
Šylant orams vis daugiau žmonių renkasi aktyvų laisvalaikį gryname ore, tačiau ne paslaptis, kad jį dažnai lydi įvairiausios traumos. Gydytojai pastebi, kad sužeidimų ypač padaugėja pavasarį. Pastarieji įvyksta, kai pamirštama naudoti tinkamas apsaugos priemones ar neatsakingai sportuojant. Vis dėlto, net ir atsargumas ne visada apsaugo nuo traumų, tad į ką reikėtų atkreipti dėmesį?
Šeimos gydytojas Paulius Jacevičius sako, kad atšilus orams dažniausiai padaugėja traumų, susijusių su aktyvia veikla lauke.
„Pradedama naudotis dviračiais, riedlentėmis, paspirtukais, taip pat dažniau užsiimama komandinio sporto šakomis – žaidžiamas krepšinis, tinklinis ar futbolas. Šių veiklų metu neretai patiriami sąnarių raiščių patempimai, alkūnių ir kelių nubrozdinimai. Rimtesnių traumų metu, ypač kai nenaudojamos apsaugos priemonės, pasitaiko ir galūnių lūžių“, – pastebi medikas.
Nelaimės gresia tiek lauke, tiek sporto salėje
Anot jo, įvairių traumų galima patirti tiek sportuojant lauke, tiek treniruojantis sporto salėje. Naudojantis sporto salės įranga, traumos dažniau įvyksta netinkamai įvertinus svorį ar klaidingai naudojantis treniruokliais. Tokiais atvejais dažniausiai pasitaiko raumenų ir raiščių patempimai, sąnarių pažeidimai, įvairios išvaržos.
Jis pastebi, kad lauko treniruoklių zonoje dažniausiai sportuojama su savo kūno svoriu, todėl traumos dažniausiai įvyksta dėl netaisyklingai atliktų pratimų. Dažnai pasitaiko nubrozdinimų, sumušimų, o naudojantis lauko gimnastikos treniruokliais galimi ir kritimai iš didesnio aukščio, kurie gali sukelti rimtesnius lūžius ir galvos smegenų traumas.
„Pavojų gali kelti keli veiksniai. Dažnu atveju dėl kintančių oro sąlygų treniruoklių paviršiai gali būti drėgni, tad padidėja rizika neišsilaikyti atliekant pratimus. Nelygi, kieta aikštelių danga didina riziką patirti kulkšnių panirimus, parkirtus patirti stipresnius nubrozdinimus, lūžius. Dėl oro sąlygų, ypač sportuojant karštą saulėtą dieną, galimi saulės smūgiai, dehidratacijos“, – dėsto gydytojas P. Jacevičius.
Kaip išvengti sužalojimų?
Gydytojas primena, kad norint išvengti sužalojimų, sporto sesiją bet kurioje erdvėje reikėtų pradėti nuo tinkamo apšilimo. Esant didesnei traumų rizikai, svarbu dėvėti apsaugos priemones.
„Naudojantis lauko treniruokliais būtina įvertinti jų techninę būklę ir įsitikinti, ar jie nėra pažeisti po ankstesnio naudojimo. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į paviršių – ar jis nėra slidus ar drėgnas, ypač naudojantis lauko gimnastikos įranga. Rekomenduojama sportuoti ne vienam – nelaimingo įvykio atveju šalia esantis žmogus galės suteikti pagalbą”, – priduria P. Jacevičius.
„PZU Lietuva gyvybės draudimas“ Produktų ir plėtros skyriaus vadovė Indrė Veličkienė sako, kad pavasarį, kai žmonės tampa aktyvesni, natūraliai išauga ir traumų rizika – tiek sportuojant, tiek einant į žygius ar užsiimat įvairiausiais lauko darbais. Vis dėlto ji teigia, kad vien atsargumo ar saugos priemonių save apsaugoti leidžiant laiką aktyviai gali ir nepakakti.
„Nors daugybė žmonių traumas sieja su slidžia kelio danga, sniegu ar prastomis oro sąlygomis, pavasarį taip pat verta pagalvoti apie apsaugą: ne tik apie šalmus ar antkelius, bet ir būdus save apsaugoti finansiškai, įvykus nelaimingam atsitikimui. Juk patyrus traumą, neretai prireikia ne tik medicininio gydymo, bet ir papildomų priemonių, pagreitinančių bei palengvinančių sveikimo procesą, o pastarosios gali pareikalauti nemažai išlaidų.
Įprastai, įvykus traumai, nukentėjusiam asmeniui prireikia įvairių vaistų bei gelių nuo skausmo ir uždegimo, ortopedinių įtvarų ar elastinių tvarsčių, organizmą stiprinančių maisto papildų, reabilitacijos paslaugų ar papildomų priemonių spartesniam gyjimui namuose, tokių kaip specialios pagalvėlės geresnei kraujotakai, šaldomieji ar šildomieji paketai ir pan. Kuo sunkesnė trauma, tuo išlaidos būna didesnės, tad aktyviai leidžiant laisvalaikį, traumų draudimo apsauga turėtų būti kone privalomas dalykas“, – sako I. Veličkienė.
Ji priduria, kad net ir ne itin sunkios netikėtos traumos daugeliui žmonių gali labai markiai sujaukti kasdienybę – tenka nedirbti arba dirbti iš namų, kurį laiką nevairuoti – draudimo išmoka šiuos rūpesčius sumažina.
Sužalotą vietą būtina stebėti
Gydytojas P. Jacevičius sako, kad sportuojant patirtus sumušimus ar nubrozdinimus galima stebėti ir gydyti namuose. Po nedidelės traumos patinimus reikėtų šaldyti, esant nedideliam kraujavimui žaizdas išvalyti ir sutvarstyti. Jei skausmas nedidelis, jį malšinti galima tam skirtais nereceptiniais vaistais.
Vis dėlto jis pabrėžia, kad derėtų nepamiršti sekti tinimą, judesių sunkumą, būklės pokyčius. Į medikus reiktų kreiptis esant stipriam skausmui, būklei negerėjant.
„Nedelsiant į gydymo įstaigą kreiptis reikėtų iškart po traumos atsiradus sunkumui judėti ar pastebėjus deformacijas, jaučiant stiprų skausmą, taip pat įtariant galvos ar stuburo pažeidimus, ypač kai jaučiami neurologiniai simptomai: svaigimas, pykinimas, galūnių tirpimas, silpnumas, trumpam prarandama sąmonė“, – dėsto gydytojas.