
Bundanti gamta, ilgėjantys vakarai ir vis dažniau pasirodanti saulė daugeliui suteikia energijos pliūpsnį, įkvėpimą bei motyvaciją veikti. Visgi pavasaris ne visiems asocijuojasi su pakilia nuotaika. Kai kuriems šis metų laikas tampa tikru iššūkiu: užklumpa nerimas, liūdesys ar net depresijos požymiai. Kodėl atėjus pavasariui vieni tarsi atgimsta, o kiti jaučiasi dar labiau išsekę?
„Pavasarį, po žiemos, kai dažnai išeikvojami organizmo vitaminų ir svarbių maistinių medžiagų resursai, tai atsiliepia ir psichinei sveikatai. Keičiantis metų laikams, o tuo pačiu ilgėjant šviesiam paros metui, keičiasi hormonų, atsakingų už mūsų nuotaiką ir miego kokybę, balansas. Tai gali turėti reikšmingą įtaką mūsų psichinei sveikatai ir nakties poilsiui“, – sako „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė.
Sezonų kaita gali paveikti emocinę būklę
Psichologė Sonata Vizgaudienė sako, kad atėjus pavasariui maždaug 10 proc. žmonių susiduria su sudėtingesne emocine būkle.
„Kai padaugėja šviesos ir šilumos, daliai žmonių tai išprovokuoja netikėtai sunkią emocinę būseną. Jų nervinė sistema jautriai reaguoja į pokyčius gamtoje – didesnį šviesos kiekį ar temperatūros svyravimus. Tada gali pasireikšti tokie simptomai kaip nerimas, padidėjęs dirglumas ar vidinė apatija. Žmogų gali lydėti pesimizmas, nuolatinis nuovargis ar motyvacijos stygius. Tokiu metu pablogėja ir kognityvinės funkcijos – susilpnėja dėmesys, atmintis, siaurėja suvokimas ir vis labiau norisi atsiriboti nuo aplinkos“, – pasakoja S. Vizgaudienė.
Ji akcentuoja, kad sezoninė depresija gali užklupti kiekvieną, tačiau psichologė išskiria kai kurias žmonių grupes, labiau linkusias reaguoti į sezonų pokyčius.
„Pavasaris gali ypač paveikti žmones, turinčius polinkį į depresiją ar labiau pesimistiškai vertinančius gyvenimą. Tokiems žmonėms bet kokie pokyčiai, net ir pozityvūs, gali kelti įtampą, nes jiems sunkiau prisitaikyti. Pastebima, kad sezoniniai nuotaikų svyravimai dažniau pasireiškia moterims, o taip pat vyresnio amžiaus žmonėms – jų emocinė sistema jautriau reaguoja į aplinkos pasikeitimus“, – tvirtina S. Vizgaudienė.
Į slogią nuotaiką nereikėtų numoti ranka
Pasak psichologės, pastebėjus, kad emocinė būklė yra pasikeitusi ir neigiamai veikia mūsų gyvenimo kokybę – jaučiama, kad nebėra motyvacijos ar noro užsiimti mėgstamais dalykais – svarbu gebėti sau padėti.
„Bet koks epizodinis nuotaikos pablogėjimas paprastai praeina per keletą dienų, bet gali tęstis iki dviejų savaičių. Jeigu tokia emocija nepraeina ilgiau, turime vertinti rimčiau ir labiau atsisukti į save bei paklausti, ką aš dar galiu padaryti dėl savęs. Neveikiant pasirinktiems metodams, verta kreiptis į specialistus – pirmiausia į šeimos gydytoją“, – tvirtina S. Vizgaudienė.
Ji priduria, kad užsitęsus sezoninei depresijai, tokia būsena gali sukelti ne tik emocinių sunkumų, bet ir fizinių negalavimų.
„Mūsų psichika ir kūnas yra labai susiję – kai psichika yra įtempta ar sunkesnėje būsenoje, tada daug greičiau išprovokuojami ir tam tikri kūno negalavimai. Toks būklė netgi gali sukelti tam tikrus somatinius negalavimus – virškinimo, širdies ir kraujagyslių sutrikimus“, – teigia psichologė.
Svarbu savo emocine būkle rūpintis kasdien
Geresnę emocinę būklę gali padėti palaikyti ir tam tikri mūsų įpročiai. M. Rutalė rekomenduoja nelaukti ir pastebėjus sezoninės depresijos simptomus kreiptis į gydytoją.
„Pirmiausia rekomenduojama pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ir pasitarti dėl galimo kraujo tyrimo, siekiant nustatyti, kokių elementų trūksta organizme – nuo vitamino D ir geležies iki B grupės vitaminų, folio rūgšties. Renkantis nereceptinius vaistus ir maisto papildus nerimui ar įtampai mažinti siūlau konsultuotis su farmacijos specialistu“, – pataria vaistininkas M. Rutalė.
Psichologės teigimu, nesvarbu, koks sezonas bebūtų, savo emocine būsena reikėtų rūpintis nuolat.
„Svarbu jausti, kad pakankamai savimi pasirūpinu ir gyvenu tokį gyvenimą, kokį šiandien noriu gyventi. Tai yra baziniai dalykai – rūpinimasis savo psicho higiena, mokėjimas susitvarkyti su stresu, kuris yra neišvengiama mūsų gyvenimo dalis. Svarbu mokėti nusiraminti sunkesniu laikotarpiu, žinoti savo tikslus ir kryptį, kuria einama kiekvieną dieną. Kai žinau, kas man yra gera kasdienybėje ir ko aš noriu, tai tampa stipriu pagrindu, kuris padeda neišsiderinti net ir sudėtingesnėmis aplinkybėmis“, – akcentuoja S. Vizgaudienė.