Kol žmogus turi mėgstamą veiklą, yra apsuptas mylinčių artimųjų, siekia žinių, mokosi naujų įgūdžių, yra kupinas energijos ir geros nuotaikos, tikėtina, kad gyvena visavertį gyvenimą. Nors psichologiniai sunkumai gali užklupti įvairaus amžiaus žmones, vis dėlto Lietuvoje yra daugybė vienišų senjorų, kurie, jaučia liūdesį, nežinomybės baimę.
„Lietuvos statistikos departamentas skaičiuoja, kad iš viso Lietuvoje gyvena daugiau nei 750 tūkst. 60 metų ir vyresnio amžiaus asmenų. Net apie pusę jų gyvena vieni namų ūkiuose“, – statistikos duomenimis dalinasi Kristina Čiuželienė, „Sidabrinės linijos“ įkūrėja ir skambučių centro vadovė.
Anot jos, norint padėti sau visų pirma patartina nelikti vienam su savo mintimis ir negatyviomis emocijomis. Vienišumą paprastai lydi kiti jausmai ir mintys, todėl svarbu atpažinti, pripažinti ir priimti savo jausmus, susijusius su liūdesiu, atpažinti ir reaguoti į mintis apie savęs žalojimą, išreikšti užplūdusius jausmus.
„Būdai išreikšti jausmus yra įvairūs: aktyvi veikla (sportas, pasivaikščiojimas, namų ruošos ar sodo darbai), pokalbis su artimuoju, psichologu, psichoterapeutu, skambutis nemokamos emocinės pagalbos telefonu, dienoraščio rašymas, piešimas, fotografija, žaidimai su naminiu gyvūnu, klausymasis muzikos, dainavimas. Nusiraminti ir išlikti budriam gali padėti malda, meditacija, kvėpavimo pratimai ar dėmesingumu paremtos praktikos. Kiekvienas žmogus individualiai pasirenka sau tinkamus būdus“, – patarimais dalinasi ekspertė.
Svarbu, kad žmogus žinotų, kas jam patinka, artima, miela širdžiai. K. Čiuželienės teigimu, vasarą veiklų pasirinkimas didesnis, todėl lengviau įgyvendinti savo norus: „Jei leidžia jėgos galima užsiimti aktyvia veikla. Padėti gali ir pokalbis telefonu su bendraminčiais. Jei vienam užsiimti mėgstama veikla liūdna, tuomet patartina nepamiršti šalia veikiančių bendruomenių, kur galima sutikti bendraminčių. Labai daug prasmės suteikia savanoriškos veiklos.“
Abi pašnekovės sutinka, kad ir artimieji turėti stebėti signalus, kurie išduoda apie senjorų psichologinę būklę. Svarbu stengtis padėti, dažniau aplankyti, o jei tokios galimybės nėra – pasinaudoti šiuolaikinėmis technologijomis. Šiandien vyresnio amžiaus žmonės noriai naudojasi išmaniaisiais telefonais ir kompiuteriais: laukia nuotraukų, vaizdo skambučių iš artimųjų. Bendrauti rekomenduojama ir laiškais.
„Emocinius išgyvenimus patiriančiam žmogui dažniau reikia ne patarimų ar konkrečios pagalbos, bet galimybės išsikalbėti, išreikšti sunkius jausmus ir atsikratyti pečius slegiančios įtampos. Žmogiškas ryšys padeda pasijusti svarbiu ir reikalingu. Tai ypač svarbu senjorams, kurie dažnai yra linkę manyti, kad jie jau niekam nerūpi“, – sakė K. Čiužienė.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
