Lietuvos tekvondo rinktinės lyderė Klaudija Tvaronavičiūtė pradeda naują karjeros etapą. Studijas Kaune užbaigusi 24 metų sportininkė apsisprendė pradėti kitą etapą: sugrįžti į gimtuosius Šiaulius ir olimpinės svajonės siekti su savo pirmuoju treneriu Romualdu Montvidu.
Ši vasara buvo apsisprendimo kryžkelė, ir kovotojai teko rinktis. Įvertinusi visus variantus, Klaudija nutarė, kad optimaliausia karjerą būtų tęsti gimtajame mieste su puikiai pažįstamu treneriu ir labai geras sąlygas sudarančiame sporto centre „Atžalynas“.
Į SC „Atžalynas“ atvažiavusi kandidatė į olimpinę rinktinę pasirašė sutartį su direktoriumi Giedriumi Snudaičiu. Ceremonijoje dalyvavo ir savo auklėtinę išskėstomis rankomis sutikęs treneris R.Montvidas.
– Kokiomis nuotaikomis sugrįžote į gimtinę?
– Nuotaika yra puiki, labai laukiu pirmųjų treniruočių. Turėjau trumpas atostogas, bet jaučiuosi pailsėjusi ir noriu kibti į darbą. Žinau, kad čia viskas bus kitaip, netrūks naujovių, bet esu viskam pasiruošusi. Tikiu, kad šis sezonas man asmeniškai bus gerokai geresnis.
– Toks ir buvo planas – baigti studijas ir sugrįžti į Šiaulius?
– Ne, tokio konkretaus plano nebuvo. Tiesiog baigėsi vienas etapas ir reikėjo apsispręsti, kuriuo keliu eiti tolyn.
– Nusprendėte, kad gimtajame mieste geriausia?
– Įvertinus visas aplinkybes ir niuansus, Šiauliai man yra geriausias variantas.
– Kiek sportinius planus sujaukė visą pasaulį stabdęs karantinas?
– Visiems buvo labai sudėtingas metas, nes negalėjome net sportuoti. Bet visa tai – jau praeitis. Olimpinės žaidynės artėja, todėl niekas nesnaus – kiekvienas sportininkas sieks geriausio rezultato, kad iškovotų kelialapį į Paryžiaus olimpines žaidynes. Tai – mano svajonė, ir turiu ambicijų jos siekti.
– Panašu, kad lieka vienintelis kelias – laimėti kelialapį atrankos turnyre.
– Iš tiesų reitingo taškų nepakaks. Situacija tokia, kad visose varžybose reiktų laimėti ar bent būti prizininke, o tai nėra realu. Todėl lieka vienintelis kelias – atranka.
– Gal dabar bus kiek lengviau, nes baigėte studijas?
– Dantų technologijos specialybė nebuvo atsitiktinumas – šias studijas rinkausi, kad galėčiau suderinti su sportu. Bet dabar išties bus kiek lengviau, nes galėsiu visą laiką skirti tik sportui.
– Kokia buvo Jūsų pirmojo trenerio reakcija, kai sužinojo, jog norite grįžti?
– Treneris Romualdas sureagavo labai pozityviai. Per pirmąjį mudviejų pokalbį jis prisiminė senus laikus, keliones. Džiaugiuosi, kad suprantame vienas kitą iš pusės žodžio. Treneriui nekyla abejonių, kokią reikšmę galutiniam rezultatui turi tinkamas bendradarbiavimas su fizinio rengimo treneriu. Treneris Romualdas tiki manimi ir nori kartu patekti į olimpiadą.
– Kada pradėsite treniruotis?
– Fizinio pasirengimo ciklas su treneriu Mantu Valčiukaičiu jau prasidėjo. Rugpjūčio pradžioje pradėsime su treneriu Romualdu dirbti salėje. Jis jau suplanavo treniruočių stovyklas Olandijoje ir Ispanijoje.
– Šiauliuose pagaliau turėsite ir pajėgią treniruočių partnerę. Kiek tai svarbu ruošiantis kovoms?
– Dauguma mano varžovių turi po kelias treniruočių partneres ar partnerius, tai suteikia pranašumų. Džiaugiuosi, kad dirbsime kartu Gerda Meištininkaite. Ji varžosi mažesnio svorio kategorijoje, bet dalyvauja aukščiausio lygio turnyruose, todėl bus puiki treniruočių pagalbininkė man, o aš – jai.
– O Kaune turėjote tokio lygio partnerių?
– Kaune buvo visokių etapų. Būdavo dienų, kai partnerių nebuvo išvis, nors ruošiantis varžyboms gyvybiškai svarbu treniruotis ne vienai.
– Kada pirmasis startas po gimtojo miesto vėliava?
– Iki jo liko nedaug – vasaros pabaigoje dalyvausiu Taline vyksiančiame Europos tekvondo olimpinių svorių čempionate.
