Mokslo ir medicinos pasaulyje ilgaamžiškumo judėjimas siekia, kad žmogus kuo ilgiau išliktų visiškai funkcionalus, geros fizinės ir psichinės sveikatos.
„Svarbu pabrėžti, kad siekiama ne tiesiog pratęsti amžių – ne išgyventi iki 150-ies, pririštam prie medicininių aparatų. Tai noras ištempti žmogaus klestėjimą sveikatos prasme ir nustumti vadinamąsias senatvines ligas kuo toliau“, – pasakoja Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininkė dr. Miglė Tomkuvienė.
Vis dėlto ilgaamžiškumo keliai nėra lengvi ir greiti. „Neįmanoma nusipirkti sveikatos mėnesiui už keliasdešimt eurų, – pasakoja mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa. – Tikriausiai mes niekada neišvengsime būtinybės užsiimti fizine veikla, sveikai maitintis, laikytis miego režimo, socializuotis. Net maži gyvenimo būdo pasirinkimai turi teigiamos įtakos mūsų sveikatai.“
Bendru mokslininkų sutarimu, genai senėjimui turi 10–20 proc. įtakos, o visa kita priklauso nuo gyvenimo aplinkybių ir pasirinkimų. Visi žmonės turi genetiškai nulemtą gyvenimo trukmę, tačiau gyvenimo būdo pasirinkimais ją gali sutrumpinti arba prailginti. „Gyvenimo būdas ir medicina yra labai svarbu, bet vėlgi tai nėra viskas – net ir Indijos jogai, kurie visą gyvenimą sportuoja, sveikai maitinasi, kvėpuoja grynu oru ir nestresuoja, galiausiai pasensta ir numiršta“, – pasakoja mokslininkė.
Šiuo metu mokslininkai yra išskyrę dvylika punktų, kurie keičiasi molekuliniame lygyje žmogui senstant. Keli iš jų: atsiradusios DNR mutacijos, epigenetinė netvarka, baltymų pažeidimai, besiformuojantis lėtinis uždegimas, ląstelių tarpusavio komunikacijos sutrikimai, mikrobiotos kaita. Visa tai – atskiri procesai, bet tarpusavyje jie susiję. Kiekviename iš jų dar slypi įvairiausių būklių spektras, o mokslas dar neturi sprendimo, kaip sutvarkyti visus šiuos punktus ir visiškai sustabdyti visų molekulinių senėjimo procesų eigą.
Dalis mokslininkų skaičiuoja paprastai: jei per pastarąjį šimtmetį vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė dėl medicinos pažangos ir pagerėjusių gyvenimo sąlygų padvigubėjo, tikėtina, kad per atitinkamą laikotarpį ateityje ji darkart padvigubės. Šiuo metu pasaulyje vidutinė gyvenimo trukmė yra 70–80 metų. „Medicinos technologijų vystymasis vis greitėja, todėl galime manyti, jog gal nė neprireiks dar šimtmečio ir tikėtina gyvenimo trukmė priartės prie 150 metų, – sako M. Tomkuvienė.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
