Marytė Marcinkevičiūtė, sportas.info
Nors mūsų šalyje baidarių polas gyvuoja jau ne vieną dešimtmetį, Lietuvos baidarių polo federacija, kurios prezidentu išrinktas alytiškis verslininkas Regimantas Vaičiulis, įkurta tik pernai rudenį.
Ši sporto šaka, dar vadinama kanupolu, anksčiau buvo po Lietuvos baidarių ir kanojų irklavimo federacijos (LBKIF) sparnu.
Bet baidarių polo entuziastai nutarė atsiskirti nuo LBKIF ir tapti savarankiški.
„Pagrindinė mūsų išėjimo iš federacijos priežastis ta, kad nėra jokių LBKIF pastangų plėtoti šią sporto šaką Lietuvoje. Federacija turi savo rimtų rūpesčių su slalomu ir sprintu, tad kam čia dar tas naujadaras polo. Todėl ir įkūrėme atskirą federaciją, kad savarankiškai galėtume vystyti baidarių polo veiklą Lietuvoje, kad ši sporto šaka būtų prieinama visiems, ne taip, kaip šiuo metu yra LBKIF.
Pirmiausia Baidarių polo pavadinimą teko derinti su lietuvių kalbos komisija. Kanupolas – tarptautinis šio sporto pavadinimas. Šiuo metu visi klubai priklauso LBKIF, kurioje yra kanupolo disciplina.
Dalis klubų įkūrė atskirą Lietuvos baidarių polo federaciją, nepriklausomą nuo LBKIF. Šie klubai kitaip mato baidarių polo perspektyvas Lietuvoje, jie siekia rezultatų, organizuoja aukščiausio lygio varžybas, garsina Lietuvą užsienyje.
Ar šie klubai liks LBKIF – klausimas atviras, nes federacijos vadovų požiūris į kanupolo sportą, skiriamas finansavimas, valdymas visiškai netenkina klubų lūkesčių.
Visos iniciatyvos slopinamos, aktyviausi klubai, treneriai diskriminuojami pačių aukščiausių federacijos vadovų.
Pats naujausias LBKIF antausis kanupolo klubams – 2020 metų Lietuvos jaunučių ir jaunių čempionatas.
Organizuojant čempionatą, nubuvo tartasi su visais klubais ir nederinamos jo datos. Viskas vyko labai siaurame rate.
Informaciją apie čempionatą dalis klubų gavo likus iki varžybų keturioms dienoms, o kitos komandos iš viso jos negavo. Negavus informacijos, čempionate negalėjo dalyvauti varžybų favoritai Alytaus kanupolininkai, o Daugų komandą leido registruoti tik per kitą klubą. Apie tas problemas LBKIF vadovai buvo informuoti, bet jie neturėjo nei noro, nei jėgų imtis priemonių, kad tokiai LBKIF jungtinio slalomo ir kanupolo komiteto savivalei būtų užkirstas kelias“, – pasakojo Lietuvos baidarių polo prezidentas R.Vaičiulis.
Kelerius metus buvote LBKIF kanupolo komiteto pirmininkas, ar ir dabar einate tas pareigas?
Dabar jau ne. Nebuvau perrinktas, rinkimų rezultatus lėmė dirbtini, specialiai tam balsavimui sukurti klubai.
Tokie klubai neorganizuoja veiklos, neturi trenerių, vaikų, bet, kai reikia priimti sprendimus, jie gauna įgaliojimus su balso teise. Ir jų yra ne vienas.
Pakankamai nebrangu prikurti tokių klubų ir galima paveikti visos LBKIF veiklą.
Vadovai turi galvoti apie tai ir išsivalyti nuo tokių klubų. Tai – kenksmingas veikimas sporto šakos atžvilgiu ir tokia veikla graužia pačios LBKIF pamatus.
Kam patikėjote dirbti Lietuvos baidarių polo federacijoje, kas sudaro jos Vykdomąjį komitetą?
Mano darbas – sušaukti posėdžius ir koordinuoti darbus. Mūsų federacijoje nėra apmokamu darbuotojų, – dirbame visi.
Vykdomąjį komitetą sudaro visų klubų atstovai, o darbus išsidaliname per posėdžius.
Taip dirbant atsižvelgiama į visų klubų interesus. To pasigendame LBKIF kanupolo komiteto veikloje.
Dar nėra nė metų, kaip gyvuojate, gal jau ėmėtės ir pirmųjų darbų, surengėte varžybų?
Karantinas sujaukė visų mūsų planus, viskas nusikėlė. Reikia ieškoti pripažinimo, finansavimo.
Tačiau jau įvyko pirmosios Lietuvos baidarių polo varžybos. Klubai vyksta į Lenkijos ir Vokietijos turnyrus, organizuojamos rinktinės pratybos, besirengiant į kitus metus nukeltam pasaulio čempionatui Romoje. Jame teisę dalyvauti iškovojome pirmą kartą. Džiugu matyti augančius naujus žaidėjus ir kaip užsidegę jie žaidė po pertraukos.
Kokius pagrindinius uždavinius sau kelsite, koks pagrindinis naujos federacijos tikslas?
Pagrindinis tikslas – siekti tarptautinio pripažinimo ir garbingai atstovauti Lietuvai visų lygių varžybose.
Kol neturime tarptautinio pripažinimo, dalyvausime kaip LBKIF komandos.
Šiais metais Lietuvos rinktinė iškovojo vardinį kvietimą į pasaulio baidarių polo čempionatą. Tai pirmas toks atvejis Lietuvos istorijoje. Tą kvietimą gavome už 2019-aisiais užimtą 9–ą vietą Europos U-21 čempionate ir stambių tarptautinių turnyrų organizavimą Alytuje bei gerus rezultatus juose.
Vieni kalnų nenuversite, ar turite kitų komandų palaikymą?
Vienas ir nedirbu, aš padedu tik bendrą kalbą rasti, išsakau savo nuomonę.
Visus darbus atlieka Alytaus, Trakų ir Daugų klubų vadovai. Lauksime Kauno ir Vilniaus klubų prisijungimo.
Jus žinome, kaip Lietuvos kanupolo vieną pradininkų Lietuvoje, buvusį Alytaus žaidėją ir trenerį, o dabar ryžotės dar vienam iššūkiui – šalies baidarių polo. Pradžia visada būna sunki, nebijote?
Pradžia, be abejo, bus sunkesnė, bet nesu vienas. Juk ir tada kanupolo pradžią organizavome kartu su alytiškiais.
Reikėjo pasigaminti baidares, irklus, surengti pirmuosius turnyrus, keliones į kitas šalis, treniruočių procesą. Dabar kiti iššūkiai -finansavimas, suaugusiųjų sportininkų išsaugojimas.
Baidarių polas nėra pigi sporto šaka. Daug kainuoja baidarės, kitas sportinis inventorius, žiemą – plaukimo baseinai. Ar ankstesniais metais jums buvo dosni LBKIF, kadangi sėkmingai dalyvavote Europos įvairių amžiaus grupių Europos čempionatuose?
Baidarių polo sporto klubus remia savivaldybės, jie gauna paramą iš projektų, rėmėjų, taip pat nario mokesčių ir kitos veiklos.
Rinktinę turėtų finansuoti LBKIF. Kai Lietuvos rinktinė dalyvavo Europos čempionate Portugalijoje, iš federacijos gavo 2 tūkst. eurų. Ačiū ir už tai.
Bet biudžetas buvo ne toks (varžybų mokestis, pragyvenimo ir kelionės išlaidos) – apie 10 tūkst. eurų.
Kaip mes būtume reprezentavę Lietuvą už tuos 2 tūkst. eurų? Baidarių polo federacija padėjo ieškoti rėmėjų.
Ačiū visiems, kurie padėjo iškovoti teisę dalyvauti pasaulio čempionate. Ir toliau sieksime garbingai atstovauti Lietuvai, dalyvauti aukščiausio lygio varžybose, nors ir negausime finansavimo iš LBKIF. Suksimės, ieškosime rėmėjų.
Dar keturių amžiaus grupių čempionatams gaudavome medalių komplektus, kurie įvertinti keliais šimtais eurų. Tokie pinigai iš LBKIF buvo skirti 2019 metams.
2018 metams kanupolui buvo skirta apie 700 eurų. Ką tai reiškia? Klubas dalyvauja keturiuose Lietuvos čempionatuose (jaunučiai, jauniai, jaunimas ir suaugusieji), sumoka po 50 eurų už varžybas, plius 60 eurų nario mokestis – viso 260 eurų.
Trys klubai susimeta – ir jau metų LBKIF skirtas finansavimas kanupolui. Bet yra devyni kanupolo klubai. Tai gal geriau veiklą organizuoti atskiroje federacijoje. Tokia įdomi situacija.
Dabar LBKIF kanupolo ir slalomo jungtiniame komitete vadovauja slalomą propaguojantys klubai, kuriems baidarių polas yra tik laisvalaikio praleidimo forma.
Todėl jie nesugeba arba nenori vystyti, atstovauti LBKIF baidarių polo sportui.
Net užmiršta organizuoti varžybas, į jų kalendorių neįtraukia daugiau nei pusės jų rengiamų Lietuvoje, stambių tarptautinių varžybų Alytuje.
LBKIF tiesiog diskriminuoja Alytaus, Trakų, Daugų klubų veiklą.
Tęsiant kalbą apie Lietuvos rinktinę, tai ji turėtų turėti vienodą inventorių, aprangas, sportininkams turi būti sudaromos visos sąlygos pasirengti, be problemų nuvykti į varžybas, turėti laiko ten adaptuotis. Bet to nėra, LBKIF nepajėgi to užtikrinti.
Kaip galvojate plėtoti baidarių polo Lietuvoje?
Lengvai plėtoti nepavyksta. Per metus suorganizuojame keletą parodomųjų varžybų skirtinguose miestuose.
Per pastarsuosius kelerius metus labai sustiprėjo Daugų klubas. Jo vaikams ir jaunimui yra sudarytos puikios sąlygos treniruotis.
Daugiškių veiklas palaiko Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas.
Tačiau gyvybės nerodo keletas Vilniaus ir Kauno klubų. Miestai, kuriuose sukoncentruota daugiausia Lietuvoje kanupolą vystančiųjų klubų.
Net ir tie, kurie lyg sportuoja tuose miestuose, nesurenka jaunimo iki 21 metų, suaugusiųjų komandų.
Yra keletas naujų miestų, įsigijusių inventorių, tikėkimės, kad ten atsiras entuziastų, kurie pradės plėtoti baidarių polą.
Alytuje iki šiol būdavo rengiami tarptautiniai turnyrai, suvažiuodavo nemažai užsienio šalių. Ar jie nenutrūks, surasite pinigų jiems organizuoti?
Tie Alytaus turnyrai yra mūsų puošmena, atvyksta komandos iš Olandijos, Airijos, Suomijos, Šiaurės Airijos, Lenkijos, Čekijos, Ukrainos, Rusijos, Vengrijos, kitur.
Tai labai aukšto sportinio lygio varžybos, atvyksta stebėtojai iš Tarptautinės irklavimo federacijos, jos yra nušviečiamos tarptautiniuose sportinės žiniasklaidos puslapiuose, apie jas žino ir kalba Europoje ir pasaulyje.
Jei Alytaus sporto organizatorių entuziazmas neišblės ir savivaldybė padės, turnyrai vyks.
Dabar, kai tapote savarankiški, planų, tikriausiai, iki soties? Kokie pagrindiniai?
Sudarydami baidarių polo varžybų kalendorių, nesiderinsime prie slalomo ar sprinto varžybų, kaip iki šiol buvo daroma LBKIF.
Kanupolo varžybos nustumiamos į pakraščius, pirmumas buvo teikiamas slalomui ir sprintui.
Kanupolo varžybų datos buvo parenkamos be jokios logikos, neatsižvelgiant į tarptautines varžybas, vykstančias Europoje ir pasaulyje.
Į mūsų federacijos organizuojamas varžybas kviesime ir priimsime visus norinčiuosius.
Lietuvos čempionatus rengsime atvirus – tikimės bus daug didesnė konkurencija ir meistriškumas, nei šiuo metu rengiamose LBKIF varžybose.
Su rinktine išvyksime į stambius turnyrus Europoje, juk esame dar nepripažinti, tai oficialiai atstovauti Lietuvai negalėsime, bet būsime matomi.
Reikia naujų klubų, organizuosime parodomąsias varžybas Klaipėdoje, Šiauliuose, kituose miestuose.
Ieškosime žmonių, kurie norėtų plėtoti šitą sporto šaką savo krašte, juos remsime, teiksime jiems pagalbą.
Esate verslininkas, remiate Alytaus kanupolo entuziastus, ar negaila asmeninių pinigų?
Daug neremiu , bet vis geriau negu nieko. Manau, svarbu ne tik finansinė, bet ir moralinė parama, kurią suteikiu dalyvaudamas baidarių polo veikloje kaip vienas iš šios sporto šakos pradininkų Lietuvoje.
Prieš 30 metų kartu su alytiškiais pradėjom vystyti šio sporto veiklą Lietuvoje. Ir dabar džiugu prisidėti savo darbais prie baidarių polo.
Jį su bendraminčiais plėtoti, kelti į kitą lygį. Džiugu, kad per 30 metų Lietuvoje baidarių polas išaugo.
2019 metų Europos jaunimo čempionate lietuviai įrodė, kad žaidžia aukščiausio lygio baidarių polą Europoje, o šalies rinktinės žaidėjas Karolis Latauskas tapo rezultatyviausias čempionato žaidėjas.
Lietuvoje sugebame organizuoti aukščiausio lygio varžybas, į kurias noriai atvažiuoja komandos iš užsienio, džiugu matyti daug talentingo jaunimo, kuris savo veikla jungiasi ir tęsia mūsų pradėtą darbą.
Aš džiaugiuosi, kad su bendraminčių komanda galiu tęsti pradėtus darbus. Tai yra didžiausia parama, gera komanda.
Dar jaunystėje pamėgote vandens sportą, o ar dabar dar sėdate į baidarę ir aktyviai ilsitės?
Dabar 4-5 kartus praplaukiu baidare Lietuvos upėmis. Tenka turistiniu maršrutu plaukti ir polo baidare -visiems būna įdomu.
Nepraleidžiu veteranų varžybų, sudalyvauju, nemažai praleidžiu laiko su burlente ant vandens.
