Tris kadencijas nuo 1988 metų Lietuvos tautinio olimpinio komiteto revizoriumi dirbusiam Kęstučiui Tamulevičiui gegužės 13 dieną sukanka 65-eri.
Dabar jis daugiau kaip 20 metų dirba Alytaus kolegijoje ir dėsto ekonomiką.
Iki šių dienų Kęstučiui yra svarbus olimpinis sąjūdis ir olimpizmo idėjos, kurias jis skleidžia kolegijoje.
Kęstuti, tikriausiai labiausiai išskirtinas jūsų 65 metų gyvenimo etapas – LTOK revizoriaus darbas. Prisiminkite jį?
Alytaus miesto sporto bendruomenės buvau deleguotas atkurti Lietuvos olimpinę lygą – taip tuomet būsimąjį LTOK buvo priversti vadinti atkuriamojo suvažiavimo organizatoriai.
Tačiau suvažiavimo metu buvo nuspręsta atkurti Olimpinį komitetą , o ne Olimpinę lygą.
Suvažiavimo metu kartu su alytiškiu Kastyčiu Paviloniu buvome išrinkti į LTOK generalinę asamblėją, o jau generalinės asamblėjos posėdyje tapau Olimpinio komiteto revizoriumi. Po to dar du kartus kas ketverius metus buvau juo perrinktas.
Olimpinio komiteto atkuriamojo suvažiavimo euforijos užmiršti neįmanoma.
Delegatai buvo labai vieningi, todėl buvusios valdžios trukdžiai nė kiek jų neveikė.
Šviesaus atminimo Romai Grinbergienei pasiūlius, prie Olimpinio komiteto pavadinimo buvo pridėtas žodis „tautinis“, tad oficialiai atkuriamasis suvažiavimas atkūrė Lietuvos tautinį olimpinį komitetą.
Kas labiausiai liko atmintyje?
Atkūrus Olimpinį komitetą, jis buvo basas ir plikas. Pinigų nebuvo, o darbų – begalės.
Iniciavau , kad Alytaus miesto vykdomasis komitetas skirtų 10 tūkst. rublių LTOK veiklai.
Tai buvo išskirtinis veiksmas, kuomet oficiali tuometė valdžia skyrė pinigus ką tik atkurtai visuomeninei organizacijai.
Vilniuje sėdinti valdžia nebuvo sužavėta, atsiuntė net tris tikrintojų kompanijas.
Jei ne tuometis finansų ministras Romualdas Sikorskis ir Alytaus miesto finansų skyriaus darbuotojų profesionalumas ,būtų nuskridusi ne tik mano, bet ir miesto vadovės galvos.
Išgyvenom, tuo pačiu paskatindami ir kitus remti LTOK veiklą.
Ar iki šių dienų esate ištikimas olimpinėms vertybėms, propaguojate olimpizmą?
Be abejo, olimpinis šūkis buvo, yra ir bus žmonių gyvenimo sudedamoji dalis. Nebūtina nugalėti, svarbu dalyvauti.
Gimėte ir augote Sibire, o kada su tėvais grįžote į Lietuvą ir kokia jaunystėje buvo pažintis su sportu?
Gimiau Sibiro mažame kaime Irkutsko srityje, ten kur buvo ištremti mano tėvai.
Į Lietuvą tėvams buvo leista grįžti tik 1960 metais be teisės gyventi miestuose.
Tačiau savo atkaklumo dėka po kokių 10 metų mano tėvai sugebėjo įsikurti Vilniuje.
Kaip jie tai sugebėjo – nežinau, nes namuose tremties tema nebuvo kalbama.
Tuometinių vaikų laisvalaikį sudarė amžinas žaidimas futbolą, kiek mažiau – krepšinį.
Buvote tik mėgėjas?
Kaip ir daugelis tuomečių vaikų, išbandžiau ne vieną sporto šaką. Lankiau futbolo treniruotes, kelis kartus buvau gimnastikos pratybose.
Mokiausi šaudyti iš pistoleto, kol galiausiai atsidūriau akademiniame irklavime. Tapau net Lietuvos jaunių čempionu. Bet tai vaikystėje. Vėliau buvau Alytaus dviračių sporto federacijos pirmininkas.
Vidurinę mokyklą baigėte Vilniuje, studijavote Vilniaus universitete ir įgijote ekonomisto diplomą. Dirbote Lietuvos finansų ministerijoje, o kada ir kaip atsidūrėte Alytuje?
Sovietmečiu buvo darbuotojų „pervedimo“ sąvoka, t. y, kai žmogus iš vienos darbo vietos perkeliamas į kitą.
Taip atsitiko ir man. Tuometė Alytaus valdžia rinko jaunus žmones darbui jų mieste.
Finansų ministerija pasiūlė man tapti Alytaus miesto finansų skyriaus vedėju.
Tam pritarė Alytaus miesto Taryba. Taip ir tapau vienu jauniausiu skyriaus vedėju.
Dabar dirbate Alytaus kolegijoje ekonomikos dėstytoju, kas jus sieja su sportu?
Jau daugiau kaip dvidešimt metų dėstau ekonomiką Alytaus kolegijoje. Teko skaityti paskaitas ir kitų aukštųjų mokyklų studentams ne tik Lietuvoje , bet ir užsienyje.
Vis dar mėgėjiškai kur nors sudalyvauju: tai paplaukiu, tai pabėgioju, tai pažaidžiu kokį komandinį žaidimą.
Ar tiesa, kad Alytuje organizavote pirmąją Olimpinę dieną?
1989 metų gegužės 13 dieną Alytuje su bendraminčiais, dabar jau šviesaus atminimo Antanu Berankiu, taip pat Kastyčiu Paviloniu ir kitais surengėme pirmą Olimpinę dieną.
Tuomet Olimpines dienas galėdavo organizuoti kiekvienas miestas savarankiškai ir tokių buvo vos keli.
Tik vėliau tos šventės tapo tokios, kokios vyksta pastaraisiais metais.
Pirmoje Olimpinėje dienoje pagrindinę disciplina buvo olimpinės mylios (1988 metrų) bėgimas Jaunimo parko takeliais.
Visi dalyviai buvo apdovanoti Olimpinės dienos diplomais, suvenyrais.
Gegužės 13-ąją – jūsų 65-asis gimtadienis. Ką jums reiškia šis amžius?
Pasas ir gydytojai sako, kad 65-eri – jau daug. Bet širdyje energijos dar užtektinai.
Kokie jūsų palinkėjimai Alytaus sporto bendruomenei?
Alytaus sporto bendruomenei linkiu ramybės ir susikalbėjimo. Negali vieniems tekti visas tortas, o kiti net torto dėžutės nepamato.
VšĮ „Sporto leidinių grupė“ vykdomas projektas „Sportas – sveikatos ir žinių šaltinis visiems“ bendrai finansuojamas Sporto rėmimo fondo lėšomis, kurį administruoja Švietimo mainų paramos fondas.
