Praėjusią savaitę „SEB arenoje“ Vilniuje ūžęs Billie Jean King taurės pirmos grupės turnyras pasibaigė plačiomis Belgijos, Turkijos, Kroatijos, Portugalijos, Švedijos ir Lietuvos tenisininkių šypsenomis.
Pirmosios keturios komandos iškovojo teisę šių metų rudenį kautis turnyro atkrintamosiose varžybose, o švedės ir lietuvės išliko pirmoje grupėje.
Lietuvos teniso sąjungos prezidentas Ramūnas Grušas sako, kad į šį renginį atvyko per 300 svečių iš užsienio – žaidėjų, trenerių, aptarnaujančio personalo, teisėjų, Tarptautinės teniso federacijos (ITF) ir nacionalinių federacijų atstovų.
– Ar tai buvo didžiausias Lietuvoje vykstantis teniso renginys šiemet?
– Sakykime taip: didžiausias turnyras. Rudenį toje pačioje „SEB arenoje“ vyks ITF Pasaulinė trenerių konferencija. Joje tikimės sulaukti maždaug 600-700 trenerių, teniso žvaigždžių. Aišku, savo esme ši konferencija labai skiriasi nuo turnyro. Ji skirta labai konkrečiam žmonių ratui, treneriams, akademijų atstovams. Tuo tarpu varžybos, visų pirma, skirtos žiūrovams.
– Ar jų netrūko „SEB arenos“ tribūnose?
– Aišku, sirgalių galėjo būti daugiau. Ypač turint mintyje tai, kad produktas – šiuo atveju tenisas – buvo puikus. Kortuose kovėsi geriausios Lietuvos tenisininkės, buvo pirmojo WTA šimtuko žaidėjų, kelios tenisininkės, kurios tame šimtuke buvo dar visai neseniai. Buvo įdomu stebėti būsimas teniso žvaigždes: Belgijos, Serbijos rinktinių sudėtyje buvo žaidėjų, patenkančių tarp dešimties pajėgiausių aštuoniolikmečių tenisininkių pasaulyje.
Darbo dienomis tribūnose netruko tuščių vietų. Tai yra suprantama, nes susitikimus turėjome pradėti vidurdienį. Toks jau tas komandinio teniso formatas. Štai susitikimą prieš slovėnes mūsų rinktinė pradėjo 12 valandą, o paskutinis taškas buvo sužaistas prieš pat 21 valandą. Tuo tarpu šeštadienį, paskutinę turnyro dieną, tribūnos buvo užpildytos jau visai neblogai. Manau, kad aistringas sirgalių palaikymas smarkiai prisidėjo prie Klaudijos Bubelytės ir Justinos Mikulskytės prieš austres iškovotų pergalių.
– Kaip LTS vertina Lietuvos rinktinės pasirodymą šiame turnyre?
– Merginos išliko pirmoje turnyro grupėje. Apie tai ir kalbėjome prieš varžybas. Aišku, tyliai svajojome apie pakilimą į turnyro atkrintamąsias. Ir kautynės dėl jų buvo visai netoli. Dvejetų susitikimo prieš slovėnes pabaigoje mums pritrūko poros sėkmingiau sužaistų taškų. Tariant trumpai, esame patenkinti rezultatu.
Dar vienas dalykas, kuris labai džiugino, yra atmosfera komandoje. Ir tai yra milžiniškas naujojo komandos kapitono Lauryno Grigelio nuopelnas. Laurynui, kartu su fizinio rengimo treneriu Sauliumi Astrausku ir kineziterapeutu Kęstučiu Laurinsku, pavyko suburti komandą į vieną kumštį. Tai tikrai labai jautėsi mačų metu, treniruotėse, už kortų ribų.
Todėl už šią savaitę nuveiktus darbus labai dėkoju Laurynui, jo komandai, mūsų tenisininkėms.
– Kaip turnyrą Vilniuje įvertino Tarptautinė teniso federacija?
– Oficialiame ITF vertinime neišgirdome jokių priekaištų, savaitė Vilniuje prabėgo be jokių nesklandumų. Gražių žodžių išgirdome ir iš Vilniuje apsilankiusio Ivano Ljubičičiaus, buvusios trečiosios pasaulio raketės ir ilgamečio Rogerio Federerio trenerio, taip pat Belgijos rinktinės kapitono Wimo Fissetto, kuris treniruoja vieną iš geriausių pasaulio tenisininkių Igą Swiatek.
Tiesą pasakius, tokie vertinimai mūsų per daug nebestebina. Turime puikią infrastruktūrą, tinkamą pasaulinio lygio teniso renginiams, taip pat – patyrusią komandą, kuri tokias ir panašias varžybas organizavo jau ne kartą ir ne du.
Aišku, tokio dydžio turnyrai, kuomet vienoje vietoje susirenka 13 komandų, turi savo specifikos, jei lyginsime jas su Daviso taurės varžybomis ar ATP „Challenger“ serijos turnyrais. Derinimo, koordinavimo yra gerokai daugiau.
Kita vertus, nereikia pamiršti, kad prieš kelis metus, dar ir neturėdami naujosios „SEB arenos“ dalies, rengėme Billie Jean King taurės trečios grupės turnyrą, kuriame dalyvavo 23 komandos ir kuris vyko pasaulinės pandemijos sąlygomis. Žodžiu, turnyrų organizavimo prasme esame perėję ugnį ir vandenį. Naudodamasis proga sakau ačiū visai arenos ir federacijos komandai, praėjusią savaitę neskaičiavusiai savo darbo valandų. O taip pat visiems, kurie prisidėjo prie to, kad viskas vyktų sklandžiai ir be trukdžių – teisėjams, kamuoliukus padavinėjusiems vaikams, savanoriams, rėmėjams.
– Ką Lietuvai reiškia surengti tokio lygio turnyrą?
– Valstybei ir Vilniaus miestui – turbūt nieko. Valstybės ir jos sostinės parama Vilniuje vykusiam moterų teniso komandinio pasaulio čempionato etapui buvo lygi nuliui. Turnyras buvo surengtas ITF, Lietuvos teniso sąjungos, privačių rėmėjų lėšomis.
Bet Lietuvos tenisui tai yra milžiniškas pasiekimas, labai svarbi dedamoji teniso vystymo šalyje dalis. Tikiu, kad arenoje apsilankę jaunieji tenisininkai šios savaitės pradžioje į darbą treniruotėse, pamatę tikras puikiai žaidžiančias tenisininkes, kibo su dar didesniu užsidegimu.
LTS informacija
