Vaikų sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau viena svarbiausių ikimokyklinio amžiaus vaikų sveikatos sudedamųjų dalių yra vaikų fizinis aktyvumas.
Kiekvienas vaikas yra unikalus ir savitas, todėl ir sveikatos ugdymas turi būti labai individualus, priklausantis nuo vaiko sveikatos, užsigrūdinimo laipsnio, fizinio parengtumo, nervų sistemos stabilumo, šeimoje sudarytų įgūdžių ir įpročių. Vaikai nori žaisti, būti aktyvūs. Fizinis aktyvumas yra jų pasaulio pažinimo būdas.
Fizinio aktyvumo nauda vaikams
Fizinis aktyvumas padeda tenkinti biologinį vaiko poreikį judėti, skatina motorikos vystymąsi, stimuliuoja organizmo augimą, gerina protinį ir fizinį darbingumą, stiprina sveikatą. Fiziškai aktyvus gyvenimo būdas, sportavimas laisvalaikiu yra žinomi kaip fizinį pajėgumą, savijautą gerinantys ir sveikatą stiprinantys veiksniai. Norint ugdyti sveikus ir stiprius vaikus, daugiau dėmesio reikia skirti vaikų judriesiems žaidimams.
Pagrindinė mažųjų fizinio aktyvumo veikla – judrieji žaidimai
Judrieji žaidimai – tai vaikui maloni veikla, kurioje jis elgiasi spontaniškai, pats numato žaidimo tikslus, suteikia jiems prasmę ir kontroliuoja šią veiklą. Labai vertingi bendram vaiko lavinimuisi: ugdo pagrindinių judesių (bėgimo, ėjimo, šuolių, metimų, daiktų nešimo ir kt.) motorinius įgūdžius, tobulina judesių koordinaciją, grūdina organizmą. Daugumai judriųjų žaidimų būdingas lenktyniavimas, vaikas būna emocingas, aktyvėja jo kūrybinis žaismingumas, tobulėja psichinės ir fizinės (sumanumas, stiprumas, vikrumas, ištvermė) bei moralinės savybės.
Fizinį aktyvumą ugdant per judriuosius žaidimus būtina atsižvelgti į vaikų amžių, interesus, norus, nuotaikas, metų laiką, dienos režimą, fizinį pasirengimą, vaikų sveikatos būklę ir kt. Žaidžiant judriuosius žaidimus vieta gali būti speciali nuolatinė žaidimų vieta su pažymėtomis ribomis, įvairiais atributais. Jeigu tokios vietos nėra, patalpoje arba lauke reikia ją pažymėti linijomis, kitais orientyrais. Šalia priemonės ir žaislai. Padėti taip, kad žaidėjai galėtų juos pasiimti, ir jų turi visiems užtekti.
Sudominti vaikus judriaisiais žaidimais – suaugusiajam reikia būti sumaniam ir išradingam. Sukviesti žaisti padeda linksmos skaičiuotės, eilėraštis, mįslės, žvali nuotaika, siurprizai ir kt. Žaidimo taisykles ir eigą reikia paaiškinti trumpai ir suprantamai, įdomiai ir jausmingai, pasitelkiant visas raiškos priemones.
„Greenspan“ pateikia tokias žaidimų organizavimo rekomendacijas:
- Improvizuokite, leiskite vaikui vadovauti jūsų bendravimui ir žaidimui.
- Derinti motorikos, sensorikos, jutiminės integracijos, vizualumo – erdvės ir suvokimo motorikos pratimus. Žaidimų laikas, kuo įvairesnis.
- Prisitaikyti prie vaiko išsivystymo lygio ir domėtis jo interesais. Savo jausmais ir veiksmais paskatinkite vaiką draugauti su jumis.
- Atverkite bendravimo ciklus ir juos užverkite (t.y. domėkitės vaiką dominčiais dalykais, o paskui įkvėpkite jį domėtis tuo, ką jūs veikiate ar darote).
- Sukurkite palankią aplinką žaidimams su žaislais ir interjeru.
- Plėskite bendravimo ciklų ratą: bendrauti draugiškai, bet, jei reikia, sudarykite ir kliūčių.
- Plėskite vaiko bendravimo patirtį, didindami bendravimo temų ir klausimų įvairovę.
Žaidžiant judriuosius žaidimus patenkinamas smalsumas, atliekami patys didžiausi atradimai, išgyvenami pačios plačiausios skalės jausmai: džiaugsmas, pasididžiavimas, ramybė, pyktis, nusivylimas, draugiškumas ir pan. Žaisdami galime klysti, rizikuoti ir pasimokyti iš savo klaidų. Formuojasi komandinio darbo įgūdžiai, ugdoma valia, lavinama vaizduotė. Fizinio aktyvumo ugdymas per judriuosius žaidimus tai puikus savianalizės būdas: vaikai pradeda pastebėti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurias administruoja Nacionalinė sporto agentūra prie Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos.
