Vienas geriausių visų laikų LKL snaiperių Giedrius Pečiulionis jau daugiau nei mėnesį su Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) Individualių įgūdžių projektu lankosi Lietuvos sporto mokyklose, kur rengia metimo treniruotes jauniesiems krepšininkams. G. Pečiulionis džiaugiasi projekto sėkme ir vaikų susidomėjimu bei tikisi padėti užaugti geresniems metikams.
G. Pečiulionis yra vienintelis LKL žaidęs lietuvis, per vienerias rungtynes pataikęs net 11 tritaškių metimų. Per profesionalo karjerą jis žaidė Kauno NECA, „Šiaulių“ ir Kėdainių „Nevėžio“ komandose, net penkiuose karjeros sezonuose G. Pečiulionio tritaškių taiklumas viršijo 40 proc., vidutiniškai išmetant po 6–7 metimus per rungtynes. Jo treniruotės būtent ir nukreiptos į metimo įgūdžio visapusišką tobulinimą.
Metimo tobulinimo treniruotes G. Pečiulionis jau vedė Kaune, Alytuje, Lazdijuose, Simne, Igliaukoje, Marijampolėje, Panevėžyje, jau suplanuota jų dar daugiau. Dirbo treneris su įvairaus amžiaus vaikais, nuo pirmokų, iki 13–15 metų jaunuolių.
„Aš matau problemą, susijusią su metimu, apie tai kalba ir treneriai. Ateina vaikai į treniruotes, kai jau reikia mesti į normalų 305 cm aukščio krepšį, jiems būna sudėtinga. Aišku, galima tai palengvinti kamuoliais, tačiau vis tiek problema yra – vaikai ne meta, o kamuolį stumia. Metimai yra iškreipti.
Matau, kad Lietuvos krepšinyje, pradedant jau nuo mažesnių iki jaunučių ir jaunių, stabilių gerų metikų yra mažai. Funkcija išmetimo yra gana ribota, nes dauguma net ir metančių, tai gerai daro tik iš stovėsenos. Gal ir nėra blogai, jei tu pataikai, jei tu gauni progų išmesti į krepšį. Bet matome, kaip krepšinis juda, kaip jis greitėja, tad išmetimas turėtų tapti staigesniu ir greitesnius“, – sako G. Pečiulionis.
Anot snaiperio, susidomėjimas projektu yra nemažas, bet tai daugiausia priklauso nuo vaikus treniruojančių specialistų ir jų iniciatyvos: „Labai priklauso ir nuo trenerių požiūrio. Yra kam tai atrodo reikalingas ir naudinga, nes tai vaikus tikrai sumotyvuoja, parodo kitokį požiūrį, praskaidrina rutiną. Yra trenerių, kuriems atrodo, kad to nereikia.“
Giedriau, metimas yra iš esmės svarbiausias krepšinio elementas, nes laimėti galima tik pataikant į krepšį. Kodėl taip mažai ties tuo su vaikais yra dirbama?
Kai prasideda varžybinis ciklas, treneriai skiria dėmesį taktikai, gynybai, deriniams, asmeninės gynybos mokymuisi, metimų lavinimas paliekamas patiems vaikams. Pagrindus jie turi, metimas suformuotas ir į jo taisymą nekreipiama dėmesio. Dažniausiai komandose būna lyderiai, kurie renka taškus, ir tai nebeakcentuojama, žaidimas statomas ant tų lyderių. Bet varžovai visada daro skautingą, pasižiūri, kokie lyderiai yra komandos, pastato ties tuo žaidėju geresnę gynybą, ir viskas gali baigtis.
Komandoje žaidžia ne vienas žaidėjas, o 10–12, ir manau, kad visi penki aikštėje esantys žaidėjai turėtų būti aktyvūs ir gerai metantys. Tas pačias baudas reikia įmesti, iš po krepšio reikia įmesti. Jeigu tu per treniruotes nemodeliuosi metimų situacijų, kaip tie vaikai pataikys varžybose? Paskui lieka rėkti „kodėl tu nepataikai“. Treniruotės padeda pataikyti į krepšį ir po atitinkamo fizinio krūvio.
Iki kokio amžiaus vaikų metimą dar galima ištaisyti?
Kiekvieną galima pataisyti. Skirstau į tris kategorijas. Pirma – pradinės metimo stadijos rengimas. Jeigu tu gerai išmokysi metimą, vėliau nieko nereikės koreguoti, bet prie metimo pridėsi kojų darbą, kūno parengimą metimui. Jeigu pradžios geros nėra, vis tiek gali kažkiek pataisyti rankas išmetimo metu, pridėti ir kūno poziciją. Jei vaikas imlesnis – jis greitai pasiduoda tam mokymui. Paskutinė frazė – metimo užtvirtinimas. Tai yra situacijų sunkinimas: išmetimas po driblingo, po užtvaros, su prasipriešinimu ir t.t. Pakopos, per kurias turi praeiti.
Prie kiekvieno vaiko, taip pat ir suaugusiojo, reikia prieiti ir žiūrėti, kodėl jis galbūt nepataiko. Iš tiesų blogo metimo nėra. Kiekvienas metimas, jei pataikai į krepšį, yra geras. Bet jei nepataikai – reikia ieškoti problemos. Atsiminkime R. Javtoką, kuris sunkiai pataikydavo baudas, bet per treniruotes jis mesdavo 10 iš 10. O per rungtynes tai dingdavo. Vadinasi, trūksta pasitikėjimo metimu. Turi sudaryti sąlygas, kad tas pasitikėjimas žaidėjui augtų.
Veina treniruotė metimo turbūt nepataiso, gal treneriai bijo, kad tai juos kaip tik supainios. Kaip jūs užtikrinate, kad to neatsitiktų?
Per vieną treniruotę nieko daug nepakeisi. Aš parodau vaikams, ką jie gali koreguoti patys, užduodu savotiškus namų darbus, pratimus, kur jau jie patys gali dirbti ir tobulinti save. Parodau ir akcentuoju išmetimo fazes – alkūnės laikymas, kojos, kūnas, pečiai, metimo užbaigimas. Pasitaisymas priklauso nuo kiekvieno vaiko. Geriausia tokius trenoiruočių ciklus daryti ne prieš rungtynes, o pavyzdžiui vasarą, kai rengiesi sezonui. Bet turi mesti nemažai metimų.
Kas yra nemažai?
Aš savo laiku per dieną išmesdavau 1500–2000 metimų. Vaikui per dieną pakaks ir 500, iki 1000 metimų. Lauke turime tam visas sąlygas, krepšių ir aikščių yra pilna. Ateikite su draugais, padavinėkite vienas kitam kamuolį serijomis ir per valandą tikrai galima sumesti po 500 metimų. Neskubant – pirma nuo paprastų metimų.
Kaip darydavau aš? Matydavau, kad nepataikau – save baudžiu. Darai atsispaudimus, atsilenkimus, pritūpimus, sunkinu sau padėtį. Meti ir meti, tada pridedi sau fizinio nuovargio, pavargsti, bet nori pataikyti. Nori nepramesti ir taip atsiranda taiklumas. Turi pats save treniruoti.
Korekcijų pradžioje yra sunku, nes tu nepataikysi visiškai. Dažnai net lanko neliečia metimai. Bet po tam tikro laiko vaikai mato, kad pažanga yra ir treniruotės yra naudingos. Bet taip būna ir dirbant su aukšto meistriškumo žaidėjais.
Ar dabartiniai vaikai moka taip su savimi dirbti?
Yra visaip, ne visi vaikai nesupranta, kad tai atneš naudą. Bet kur gyvenime – moksluose, darbe – neįdėdamas savo indėlio tu nepatobulėsi. Sporte yra tas pats. Pavyzdžių daugybė: LeBronas Jamesas, Stephanas Curry, kiek jie investuoja į save, kiek dirba, kiek įdeda pastangų. Dirbti turi papildomai.
Kai žaidžiau Šiauliuose, treniruodavausi 8–9 val. per dieną. „Oficialios“ treniruotės trukdavo iki 4 val., o papildomos – dar 4–5 valandos. Bet yra ir tokių vaikų, kurie stebina. Turime metimų treniruočių Marijampolėje, Vilkaviškyje, kur jau po 5–6 treniruočių matome rezultatus, vaikai patys džiaugiasi.
Kiek šis projektas jums atrodo reikalingas ir padėsiantis krepšininkų ugdymui?
Džiaugiuosi, kad projektas prasidėjo. Pradžioje kartu su Valdemaru Chomičiumi ir Virginijumi Praškevičiumi važiavau pažiūrėti projekto „Diena su legenda“ į Anykščius, kur vedžiau dalį treniruotės aš, atsiliepimai buvo geri. Taip kilo ši mintis, kurią su federacijos pagalba pavyko išvystyti.
Manau, kad projektas yra labai pasiteisinęs. Kai kažkas įneša naujų dalykų į nusistovėjusią treniruočių rutiną, vaikams tai prideda motyvacijos, noro tobulėti, tobulinti save, investuoti savo laiką ir tapti geresniais.
Pamatus man padėjo mano pirmi treneriai Aleksas Zakis, Algis Vaitiekūnas, Antanas Dzevoška, vėliau jau niekas to nemokė, o dirbau ir mokiausi pats.. Tuos pagrindus, kurie man buvo naudingi kaip žaidėjui, kuriuos man treneriai suformavo, aš dabar noriu parodyti šių dienų jaunimui.
Norintys, kad šis projektas aplankytų ir jūsų sporto centrą/ar norintys užsisakyti individualių įgūdžių treniruotes savo auklėtiniams gali rašyti el. paštu u.paskeviciute@ltu.basketball
