Alytaus apskrities Stasio Kudirkos ligoninės gydytojas, daugkartinis pasaulio ir Europos plaukimo meistrų čempionas bei prizininkas, Europos ir Lietuvos savo amžiaus grupių rekordininkas Sigitas Katkevičius triskart per savaitę skuba į baseiną treniruotis ir ruoštis būsimoms kovoms.
Savo gyvenimo gydytojas neįsivaizduoja be plaukimo. Tam didžiulės įtakos turėjo šeimos tradicijos. Jo mama Leonora Katkevičienė – daugkartinė Lietuvos plaukimo ir greitojo čiuožimo čempionė, Lietuvos nusipelniusi plaukimo trenerė. Ji išugdė aštuonis SSRS sporto meistrus ir daugkartinius Lietuvos plaukimo čempionus, 2016 m. pati dalyvavo veteranų plaukimo varžybose, nors jau buvo beveik sulaukusi garbingo 90-mečio.
„Mano mamai – 99-eri, kitais metais bus šimtas. Nors yra nedidelių negalavimų, šimto metų, manau, sulauks“, – sako gydytojas.
Jo tėvas Vytautas Katkevičius – architektas, daugkartinis Lietuvos plaukimo čempionas, varžybų teisėjas, buvęs Kauno plaukimo federacijos prezidentas. 1970 m. suprojektavo ir aktyviai dalyvavo statant Kauno „Vilijos“ baseiną, pagal tą patį projektą iškilo Šiaulių ir Klaipėdos 25 m plaukimo baseinai. Todėl nereikia stebėtis, kad tėvų pavyzdžiu pasekė ir vaikai: Sigitas, Vytautas ir Eglė.
Namai ir plaukimo baseinas buvo pilni šurmulio, įspūdžių apie treniruotes ir varžybas, diskusijų apie plaukimo naudą žmogaus sveikatai.
S.Katkevičius – kaunietis, o Alytuje atsidūrė įgijęs Kauno medicinos instituto diplomą. Jis baigė chirurgijos internatūrą, o Alytaus apskrities S.Kudirkos ligoninėje dirba echoskopuotuoju ir endoskopuotuoju. Šią specializaciją įgijo stažuotėse Lietuvoje ir daugybėje užsienio klinikų, yra stažavęsis Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Prancūzijoje.
S.Katkevičius dabar Alytų vadina savo miestu ir svarbiausiose metų plaukimo varžybose atstovauja vandensvydžio sporto ir rekreacijos klubui „Dzūkijos vandenis“.
Patyręs plaukikas visiems, kurie skundžiasi kvėpavimo sutrikimais, plaučių ligomis, pataria plaukioti, nes plaukiojant išmokstama taisyklingai kvėpuoti, užsigrūdinama.
„Manau, kad plaukimas geriau nei vaistai“, – įsitikinęs pasaulio ir Europos meistrų čempionas.
Ar tada pagalvojote, kad tėvų įskiepyta meilė plaukimui neišblės net ir perkopus 60 metų slenkstį? – paklausiau S.Katkevičiaus.
Niekada negalvojau, kad sulaukęs tokio amžiaus vėl pradėsiu plaukti. Vaikystėje labai dažnai sirgdavau, buvau silpnos sveikatos, man buvo diagnozuota obstrukcinė plaučių liga, užeidavo sunkūs astmos priepuoliai. Plaukimas buvo tas sportas, kuris mane pagydė. Tad jaunystėje nekilo jokių minčių jo atsisakyti.
Jūsų karjeroje buvo du plaukimo laikotarpiai: jaunystėje, kai mokėtės Kauno „Saulės“ gimnazijoje, studijavote Kauno medicinos institute, ir vėliau, kai pradėjote dirbti Alytuje. Kas paskatino po pertraukos vėl treniruotis ir varžytis plaukimo baseine?
Kaip minėjau, dėl ligos neturėjau kito pasirinkimo, juolab kad visa šeima buvo pasinėrusi į plaukimą. Kai ėmiau dirbti Alytuje, šeima, intensyvus darbas, budėjimai atimdavo daug laiko. Kurį laiką neplaukiojau dėl ausų ligų, nes kolegos patarė vengti bet kokio kontakto su vandeniu.
Tada Alytuje atsirado 50 m baseinas. Iš pradžių plaukiojau tik irdamasis kojomis, iškėlęs galvą, su lenta. Vėliau po ausies operacijos atsirado naujos apsaugos, neleidžiančios vandeniui patekti į ausis. Įsigijęs pagal ausies landos formą iš specialaus plastiko išlietus kamštelius galėjai nardinti galvą ir nebijoti, kad vanduo pateks į ausies vidų. Va tada ir nusprendžiau pradėti rimčiau treniruotis. Po daugybės pacientų, priimtų per darbo dieną, buvo nepaprastai smagu jausti vandens trauką. Toks jausmas, lyg nusiplautum visą negandų, besveikatės ir skundų šleifą.
Kaip sugalvojote dalyvauti meistrų čempionatuose? Kokie pirmieji įspūdžiai?
Pirmi įspūdžiai nelabai įsiminė. Tarp seniai varžybose dalyvaujančių plaukimo meistrų jau buvo nusistovėję tarpusavio santykiai, sportininkai kartu vykdavo į varžybas, patirdavo įvairiausių nuotykių. Kurį laiką jaučiausi svetimas, tiesa, ir mano rezultatai nebuvo įspūdingi.
Ar prisimenate debiutą pasaulio ar Europos meistrų čempionate, kada jis įvyko ir kaip sekėsi?
Debiutavau Europos atvirajame plaukimo čempionate Londone, regis, 2016-aisiais. Neseniai buvo pasibaigusios olimpinės žaidynės, todėl varžytis olimpiniame baseine panoro apie 10 tūkstančių plaukikų iš viso pasaulio.
Starto teko laukti nuo šeštos valandos ryto. Lietuviai buvo išsibarstę po visus didelės plaukimo šventovės kampus, nebuvo jokio bendravimo tarpusavyje. Atėjai, įveikei distanciją ir važiuok namo. Labai nusivyliau ir varžybomis, ir rezultatais, bet ne Londonu. Iki šiol tai vienas mylimiausių mano miestų.
Netrukus pasipylė pergalės. Dabar tikriausiai ir pačiam sunku suskaičiuoti, kiek esate iškovojęs apdovanojimų pasaulio ir Europos meistrų čempionatuose. Kiek jums priklauso Lietuvos rekordų?
Rekordų lentelėse mano pergalių daug: ir 60–64, ir 65–69 metų amžiaus grupėse 25 m bei 50 m baseinuose. Be to, yra registruoti du mano Europos rekordai 65–69 metų amžiaus grupėje, plaukiant 200 m krūtine 25 ir 50 m baseinuose.
Kiek šalių plaukimas padėjo aplankyti, kurie čempionatai jums labiausiai įsiminė, keliuose olimpiniuose baseinuose teko rungtyniauti?
Esu lenktyniavęs daugelio Europos šalių baseinuose, bet labiausiai patiko Naujojoje Zelandijoje, kur vyko pasaulio meistrų žaidynės, taip pat Katare, Japonijoje ir Pietų Korėjoje surengti pasaulio meistrų čempionatai. Didelį įspūdį paliko Malaizijoje vykusios atviros Azijos ir Ramiojo vandenyno šalių meistrų žaidynės.
O pats sėkmingiausias buvo 2022-ųjų Europos meistrų čempionatas Romoje, kur triskart tapau nugalėtoju. Teko varžytis Atėnų, Romos ir Londono olimpiniuose baseinuose.
Plaukiate įvairiais stiliais, medalius pelnote įvairiose distancijose, o kurie stiliai ir nuotoliai patys mėgstamiausi?
Labiausiai mėgstu plaukti kompleksiniu būdu, bet daugiausia esu pasiekęs plaukdamas krūtine. Mėgstu plaukti ir laisvuoju stiliumi, bet ten ypač didelė konkurencija, todėl per varžybas retai renkuosi tą stilių.
Alytuje turite puikias sąlygas treniruotis baseine ir Dailidės ežerėlyje. Kaip dažnai plaukiojate, kokius uždavinius sau keliate per pratybas?
Baseine treniruojuosi triskart per savaitę, kaskart nuplaukiu apie tris kilometrus. Neturiu jokios specialios metodikos, pats nusprendžiu, kiek ir kaip plaukti. Užduotis užsibrėžiu pagal varžybų, kuriose planuoju startuoti, kalendorių.
Du kartus per savaitę einu į salę. Apie kilometrą įveikiu ant bėgimo takelio, kiloju svarmenis, dirbu su treniruokliais pagal salės trenerio sudarytą programą. Ją keičiu kas du mėnesius.
Esate gydytojas, todėl pasakykite, kokias ligas gydo plaukimas?
Kaip jau minėjau, plaukdamas išgijau nuo plaučių ligos, bet įgijau lėtinį pūlingą ausų uždegimą. Plaukimas ypač naudingas, sergant stuburo, sąnarių ligomis. Ir šiaip plaukimas, nesiekiant meistriškumo viršūnių, yra labai malonus užsiėmimas ir gali padėti pagyti nuo bet kokios ligos.
Ar ligoninėje ir šeimoje esate vienintelis plaukimo entuziastas?
Alytuje plaukimo meistrų yra tik vienas kitas. Mano šeimoje plaukti moka visi, bet treniruojuosi ir meistrų varžybose dalyvauju aš vienas.
Kur labiau patinka plaukti: baseine ar ežeruose? Kurie Lietuvos baseinai jums patraukliausi?
Žiemą plaukioju baseine, visi Lietuvos baseinai yra puikūs. Kai Alytaus baseine negaliu plaukioti, vyksta varžybos ar jis neveikia, patinka pasitreniruoti Prienų ir Varėnos baseinuose.
Vasarą plaukioju ežeruose, dažniausiai namie, Alytuje. Dailidės ežerėlis yra už kokių 300 m nuo mano namų, jis nedidelis – pirmyn ir atgal plaukiant susidaro kilometras.
Ar dar vyksta jums brangių žmonių V. ir V. Katkevičių, skirtų tėvui ir broliui atminti, plaukimo taurės varžybos?
Katkevičių taurės varžybos nevyksta. Kol kas nerandame joms kalendoriuje vietos ir neaišku dėl formato. Be to, reikia ieškoti rėmėjų, o juos sunku rasti. Nors planuojame jas atgaivinti kaip vieną iš Baltijos šalių „Super Masters“ etapų.
Kokia didžiausia su plaukimu susijusi jūsų svajonė?
Kaip sakoma sporte, mano didžiausia svajonė – išlaikyti formą, kol pereisiu į kitą, vyresniųjų grupę.
