
V. Garastas mini ir dar studijų laikais išgirstus pamokymus norintiems kuo ilgiau išsaugoti sveiką širdį – labai svarbu esą kasdien pasportuoti tiek, kad pulsas bent pusvalandžiui pakiltų iki 120 dūžių per minutę. Pats seniai to nebegali – pasiskundžia, kad namuose senjorus uždariusi koronaviruso pandemija sugriovė jo judėjimo įpročius, judėjimo galios šiandien gerokai sumenkusios, nors prieš dvejus metus įstatytas naujas „angelas sargas“ ir vėl sėkmingai reguliuoja jo širdies ritmą. Bet ir mažiau judėdamas, V. Garastas skuba dar ir dar kartą priminti: „Net jei nesirengiate bėgti maratono ar kilnoti štangų, svarbu kasdien atlikti bent lengvus pratimus, vaikščioti, kad širdis turėtų veiklos. Ir jokiu būdu nerūkyti!“
Ką reikėtų žinoti apie širdies nepakankamumo diagnozę?
Nors ši diagnozė gali išgąsdinti, ji dar nereiškia gyvenimo pabaigos. Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas prof. Tomas Lapinskas atkreipia dėmesį į tai, ką apie širdies nepakankamumą ir jo gydymą turėtų žinoti kiekvienas.
Paplitimas
Širdies nepakankamumas nėra reta liga, kaip kartais manoma. Pasaulyje ja serga daugiau kaip 60 mln. žmonių, o Lietuvoje jų yra dešimtys tūkstančių. Sergamumas širdies nepakankamumu didėja dėl visuomenės senėjimo, gerėjančio ūminių širdies ligų (ypač miokardo infarkto) gydymo, taip pat plačiai paplitusių didelės rizikos veiksnių, tokių kaip arterinė hipertenzija, cukrinis diabetas, nutukimas.
Širdies nepakankamumas dažnai tampa hospitalizacijos priežastimi, blogina gyvenimo kokybę ir lemia didelį mirštamumą – penkerių metų išgyvenamumo rodikliai prilygsta onkologinėms ligoms.
Pagrindiniai simptomai
Iš pradžių žmogus simptomų gali nejausti, nes širdis ir visas organizmas bando prisitaikyti prie lėtai progresuojančių kraujotakos pokyčių. Vėliau ima ryškėti šie simptomai:
- Dusulys (ypač fizinio krūvio metu ar gulint, naktimis) – dažniausiai tai būna pirmasis simptomas, signalizuojantis apie širdies nepakankamumo problemas. Dusulys pasireiškia lipant laiptais arba atliekant kitą, net ir minimalią, fizinę veiklą.
- Kosulys ar švokštimas dėl skysčių kaupimosi plaučiuose.
- Kojų tinimas ir svorio augimas – šie simptomai rodo, kad organizme kaupiasi skysčiai. Nors žmonės kartais galvoja, kad tai amžiaus ar nuovargio požymiai, dažnai tai yra širdies nepakankamumo signalas.
- Nuovargis ir silpnumas dėl sumažėjusio raumenų ir organų aprūpinimo krauju.
Kas gali sukelti širdies nepakankamumą?
Širdies nepakankamumo priežastys gali būti įvairios:
- Miokardo infarktas (širdies priepuolis),
- Aukštas, prastai gydomas ar negydomas kraujospūdis (hipertenzija),
- Širdies vožtuvų ligos,
- Įgimtos širdies ydos.
Kam ši liga būdingesnė?
Širdies nepakankamumas – tai ne tik „vyresnių žmonių liga“; dažnai tai lėtinė, progresuojanti būklė, kuri gali paveikti įvairaus amžiaus žmones, ypač turinčius širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnių. Ankstyvas ligos atpažinimas ir gydymas padeda išlaikyti gerą gyvenimo kokybę.
Širdies nepakankamumo gydymo galimybės per pastaruosius dešimtmečius labai išsiplėtė ir leidžia daugeliui pacientų gyventi ilgiau bei geresnės kokybės gyvenimą. Gydymo tikslas – palengvinti simptomus, sulėtinti ligos progresavimą ir sumažinti hospitalizacijų bei mirštamumo riziką.
Pagrindinė gydymo priemonė – vaistai. Kai kuriems pacientams gali prireikti implantuojamų širdies prietaisų, o labai pažengusiais atvejais svarstoma galimybė atlikti širdies transplantaciją. Svarbus vaidmuo tenka ir gyvenimo būdo keitimui – tinkamai mitybai, fiziniam aktyvumui, svorio kontrolei, skysčių balanso reguliavimui bei nuolatinei savistabai. Taip pat vis labiau plėtojamos nuotolinio stebėjimo ir telemedicinos galimybės, leidžiančios laiku pastebėti ar perspėti apie pablogėjimą.
Ką verta įsidėmėti?
Širdies nepakankamumo galima išvengti arba bent jau atitolinti, jei laiku pasirūpiname širdies ir kraujagyslių sveikata. Svarbiausia prevencijos priemonė – kontroliuoti pagrindinius rizikos veiksnius: padidėjusį kraujospūdį, cholesterolio kiekį, cukrinį diabetą, nutukimą ir rūkymą.
Taip pat svarbu:
- Sveikai maitintis – rinktis mažiau druskos, sočiųjų riebalų, perdirbtų maisto produktų.
- Reguliariai judėti – bent 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinės veiklos bent penkias dienas per savaitę
- Vengti žalingų įpročių, ypač rūkymo ir nesaikingo alkoholio vartojimo.
- Laiku gydyti širdies ligas, tokias kaip išeminė širdies liga, arterinė hipertenzija, vožtuvų ligos ar širdies ritmo sutrikimai.
Svarbu ir reguliariai tikrintis sveikatą. Ankstyvas širdies pažeidimų nustatymas leidžia pradėti gydymą dar prieš pasireiškiant simptomams.
