Mantas Aliukonis
Vienas ryškiausių pastarojo meto Lietuvos futbolo talentų puolėjas Armandas Kučys kuluaruose jau buvo vardijamas kaip būsimas Italijos „Serie A“, Vokietijos Bundeslygos ar Šiaurės Amerikos MLS klubų žaidėjas. Tačiau vienas nelemtas incidentas aikštėje lietuvį bloškė į nežinią – patirta trauma ilgam pristabdė Slovėnijos „Celje“ ekipos atakų lyderio karjerą.
Jis pastarąsias dienas leido Italijoje, bet ne todėl kad pasirašytų sutartį su kuriuo nors šios šalies klubu – A.Kučiui balandžio 15 d. Romoje buvo atlikta kryžminių kelio raiščių operacija, po kurios laukia ilga reabilitacija.
A.Kučys – ne pirmas talentingas Lietuvos futbolininkas, kurio svaiginantį skrydį į aukštumas pristabdė traumos. Ir istorija rodo, kad sugrįžti į sėkmingas vėžes pavyksta ne visiems.
Prieš patirdamas traumą rinktinės puolimo lyderis buvo tarp rezultatyviausių Slovėnijos „Prva“ lygos ir UEFA Konferencijų lygos žaidėjų. Tikėkimės, kad 22 metų A.Kučys paneigs pesimistines prognozes bei turės jėgų ir motyvacijos pakilti į tokį pat ar aukštesnį lygį, kurį buvo pasiekęs prieš traumą, o Lietuvos rinktinės fanai dar ilgus metus džiaugsis šio puolėjo įvarčiais.
Rinktinės lyderio netektis
A.Kučys traumą patyrė kovo 25 d. per pasaulio futbolo čempionato atrankos rungtynes Kaune prieš Suomiją, ties šonine linija atakuodamas suomių gynėją. Daugiausiai kontakto sugėrė probleminis, kairysis puolėjo kelis, po kurio reikėjo priverstinio keitimo.
Po atliktų tyrimų paaiškėjo liūdniausia medikų išvada – plyšę kryžminiai kelio raiščiai ir mažiausiai pusė metų be futbolo. Slovėnijos „Celje” priklausantis A.Kučys turės viską įrodinėti iš pradžių, o į aikštę negrįš, išankstinėmis prognozėmis, aštuonis mėnesius.
Operacija buvo atlikta šios savaitės pradžioje, praėjus trims savaitėms po incidento, norint jog kelio sąnario raiščiai apgytų, o pastarąjį laikotarpį puolėjas praleido su įtvaru.
Pirmasis signalas
Dar praėjusių metų rugpjūtį. viešumoje buvo pasirodžiusios naujienos, kad A. Kučys yra patyręs negalavimų, o probleminė sritis – keliai.
2024 m. rugpjūčio 18 d. Slovėnijos čempionato rungtynėse prieš Liublianos „Olimpija” tada dar 21 metų puolėjas pajautė galinio raumens spazmus bei 10-ąją pirmo kėlinio minutę buvo pasodintas ant atsarginių žaidėjų suolo.
Po atliktų tyrimų paaiškėjo, kad kojos raumuo beveik įplyšęs, o lietuvis išvyko ginti Lietuvos rinktinės garbės rungtynėse su Kipru ir Rumunija.
Verta paminėti, kad praėjusį rudenį Slovėnijos čempionų medikai rekomendavo baltų Zlatanui Ibrahimovičiui nevykti į Lietuvos rinktinės stovyklą bei pailsėti dėl per didelio sezono metu patiriamo krūvio, tačiau 6 tikslius smūgius savo sąskaitoje Konferencijų lygoje šį sezoną turintis jaunasis puolėjas tuomet numojo ranka ir jų nepaklausė.
Antras skambutis – Ispanijoje
Antrąjį rimtą signalą A. Kučys patyrė per UEFA Konferencijų lygos rungtynes lapkričio 7 d. išvykoje prieš Sevilijos „Real Betis”, kai lygioje vietoje, lenktyniaudamas dėl kamuolio, aikštės krašte, nekontaktinėje situacijoje pargriuvo ir susiėmęs už kairiojo kelio buvo pakeistas. Tąsyk žaidėjui buvo diagnozuotas galinis kryžminio raiščio įplyšimas ir atskilo sąnario kauliukas – jis praleido 3 mėnesius be futbolo.
Priminsime, kad prieš patirdamas traumą vienas geriausių šio sezono UEFA Konferencijų lygos žaidėjų buvo siejamas su persikėlimu į Italijos „Seria A“ pirmenybes, o anksčiau buvo sulaukęs dėmesio iš Vokietijos Bundeslygos ir MLS. Istoriškai ir geografiškai yra susiklostę, kad Slovėnijos rinką nuo seno stebi Italijos klubų skautai, o futbolo žinovams įspūdį palikę naujokai nesunkiai adaptuojasi kaimyninėje aplinkoje.
Istorija kartojasi
Tris kartus plyšę skirtingų kelių kryžminiai raiščiai į panašią traumų virtinę ir po jų sekusią reabilitaciją buvo įsukusį ir Armando tėvą, buvusį Panevėžio „Ekrano“ atraminį saugą Aurimą Kučį.
Ar ilgamečio „Ekrano“ žaidėjo sūnus pilnai atsistatys ir grįš į aikštę, kaip tai padarė jo tėvas, parodys tik laikas.
Atgarsiai iš „Aalborg“ ir „Sporting“
Prisiminus ankstesnius laikus, verta pažymėti, kad Lietuvos futbolo talentai neretai turėdavo panašių problemų šiuo atžvilgiu. Puikus to pavyzdys – Lukas Spalvis. Buvęs Lietuvos rinktinės puolėjas per savo karjerą yra patyręs sunkių traumų, o vien reabilitacijoje praleido virš ketverių metų.
Pirmąją savo rimtą traumą Lukas patyrė dar atstovaudamas tuometinei Danijos čempionei „Aalborg“. Paradoksas, bet būtent Čempionų lygos atrankoje prieš Zagrebo „Dinamo“ vienas tuometinio „Aalborg“ lyderių patyrė kryžminių raiščių kairės kojos traumą ir turėjo praleisti lemiamą seriją prieš Nikosijos APOEL. Tuo metu arčiausiai Čempionų lygos buvęs Lietuvos puolėjas oficialų lygos himną girdėjo sėdėdamas vėžimėlyje. Taip praėjo beveik metai be futbolo.
Dėl savo sugebėjimo pelnyti stabiliai po du įvarčius per rungtynes Danijoje Lukas gavo dublio pravardę (vokiškai „Zweimal“. – red.)
Po to sekęs puolėjo persikėlimas į Lisabonos „Sporting“ (Portugalija) iš pradžių nieko blogo nežadėjo, tačiau ikisezoninės stovyklos Šveicarijoje metu, po susidūrimo žaidybinėje situacijoje, jam vėl teko gultis ant operacinio stalo bei iškristi ilgam laikui.
Traumos – kvailose situacijose
Prisiminęs tą situaciją L. Spalvis iki šiol savyje laiko apmaudą. „Kartais, kaip pagalvoji tikrai apmaudu, kad tas savo traumas gaudavau kvailose žaidybinėse situacijose, kurių iš esmės galėjo ir nebūti. Tarkim stovykloje jau turėdamas kontraktą su Lisabonos „Sporting“ kryžminių raiščių traumą patyriau iš pirmo žvilgsnio nekaltoje situacijoje – iki šiai dienai nesuprantu, kaip tai įvyko. Aikštės viduryje, kažkaip sukausi ir susidūriau keliais su varžovų gynėju“, – savo patirtą traumą laidoje „Padka(S)tas“ apibūdino buvęs Lietuvos rinktinės puolėjas.
Jis prisiminė, kad susidūrimas iš pirmo žvilgsnio atrodė ne rimtas. „Tiesiog buvo didelis dešinio kelio ištinimas, o situaciją įvertinę klubo medikai nieko blogo neįžvelgė. Tikrai apmaudu, kad bet koks nežymus kontaktas kelio srityje nustumdavo mano karjeros ambicijas į apačią, o po to vėl tekdavo viską įrodinėti iš naujo. Ši trauma buvo viena skaudžiausiųjų, nes palaidojo mano viltis žaisti UEFA Čempionų lygoje. Tuo metu supratau, kad niekada nebegrįšiu į tą patį lygį vėl“, – reziumavo atletas.
Po reabilitacijos vienas perspektyviausių savo kartos puolėjų į tą patį lygį taip ir nesugebėjo grįžti, taip palaidodamas savo svajonę žaisti Čempionų lygos grupių etape.
Po operacijos ir praleistų vienerių metų be futbolo jaunasis talentas Portugalijos klubui tapo nebereikalingas, o žaidėjui iš Lietuvos buvo pasiūlyta metus praleisti kaip jis nori. Bet, nepaisant to, klubas vis dar buvo linkęs tęsti savo įsipareigojimus ir mokėti lietuviui algą. Tokia susidariusi situacija ir praktikos aikštelėje nebuvimas užgavo jauno žaidėjo ambicijas, todėl jis nutarė spjauti į pinigus ir ieškoti kitos darbovietės.
Medikų neapdairumas kainavo kontraktą su „Rosenborg“
Tačiau ne viskas taip lengva, kaip atrodė iš šalies. Žaidėjui dėl medikų neapdairumo nepavyko praeiti medicininės apžiūros daugkartinio Norvegijos čempiono Trondheimo „Rosenborg“.
Norvegų medikai atlikę „Biodex“ testą nustatė labai didelį skirtumą tarp abiejų kojų raumenų grupių, todėl įvartinę rizikas bei ant nosies kabantį čempionatą atsisakė pasirašyti sutartį su lietuviu. Prisiminęs tą situaciją L.Spalvis įžvelgė medikų nekompetenciją, o galbūt ir nenorą jį pasilikti komandoje.
„Pirma portugalai nesutarė su norvegais dėl finansinių dalykų. Po to, kai tai lyg ir išsisprendė, užgriuvo medicinos testų virtinė. Norvegai atliko man ne vieną kojų stiprumo ir pajėgumo testą, tačiau jie daugiau pabrėžė skirtumus, nesigilindami į kitus dalykus. „Rosenborg“ atstovai minėjo per didelį mano abiejų kojų raumenų skirtumą, nors jaučiausi gerai ir buvau pasiruošęs žaisti. Klubams nesutarus, grįžau į Portugaliją, o ten išaiškėjo, kad mano kairė koja buvo daug kartų stipresnė už dešinę, kuri irgi atitiko žaidėjų testų vidurkius.
Vėliau išsiaiškinome, kad per visą istoriją praeityje tik 6 žaidėjai turėjo stipresnę kairę koją už mano.
Tiesiog ar tai buvo norvegų nenoras manęs pasirašyti dėl rizikos ar žmogiškosios klaidos faktorius ¢ to jau nesužinosime“, – visos situacijos sudėtingumą apibendrino praeityje žinomas futbolininkas.
Trečiasis kartas – lemiamas
Trečią kartą Lukas buvo priverstas operuotis antrąjį sezoną žaisdamas Vokietijoje, „Kaiserslautern“. Tąkart sezono pradžioje patyrė dešiniojo kelio sąnario kremzlės pažeidimą, kuris nutraukė dar vieną sezoną. Tuo metu puolėjas iš Lietuvos išgyveno psichologiškai sunkų periodą.
„Po nesėkmingo Portugalijos etapo metus laiko dėl traumos nežaidžiau. Persikėlęs į Vokietiją per 25 rungtynes pelniau 7 įvarčius. Tikrai turėjau gerą sezoną naujoje komandoje, iš kurių puse savo rungtynių pradėjau starte. Asmeniškai buvau atsigavęs bei tikėjau savimi. Nors turėjau pasiūlymų ir iš kitų komandų, tačiau nusprendžiau sudaryti ilgalaikį 4 metų kontraktą su į trečią Bundeslygą iškritusiu klubu“, – kalbėjo buvęs Lietuvos nacionalinės rinktinės narys.
Paklaustas. kas lėmė tokį pasirinkimą, atletas nelėpė: „Dauguma faktorių lėmė, kad likčiau ir tai, iš pirmo žvilgsnio, atrodė, kaip geras pasirinkimas, tačiau naujajame sezone sužaidus 5 turus patyriau dar vieną, šįkart, kremzlės traumą. Dar iki šiol jaučiu šių traumų padarinius, o dešinį kelią skauda, net ir po karjeros baigimo praėjus daug laiko. Po kiekvienos patirtos traumos vis sunkiau būdavo grįžti į buvusį lygį, o po trečios patirtos traumos galiausiai psichologiškai palūžau.“
„Vokietijoje specialistai išoperavo probleminę kremzlę, o į aikštę vėl grįžau tik po metų. Tai jau buvo trečias kartas ir treji metai praleisti be futbolo“, – laidoje teigė L.Spalvis.
Grįžęs į aikštę ir pradėjęs treniruotis puolėjas nebegalėjo pasukti dešiniojo kelio, o savo judesių koordinaciją prilygino roboto judesiams. Prisiminęs tą sunkų laikotarpį buvęs „Kaiserslautern“ narys vis dar savyje laiko apmaudo kartėlį.
„Po dešiniojo kelio sąnario kremzlės operacijos tiesiog nebegalėjau daugiau sportuoti tokiame lygyje, kuriame praeityje buvau, nors buvau praėjęs pilną reabilitaciją, kurios nepraleisdavau. Pastebėjau, kad negaliu greitai suktis bei negaliu greitai nieko daryti. Turbūt tada ir psichologiškai palūžau.
Tuo metu daktarai sakė, kad viskas tvarkoje ir galiu pilna jėga sportuoti, tačiau aš pats asmeniškai nebegalėjau atlikti elementarių pratimų ar daryti pagreitėjimų, tai mane varžė“, – minėjo buvęs futbolininkas.
Neradęs sprendimo Vokietijoje, 21 rungtynes mūsų šalies rinktinėje sužaidęs puolėjas kreipėsi į Lietuvos medikus bei po atliktos dar vienos kelio korekcijos operacijos praleido metus reabilitacijoje.
Dar kartą grįžęs į „Kaiserslautern“ žaidėjas susidūrė ne tik su potrauminio atsistatymo sunkumais, bet ir už aikštės ribų esančiais tamsiaisiais futbolo dalykais, kaip antai: pasikeitusios komandos valdžios siekiu atsikratyti brangaus žaidėjo bei noras padaryti jį neveiksniu norint vienašališkai nutraukti kontraktą.
Po kilusio konflikto buvęs futbolininkas pradėjo kovoti už savo vietą po saule, kuri trūko beveik pusketvirtų metų, tačiau žaidėjas buvo principingas ir kovojo iki galo – tęsė procesą ir išsireikalavo didžiąją dalį pinigų už kontrakte numatytą laikotarpį.
Deja, bet būdamas pačiame jėgų žydėjime 24 metų L Spalvis baigė savo karjerą paskutinį sykį aikštėje pasirodydamas 2018 m. rugpjūčio 25 d. trečiosios Bundeslygos rungtynėse prieš „Karlsruhe“.
Savo paskutinį įvartį L. Spalvis pelnė tų pačių metų rugpjūtį Vokietijos futbolo taurės turnyro mače prieš „Hoffeinheim“.
Laikas išgyti – kiekvienam skirtingai
Priminsime, kad po kelio kryžminių raiščių operacijos dažniausiai reikia 7-9 mėn. norint vėl grįžti į aikštę. Daug laiko užima žaizdos gijimas ir reabilitacija. Daug kas priklauso ir nuo organizmo – tarkim krepšininkas Rimantas Kaukėnas po patirtos identiškos kairiojo kelio plyšusių kryžminių raiščių traumos atsistatė per rekordiškai trumpą laiką – mažiau, nei pusmetį.
2008 m. gegužę, dar sezonui nepasibaigus, lietuvis spėjo atsigauti svarbiausioms Italijos krepšinio lygos kovoms taip paneigdamas išankstines prognozes. Tačiau buvęs žinomas krepšininkas minėjo, kad 2007 metų gruodį patirtą sunkią traumą būtų gydęsis kitaip. „Jeigu žiūrėti į tą situaciją iš dabarties perspektyvos, būčiau daręsis operaciją iš karto, o ne po 3 savaičių. Tai buvo viena rimčiausių traumų mano karjeroje“, – situaciją apibūdino R. Kaukėnas.
Nepaisant patirtos traumos 2007 m. sezone R. Kaukėnas buvo vienas geriausių žaidėjų: užėmė antrąją vietą Italijos krepšinio lygos reguliaraus sezono apdovanojimuose bei buvo pripažintas Italijos lygos finalo MVP.
Tuometinis Sienos „Montepaschi” komandos gynėjas visiškai atsigavęs grįžo į aikštę per šiek tiek daugiau nei penkis mėnesius, tačiau 2011-ųjų žiemą vėl patyrė analogišką kairiojo kelio raiščių traumą. Paneigdamas medikų prognozes, vienas „Montepaschi” komandos lyderių eilinį sykį atsigavo po mažiau nei penkių mėnesių bei padėjo komandai iškovoti Italijos čempionės titulą.
