Biomedicinos mokslų daktaras, sveikos gyvensenos ir mitybos specialistas Artūras Sujeta teigia, kad skirtingą žmogaus skonį lemia daugybė veiksnių, tokių kaip genetika, šeimos, kurioje augote, įpročiai, charakteris, emociniai įvykiai, branda, sveikata ar vertybės.
„Visi žinome įprastą skonių klasifikavimą į saldų, sūrų, rūgštų, kartų ir umami, t.y. pikantišką, tačiau kiekvienas žmogus šiuos skonius gali justi labai skirtingai. Pavyzdžiui, žmogus turi apie 25 skirtingus kartaus skonio genus, tad jautrumas šiam skoniui gali pasireikšti gana skirtingai – vienas žmogus gali labai mėgti greipfruto kartumą, kiti jo nekęsti. Tačiau lavinant skonį galima nuslopinti įgimtą kartumo nemėgimą – tai, kas užkoduota mūsų genuose. Tad jei anksčiau nemėgote kartaus šokolado, kavos ar greipfrutų sulčių, vėliau tai galite natūraliai pamėgti“, – sakė A. Sujeta.
Pasak jo, mitybos įpročiai nuolat vystosi kartu su žmogaus charakterio raida, emociniais įvykiais žmogaus gyvenime, branda, vertybėmis, pavyzdžiui, maisto pasirinkimu dėl poveikio aplinkai ar sveikatai.
Tai, ar gebate aiškiai, ryškiai pajusti maisto skonį ir poskonius, mitybos specialisto teigimu, taip pat yra susijęs su genetika – kiek skonio receptorių ant jūsų liežuvio yra. Tikri maisto gurmanai turi daugiausiai skonio receptorių, dažnai jie labai mėgsta arba nemėgsta tam tikrų maisto produktų. Aštrus maistas jiems gali pasirodyti per stiprus, užgožiantis poskonius. Jų priešingybės yra dažniausiai visiškai naujų patiekalų nemėgstantys degustuoti žmonės, kurie turi mažiausiai skonio receptorių, užtat jie nevengia aštraus ar sūraus maisto, nes kiti jiems gali atrodyti per švelnaus skonio. Tarp šių priešingų polių yra visi kiti, kurie nevengia išbandyti naujus skonius, taip pat turi daug mėgstamų maisto produktų ir patiekalų.
Taip pat, pasak dr. A. Sujetos, kad įvairūs mitybos aspektai gali koreliuoti ir su žmogaus asmenybės bruožais. Pavyzdžiui, ekstravertai labiau nei intravertai gali norėti daugiau pojūčių iš maisto, atviresniems žmonėms reikia įvairovės, tad jie gali norėti išbandyti daugiau naujų patiekalų ir gėrimų, netgi eksperimentuoti su tuo, kas anksčiau nepatiko. Tuo tarpu neurotiški žmonės nėra patys drąsiausi maisto degustuotojai.
Pasak natūralaus mineralinio vandens „Uniqa“ prekės ženklo vadovės, vandens someljė Erikos Šaltytės, dažnai klaidingai manoma, kad vanduo yra beskonis ir visų jaučiamas vienodai.
„Iš tiesų, kiekvienas vanduo turi savitą skonį, o dar tiksliau – nerasite identiško natūralaus mineralinio vandens. Skonio savybes vandeniui suteikia jame ištirpę natūralūs mineralai, jų kiekis ir derinys“, – sako E. Šaltytė.
Vandenyje randama įvairių mineralų, pvz. kalcio, magnio, natrio, sulfatų, hidrokarbonatų, chloridų, jodo ir kitų. Teigiama, kad ne visus šiuos mineralus gali lengvai atpažinti liežuvio skonio receptoriai, tačiau pajautimui daugiausia įtakos turi magnis, natris bei kalcis, o jei dideli kiekiai, tai prisideda prie skonio chloridai, sulfatai bei biokarbonatai.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
