Pranas Majauskas
Lietuvos tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities taryba, Lietuvos ikimokyklinių įstaigų kūno kultūros mokytojų asociacija ir Lietuvos sporto muziejus, kurių iniciatyva kasmet rengiami Lietuvos ikimokyklinių įstaigų trikrepšio festivalyje ir šiais metais, nors ir sunkiomis sąlygomis, laikantis visų saugos reikalavimų, kvietė ikimokyklines įstaigas dalyvauti šiame tradiciniame renginyje.
Šiemet festivalyje, skirtame Nepriklausomybės dienai pažymėti, dalyvavo 56 Lietuvos ikimokyklinių įstaigų daugiau nei 4300 auklėtinių iš Kauno, Šiaulių. Visagino, Jonavos, Klaipėdos, Mažeikių ir kitų miestų.
Organizatoriams iš visos Lietuvos plaukė laiškai, nuotraukos bei kita vaizdinė medžiaga. Tad ir šį kartą apibendrinę visą atliktą darbą, gražiai, iškiliai pagerbę šiame kilniame darbe dalyvavusius kūno kultūros mokytojus ir ikimokyklinių įstaigų bendruomenes gyvensime viltimi, kad kitas festivalis bus ne tik gražesnis, bet ir dar masiškesnis.
Dar 2009 m. į Lietuvą atkeliavęs trikrepšis – didžiojo krepšinio brolis – tvirtai prigijo mūsų visuomenėje, ypatingai tarp vaikų, senjorų ar turinčiųjų negalią, nes prie trikrepšio stovelio yra pritvirtintas ne vienas, o trys iš visų pusių lankai bei juos pagal žaidėjų amžių ir ūgį galima pakelti ir nuleisti. Todėl visiems jį žaisti yra patogu ir malonu. Tačiau, kol kas žaidžiant šį žaidimą, patys aktyviausi išlieka darželinukai.
Šiuo žaidimu pagaliau susidomėjo ir pažadėjo skirti juridinę, moralinę bei finansinę paramą naujoji Lietuvos krepšinio federacijos vadovybė. Nors pastarieji metai buvo persekiojami sunkios koronaviruso pandemijos ir kitų negandu ir sportinis masinis judėjimas visoje Lietuvoje buvo kiek prigesęs, ikimokyklinio ugdymo įstaigose jis buvo pakankamai pakilus.
Todėl ir ši vaikams skirta sporto, o kartu ir meno šventė, kurios metu, visų, pirma, buvo vykdoma iškilminga rikiuotė, po to buvo atliekami sportiniai pratimai bei kitos priemonės, kurių pagalba savo pasirodymu pasiekus pergalę ar kitą laimėjimą buvo siekiama visa tai pašvęsti Lietuvai.
Todėl vaikams dalyvauti šiame trikrepšio festivalyje yra įdomu ir malonu. Kita vertus, krepšinis Lietuvos visuomenėje užima išskirtinę vietą. Todėl jį žaisti mūsų jaunimas pradeda nuo vaikystės.
Tai parodo ir konkretus pavyzdys, kai tradiciniame trikrepšio festivalyje trejų metukų sulaukęs krepšininkas jau gali išbėgęs į krepšinio aikštę mušdamas kamuoliuką į žemę ir jį atsivaręs prie krepšio gali ne tik įmesti į krepšį, bet ir jį įdėti iš viršaus.
Lietuvo tautinio olimpinio komiteto Kauno apskrities taryba dar vieną renginį vykdė kovo 21 d. Lietuvos sporto muziejaus patalpose , kur vyko organizacijos suvažiavimas.
LTOK apskrities taryba kaip struktūrinė Lietuvos tautinio olimpinio komiteto organizacija, narystės pagrindu vienijanti Kauno apskrityje gyvenančius ir dirbančius bei besimokančius olimpiečius, sportininkus, sporto veteranus, rėmėjus savo veiklą organizavo pagal Lietuvos Respublikos Knstituciją, Visuomeninių organizacijų, Kūno kultūros ir sporto įstatymus, poįstatyminius aktus, Olimpinę Chartiją ir savo įstatus:- propagavo ir įgyvendino olimpines idėjas, skleidė olimpinę dvasią tarp Kauno apskrities gyventojų, bendradarbiaudama su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu, Lietuvos tautinio olimpinio komiteto tarybomis, sporto federacijomis (sąjungomis ir asociacijomis), apskrityje dirbančiais miestų ir rajonų kūno kultūros ir sporto skyriais bei kitomis valstybinėmis ir visuomeninėmis organizacijomis;
– kūno kultūros ir sporto priemonėmis tikslingai dvasiškai ir fiziškai edukavo gyventojus , stiprino jų sveikatą ir gerino darbingumą, aiškino žmonėms kūno kultūros ir sporto reikšmę žmogaus gyvenime įtraukiant vaikus, jaunimą , vyresnio amžiaus žmones į sistemingas kūno kultūros pratybas, padėjo žmonėms siekusiems aukštų sportinių rezultatų, socialiai adaptuotis, baigiant ir baigus sportinę karjerą;
– domėjosi buvusių Lietuvos rekordininkų, pasaulio, Europos prizininkų ir čempionų, olimpiečių tolimesne veikla, sveikata, jų sukaupto įvairiapusio patyrimo panaudojimu;
– rūpinosi jų socialinėmis garantijomis;
– vykdė konferencijas, tarybos posėdžius įvairiapusės veiklos programoms bei organizaciniams klausimams aptarti;
– teikė tarybos nariams informacinę, metodinę, juridinę, organizacinę pagalbą;
– aktyviai dalyvavo Kilnaus elgesio(,,Fair play”), ,,Sportas visiems” propagavimo darbe;
– padėjo rengiant Kauno apskrities olimpines dienas;
– rengė Kauno apskrities vaikams olimpiadas, skirtas olimpinėms žaidynėms pažymėti su Lietuvos sporto muziejumi, sporto federacijomis, žurnalistais, sporto metraštininkais sporto veteranais studijavo Lietuvos sporto, olimpinio judėjimo istoriją ir praktiką, rūpinosi jos aprašymu ir propagavimu, leido ir platino sportinę informacinę medžiagą;
– bendradarbiaudama su sporto muziejumi organizavo sporto veteranų ir žmonių su negalia renginius.Tarybos narių susitikimus su įvairaus amžiaus gyventojais. Ieškojo rėmėjų savo veiklos programoms įgyvendinti, gynė Tarybos narių socialines teises ir jiems atstovavo;
– rūpinosi išsaugojimu visiška LTOK ir Tarybos autonomija;
– saugojo Lietuvos olimpinį judėjimą nuo politinio, ekonominio, religinio ir kitokio spaudimo;
Vadovaujantis tarybos valdybos posėdžių nutarimais ir veiklos programa 2021 m. taryba vykdė įvairius renginius. Vieni iš aktualiausių buvo:
– vaikų trikrepšio turnyras skirtas Lietuvos Nepriklausomybės dienai paminėti, kuriame dalyvavo per du tūkstančiai vaikų iš visos Lietuvos vaikų darželių, trikrepšio turnyras skirtas Kauno miesto mero taurei laimėti;
- tradiciškai buvo surengtos įvairaus mąsto varžybos ir žaidimai ąžuolų giraitėje, esančioje Šilų gyvenvietėje Baltijos keliyje;
- Šilų gyvenvietės vaikų priėmimas Kaune;
- surengtas tradicinis olimpiečių ir sporto veteranų pagerbimo vakaras;
- Susitikimas su jaunais sporininkais atvykusiais iš Kauno apskrities rajonų LTOK Kauno apskrities taryboje;
- Lietuvos boksininkų priėmimas Lietuvos sporto muziejuje pristatant Algirdui Šocikui skirtą parodą;
– vykdė renginius skirtus Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienai paminėti;
– surengė respublikinę moksleivių kūrybinių ir tiriamųjų darbų konferenciją;
– pasitelkiant olimpiečius ir sporto veteranus surengtė Lietuvos olimpinei dienai skirtą minėjimą;
– dalyvavo rengiant tarptautinį Ričardo Tamulio bokso turnyrą Kaune, surengė atvykusių svečių priėmimą sporto muziejuje ir taryboje;
– Baltijos kelyje pagerbė bėgimo Vilnius – Ryga – Talinas bėgimo dalyvius;
– surengė Lietuvos bėgimo mėgėjų asociacijos veiklos paminėjimą;
– organizavo tradicinę Kauno m. moksleivių, olimpiečių ir sporto veteranų išvyką į Baltijos kelią;
– pasitekkiant iškilius sprtininkus ir liaudies muzikos ansamblius vyko tradicinis Prienų globos namuose gyvenančių sporto veteranų lankymas;
– iniciavo ir kartu su Lietuvos kūno kultūros mokytojų asociacija, Lietuvos mokinių ir studentų sporto centru bei Lietuvos sporto muziejumi surengė Lietuvos mokinių rašinio konkursą tema ,,Pavydas ir puikybė sporte“;
– kartu su sporto muziejumi surengė Lietuvos knygos apie Lietuvos alpinistų pasiektus laimėjimus ir netektis pristatymą;
– pastoviai globojo ir lankė nelaimės ištikusius olimpiečius ir sporto veteranus bei atliko visą eilę kitų darbų;
Deja, ne viską, kas buvo numatyta ir įsipareigota, pavyko įgyvendinti. Dėl pandemijos sąlygų ir lėšų trūkumo nepavyko įgyvendinti sumanymo rengiant apskrities rajonų sportinio aktyvo dienas Kaune, žymiai daugiau vietos savo veikloje, taryba turėjo skirti vaikų ir jaunimo olimpinio ugdymo programai įgyvendinti. Masiškesni ir turiningesni turėtų būti kūno kultūros kolektyvuose Olimpiniai dienai skirti renginiai, dažniau mūsų olimpiečiai, aukštų sportinių rezultatų pasiekę sportininkai ir sporto veteranai turėtų lakytis mokymo įstaigose, klubuose ir pan.
Visi tarybos ir valdybos nariai aktyviai dalyvavo tarybos darbe. Reguliariai buvo rengiami Valdybos posėdžiai, kurių metu buvo numatomi ir tvirtinami būsimi renginiai bei lėšos, aptariami įvykę renginiai. Jokių rimtų kritinių pastabų pareikšta tiek iš tarybos narių pusės tiek iš pašalinių nebuvo. Finansinių įsiskolinimų taip pat nebuvo. Tarybos pirmininkas nuoširdžiai padėkojo ne tik tarybos nariams, bet ir kitų organizacijų vadovams jų nariams, skyrusiems laiką bei pastangas bendram tikslui pasiekti ir išreiškė įsitikinimą, kad ateityje tęsdami senas tradicijas, pagal išgales ieškos lėšų ir naujų darbo formų darbui gerinti.
Apsvarstę Tarybos pirmininko ir Tarybos valdybos narių keturių metų atliktą darbą bei revizinės komisijos ataskaitą, patvirtino ateinančiai kadencijai priemonių darbo planą. Taip pat sekančiai keturių metų Tarybos pirmininko ir vakdybos nario kadencijai patvirtino Prano Majausko kandidatūrą. Valdybos nariais patvirtino Kęsto Joneliūno, Zigmo Kazakevičiaus, Viktoro Krimelio, Ričardo Kviecinsko, Sauliaus Smailio kandidatūras.
