Marytė Marcinkevičiūtė
Klaipėdos aklųjų ir silpnaregių sporto klubas „Pamarys” įkurtas 1992 metais gruodžio 10 dieną.
Pagrindinis klubo tikslas – savo veiklą skirti uostamiestyje gyvenantiems akliesiems ir silpnaregiams, ypač sunkiausią negalią turintiems asmenims, jiems sudaryti sąlygas dalyvauti nuolatinėse ir kitose fizinio aktyvumo veiklose, skatinti sveiką gyvenseną, kūno kultūros ir sporto priemonėmis mažinti atskirtį, vykdyti socialinę integraciją, ugdyti sveikesnę ir fiziškai aktyvesnę visuomenę.
Kaip teigia nuo 2016 metų „Pamario“ sporto klubui vadovaujantis Mindaugas Triušys, šis projektas dera su 2011-2020 metų Valstybinės sporto plėtros strategijos tikslo įgyvendinimu – sudaryti sąlygas visų Lietuvos socialinių grupių įtraukimui į sporto veiklą, o jų konkrečiu atveju – sudaryti sąlygas regėjimo negalią turintiems žmonėms.
„Stengiamės prisidėti prie šioje strategijoje iškeltų tikslų ir siekti norimų rezultatų įgyvendinimo – didinti sportuojančiųjų ir besimankštinančių Lietuvos gyventojų dalį, ugdyti sveiką gyvenseną.
Vykdydami projekte numatytas veiklas, prisidėsime prie Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijų fiziniam aktyvumui.
Šio rodiklio įgyvendinimo siekiama ir 2011-2020 metų Valstybinės sporto plėtros strategijos tiksluose, kad Lietuvos gyventojų fizinis aktyvumas atitiktų PSO rekomendacijas.
Mūsų aklųjų ir silpnaregių nariai dalyvauja šoudauno, šaškių, šachmatų, lengvosios atletikos, plaukimo, fizinio pasirengimo su treniruokliais pratybose, džiaugiamės nauja sporto įranga.
Projekto dėka įsigijome mankštos kamuolių, kilimėlių, lazdų, elastinių juostų, TRX diržų, hantelių, štangą, švedišką sienelę, plaukimo akinių, daugiafunkcinį treniruoklį, bėgimo takelį, irklavimo ir dviračio treniruoklius, smito mašiną, universalių treniruočių suoliukus.
Tai mums padėjo įgyvendinti pagrindinius tikslus. Projekto dalyviai galėjo individualiai susipažinti bei išmokti, kaip savarankiškai ir saugiai naudotis turima sportine įranga su minimalia priežiūra.
Jie buvo supažindinti su įvairiomis fizinio ugdymo technikomis, kokios yra jų paskirtys ir pagrindiniai elementai, kaip jas tinkamai dozuoti ir nepakenkti savo sveikatai, kaip saugiai elgtis plaukimo baseine, išmokti plaukti ir plaukimą tobulinti.
Projekte dalyvavo 71 regėjimo negalių turintis klaipėdietis“, – pasakoja Klaipėdos aklųjų ir silpnaregių sporto klubo „Pamarys” prezidentas M. Triušys.
Per 18 mėnesių klaipėdiečiai Įgyvendina projektą „Klaipėdos miesto žmonių su regos negalia fizinės veiklos vystymas ir plėtra“.
„Veiklą sekėsi plėtoti gerai, ką buvome susiplanavę, tą ir įgyvendiname. Įrangos pavyko įsigyti netgi daugiau nei buvo suplanuota.
Turėjome problemų su COVID -19 karantinu, kylančiomis kainomis. Dėl šių problemų teko prailginti projekto įgyvendinimo laikotarpį: buvo planuojama įgyvendinti iki šių metų gegužės 31 dienos, o pratęsėme iki spalio 31 dienos.
Regos negalią turintys klaipėdiečiai pajuto psichologinę, emocinę, socialinę naudą.
Mūsų žmonės tapo fiziškai aktyvesni, sveikesni, lavino savarankiškumo įgūdžius, susipažino ir išmoko, kaip saugiai naudoti įvairiomis sporto priemonėmis, integravosi į visuomenę“, – džiaugiasi M. Triušys.
Jis – Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos miesto filialo pirmininkas.
Sportuoja nuo mažens, buvo lengvaatletis sprinteris, bėgiojo 60 m, 100 m ir 200 m nuotolius, gerai žaidžia šaškėmis ir šachmatais.
Tačiau šiandien klubo prezidentui daugiau tenka tvarkyti administracinius reikalus nei sportuoti.
M. Triušys baigė Klaipėdos valstybinę kolegiją ir įgijo kineziterapeuto specialybę.
Klaipėdos universitete šią specialybę išsilygino iki universitetinio bakalauro, todėl šiame projekte dirba treneriu, nes gerai išmano technikas ir jų specifiką, kaip reikia viską atlikti teisingai ir saugiai.
Nuo 1997 metų M. Triušys yra „Pamario“ sporto klubo narys, nuo 2013 metų – viceprezidentas, o nuo 2016 metų iki šiol – prezidentas.
Jis atstovauja regos negalios bendruomenės interesus Lietuvos aklųjų sporto federacijos valdyboje, Lietuvos paralimpinio komiteto valdyboje ir Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos taryboje.
Jo vadovaujamame Klaipėdos aklųjų ir silpnaregių sporto klube „Pamarys” nėra amžiaus cenzo.
Jauniausiai narei Samantai Vadeikaitei – 7-eri, o vyriausiam Albertui Mumgaudžiui-78-eri.
Regos negalią turintys žmonės labiausiai mėgsta žaisti šaškėmis ir šachmatais, dalyvauti nuolatinėse pratybose su klubo įvairia sporto įranga.
Aukštesnių rezultatų „Pamario“ klubo sportininkai siekia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių federacijos (LASF) organizuojamose čempionatuose, tai pat miesto, Lietuvos bei tarptautiniuose turnyruose, čempionatuose.
Svariausių pergalių pasiekia šaškininkai ir šachmatininkai, kurie pelno medalių ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniuose turnyruose bei čempionatuose.
Klubo prezidento iniciatyva čia kasmet rengiami šachmatų ir šaškių turnyrai.
Klaipėdiečiai į fizinio aktyvumo veiklas įtraukia ir kitus šeimos narius, artimuosius, draugus, nes aklumas ir silpnaregystė – visos šeimos ir artimųjų problema.
Klubas turi savo patalpas, kuriose yra treniruoklių salė, erdvės šaškėms ir šachmatams bei šoudaunui. Dukart per savaitę nuomojamas plaukimo baseino takelis.
„Šiai dienai paralimpiečių nesame parengę, nes šaškės ir šachmatai, kur mūsų sportininkai yra pasiekę svariausių laimėjimų, nėra paralimpinių žaidynių programoje.
Jaunimas, kuris nori ir geba siekti gerų rezultatų, išvyksta studijuoti į didesnius miestus.
Rengiant didesnio meistriškumo sportininkus, ne paskutinėje vietoje yra ir nestabilus finansavimas bei pastoviai kintantys reikalavimai, kai klubui yra sudėtinga planuoti ilgalaikes strategijas ir planus, nes turi dėmesį skirti kaip išgyventi.
Nuolatiniai pokyčiai išbalansuoja ir verčia prisitaikyti prie esamų pakitimų, o neskatina nuoseklaus vystymosi“, – mintimis dalijasi M. Triušys.
Kai kalba pakrypsta apie tai, kad, ko gero, klubo nariams nėra paprasta plaukimo baseine gauti atskirą laiką ir takelį, o sporto klubuose būti visavertiškiems ir prižiūrimiems ten dirbančių trenerių, uostamiesčio aklųjų ir silpnaregių sporto klubas „Pamarys” prezidentas sako:
„Klaipėdoje nėra išskirtinių sąlygų sportuoti klubuose ar baseine, išskyrus tai, jeigu mokėsi asmeniniam treneriui už individualias treniruotes.
Šio projekto pagalba su treniruokliais salėje galime dirbti penkiskart per savaitę ir pagal neįgalaus žmogaus individualias savybes žiūrime, kiek jis gali būti savarankiškas, kiek reikia priežiūros.
Žmones supažindiname su treniruokliais, kaip su jais naudotis saugiai, nekenkti sau, atliekant vienokius ar kitokius pratimus“.
Projektas „Klaipėdos miesto žmonių su regos negalia fizinės veiklos vystymas ir plėtra“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
